834(4) Håkan Nesser „Sąmonės akis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-11-25, 22:32

cdb_9786090400876-samones_akis_virselis_2d_p1Håkan Nesser „Sąmonės akis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jūs jau žinote, kad detektyvai man patinka, todėl aš visada su džiaugsmu griebiu naują. Beje, stengiuosi labai nekreipti dėmesio į visas liaupses rašomas ant viršelio, nes būna gauni knygą, kurioje su Larsonu lyginama, o perskaitai ir pamatai, kad flegmatiškiausia tavo skaityta istorija.

Neserio „Sąmonės akis“ manęs nesužavėjo, bet patiko. Į įsimylėjimų sąrašą (kaip Nesbo, Kepler ir kt.) netraukiu, bet ir neatstumiu dar, pažiūrėsime kas gero bus kitose knygose. Kol kas – vidurys. Istorija tokia, kad vonioje randama nuskandinta moteris, apkaltinamas ir nuteisiamas (bus progų paskaityti šiek tiek apie teismo procesą) jos vyras, kuris vėliau irgi nužudomas. Aiški byla tampa nebeaiškia.

Knygoje susipažįstame su Van Vėterenu – dar vienu keistu švedų detektyvu. Nėra jis nei labai depresuotas, nors bandoma tokiu parodyti, nei atgrasus, nei labai bjauraus būdo. Gal man ir pritrūko knygoje tiesiog tvirtų charakterių, nors užuomazgų yra, gal vėliau dar atsiskleis? Pati istorija irgi tokia keistoka, visą laiką mintis sukosi ant liežuvio galo ir kristalizavosi į teisingą išvadą. Vienu metu su detektyvu susivokėme.

Na, aš mielai suskaitau detektyvus. Šis nei pats geriausias mano gyvenime, nei pats blogiausias. O dabar, kadangi užsisakiau trečią Justin Cronin knygos dalį, tai eisiu iš naujo skaityti pirmų. Wooohoo!

OficialiaiVyriausiasis inspektorius Van Vėterenas šventai įsitikinęs, kad dar niekada neturėjo tokios aiškios bylos: vieną dieną Janekas Miteris siaubingai prisigėrė ir nuskandino vonioje žmoną, su kuria buvo susituokęs prieš tris mėnesius. Neradus jokių nekaltumo įrodymų atmintį praradęs mokytojas apkaltinamas sutuoktinės nužudymu apsvaigus ir įkalinamas psichiatrinėje klinikoje.

Viską išmanančiam inspektoriui dėl šiurpaus įvykio abejonių kyla tada, kai nuteistasis pats nužudomas. Pasiraitojęs rankoves Van Vėterenas imasi abiejų bylų iš naujo. Tik prieš pat mirtį vienutėje brūkštelėto paslaptingo laiškelio turinys padės inspektoriui atskleisti tikrąjį žudiką ir sukrečiančias šio šiurpaus nusikaltimo priežastis.

Žymos sau: KPS: 320 Ke 2016 11 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

833(3) Katherine Webb „Nematomieji“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-11-25, 22:01

Gairės : ,

cdb_nematomieji_p1Katherine Webb „Nematomieji“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Niekur nedingau, skaitau skaitau, o šiandien visą dieną bandžiau nusipirkti naujų knygų :). Tik, kaip ir visada, šiek tiek tingisi rašyti atsiliepimus apie didelio įspūdžio nepalikusius skaitinius. Jau esu skaičiusi kitą autorės knygą ir toji paliko kur kas geresnį įspūdį. Tiesiog.

Tiesiog šioje istorijoje visi veikėjai buvo nuobodūs, net ne nuobodūs, o atstumiantys. Tiek dabartyje, tiek praeityje. O koks jau ten smagumas skaityt atstumiančias istorijas, ane?

Įveikiau vos ne vos, visai nesinorėjo sužinoti kaip gi baigsis knyga ir lengviems vakaro skaitiniams tikrai yra gerokai daugiau knygų. Tai tiek.

Oficialiai: Viskas prasideda, kai surandamas prieš šimtą metų per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusio nežinomo kareivio kūnas. Kas jis? Ir apie kokius baisius įvykius kalba du prie jo kūno rasti moters laiškai? Jauna žurnalistė Li Hikson ima tirti istoriją, grąžinančią ją į 1911 metų Angliją… Laikus, kai baigiasi Viktorijos epocha, grėsmingai artinasi Pirmasis pasaulinis karas, nusistovėję papročiai ir visuomenės normos ima trūkinėti ir keistis. Tačiau apsnūdusiame Berkšyro kaimelyje viskas po senovei. Jauna naivi pastoriaus žmona Estera Kaning trokšta vyro meilės ir šeimyninės laimės, tačiau atvykusi nauja tarnaitė Ketė išjudina visą eilę įvykių, pakeisiančių visų namiškių gyvenimus. Nes Ketė turi praeitį – praeitį, į kurią jos naujoji šeimininkė linkusi žiūrėti pro pirštus, bet kurios taip ir nesupras… Visą ilgą, slogią vasarą klebonijoje kunkuliuojančios ambicijos, meilė ir pavydas palieka pribloškiančius pėdsakus.

Žymos sau: KPS: 488 Kn 2016 11 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

832(2) Gregory David Roberts „Kalno šešėlis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-11-15, 21:15

Gairės : , ,

cdb_9786094661778_p1Gregory David Roberts „Kalno šešėlis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Įveikti šią knygą buvo sunku dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, tai visiškai tiesioginė. 800 puslapių romaną, kuris dar ir dirbtinai padidintas, išpūstas, turi storus viršelius, pakelti buvo sunku. Ir skaityti galėjau tik pasidėjusi ant kelių. Mano mėgstamas variantas – gulint ant šono – nelabai įmanomas. Ypač tada, kai lieka skaityti tik kokie 200 psl. ir svoris susikoncentruoja vienoje pusėje. Siaubas kažkoks ir jei kas būtų nupiratinęs knygą, tai šią, pirktą už 20 eurų, garbingai dėčiau į lentyną, šalia „Šantaramo“ ir skaityčiau elektroninę.

Antroji sunkumo priežastis ta, kad autorius labai jau dvasingas filosofas pasidarė. Nors įvykiai knygoje nėra laike labai nutolę nuo „Šantaramo“, tik apie porą metų, bet matosi, kad būtent autorius knygą rašė vėliau, gal jau paveiktas populiarumo, gal gyvenimo tiesiog. Ir jei „Šantaramas“ buvo įtraukianti ir gana linksma knyga, kuri parodė Indiją iš tos pusės, iš kurios aš ją visada ir įsivaizdavau (tai ko gero paskutinė pasaulio vieta, kurią aš norėčiau aplankyti), tai „Kalno šešėlyje“ kiekvienas skyrius baigiasi visokiais filosofiniais pasiplepėjimais apie gyvenimą. Atminimo sąsiuvinius primena. Taip pat erzino ir dirbtinis intrigos kūrimas. Pvz., pusę knygos Karla Linui kažko nesako. Tik varto akis, liepia pasitikėti, viskas tik dėl jo. Kai paslaptis paaiškėja, gaunasi toks pffff. Lyginant su bendrai nusikalstame pasaulyje, apie kurį ir rašoma, vykstančiai dalykais, tai nei ten kas ypatingo, nei svarbaus, ką jau ten labai reikėjo slėpt. Na, bent man taip pasirodė. Ir dar tie nuolatiniai pokalbiai sentencijomis, užsukti filosofiniai dialogai. Netikroviškai, oi netikroviškai.

Bet visumoje man patiko. Personažai stiprūs. Tiek pagrindiniai, tiek šalutiniai, pvz., kavinės padavėjas Meilutis. Jei patiko „Šantaramas“, tai rekomenduoju. Jei neskaitėte, tai žinokite, kad čia tęsinys ir reikia perskaityti :).

Oficialiai:  „Šantaramas“ – neįtikėtini dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje. Ilgai lauktas šios kultinės knygos tęsinys „Kalno šešėlis“ vėl panardina mus į Lino akimis matomą Indiją. Nuo „Šantaramo“ įvykių praėjo dveji metai. Linas grįžta į Bombėjų, valdomą naujos kartos mafijos vadeivų, ir žaidimai su mirtimi dabar vyksta pagal naujas taisykles. Jis jau prarado du artimiausius žmones – Afganistano kalnuose žuvusį Kadarbhajų, kuris jam atstojo tėvą, ir paslaptingąją gražuolę Karlą, ištekėjusią už Bombėjaus žiniasklaidos magnato. Viskas pasikeitė. Senieji draugai dingo, naujieji mafijos vadai įsipainioję į žiaurius konfliktus ir intrigas. O Linui reikia atlikti paskutinę Kadarbhajaus užduotį, pelnyti kalnuose gyvenančio išminčiaus pasitikėjimą, išsaugoti savo gyvybę kasdieninėse mafijos kovose… Jis privalo likti Bombėjuje dėl Karlos ir mirštančiam žmogui duoto pažado.

Žymos sau: KPS: 784 Kn 2016 11 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

831(1) Mark Edwards „Šarkos“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-11-06, 19:57

Gairės : , ,

cdb_9789955136132-sarkos_p1Mark Edwards „Šarkos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: „Šarkos“ mane patraukė aprašymu. Aš tikėjausi gero psichologinio romano. Tik vat nežinau ar jis buvo toks jau geras bei psichologinis. Gal kiek keistoka istorija, kurią, mano manymu, sugadino pabaiga.

Viskas parašyta anotacijoje – į gražų butą atsikrausto jauna pora, kuri turi daug svajonių ir tiesiog alpsta iš laimės, kad tokį gražų butą nusikovė. Viskas klojasi gerai, kol nekyla keistų konfliktų su kaimynais, o to pasekoje ir psichologinio teroro (pvz., triukšmas naktį, rašteliai, kuriuose skundžiamasi, kad pora garsiai mylisi ir net įrašai su jų meilės garsais). Visa tai kelia įtampą ir knygoje atskleidžiama, kaip keičiasi poros santykiai, kaip dingsta „namuose gera ir saugu“ jausmas ir t.t. Buvo gana įdomu. Tiesa, pagrindiniai veikėjai man nepatiko. Atrodė tokie skystoki. Tačiau aš pamenu, kad studijų laikais ir mane terorizavo buto šeimininkės sūnus ir aš buvau baisiai įsibauginusi. Viena negalėjau būti. Visgi, visada yra sprendimų. Ar jie buvo teisingai priimti šiame romane, teks jau jums patiems sužinoti.

O autorius yra Stiveno Kingo gerbėjas, tad pasistengė bauginti iš pažiūros kiek mistiniais dalykais.

Oficialiai: Džeimis su Kirste, įsikėlę į pirmus bendrus savo namus, yra kupini gražiausių vilčių. Jie svajoja apie šviesią ateitį, ketina sukurti šeimą. Namo gyventojai atrodo įdomūs ir draugiški: siaubo romanų rašytojas, vidutinio amžiaus žolininkė ir Niutonai, sutuoktinių pora.
Iš pradžių visi kaimynai sutaria gerai, tačiau vėliau ima dėtis keisti dalykai. Prie Džeimio ir Kirstės buto durų numetamos pastipusios žiurkės, dieną naktį jie girdi bauginančius garsus. Vėliau per avariją sužalojamas Džeimio bičiulis, ir Džeimis su Kirste pasijunta tapę bauginimo objektais.
Šeima vis labiau stumiama į neviltį, tačiau Džeimis prisiekia kovosiąs — deja, jis nė nenutuokia, su kuo susidūrė…
„Šarkos“ yra baugus psichologinis trileris, kuriame pabaisos — ne vampyrai ar demonai, o paprasčiausi kaimynai. Tai košmaras, galintis ištikti kiekvieną.

Žymos sau: KPS: 368 Kn 2016 11 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Skaitymo statistika 8 = Šiukšlynėlio aštuntasis gimtadienis!

Tema: Skaitymo statistika, Laikas: 2016-11-01, 13:29

Šiukšlynėlio aštuntasis gimtadienis! Valio valio valio, sveikinu sveikinu!

Aš pati negaliu patikėti, kad vis dar esu čia. Vis dar rašausi tuos komentarus apie knygas, kurias perskaitau. Aš kas kartą primenu, kad mano bloge nėra recenzijų, aš nesiekiu nei populiarumo, nei didelio skaitytojų skaičiaus (šiame bloge net nėra įdiegti statistikų papildukai, todėl net nenumanau kiek jūsų čia užsuka). Ir visgi mane džiugina, kad turiu skaitytojų, kuriems tie mano keli žodžiai svarbūs ir net nulemia knygų pasirinkimą. Ačiū!

O dabar pakalbėkime apie skaičiukus.

Per aštuntuosius skaitymo metus perskaičiau 87 knygas. Galėjau pasukčiauti dėl gražaus skaičiaus, nes šiandien pabaigiau dar vieną, bet ai, lai bus pirmoji kitiems metams. Tai yra tiek pat kiek užpernai, bet daugiau nei pernai. Ir žinoma gerokai mažiau nei seniau, bet kaip mano vyras sako – dabar turi gyvenimą. Du hobiai ir viską ten, tai skaitau tik prie miegelį, nepamenu jau kada skaičiau kitu paros metu.

Prisiminimui:

Aštuntieji metai (šie): 87 knygos, vidutinis puslapių skaičius -380.

Septintieji metai: 76 knygos, vidutinis puslapių skaičius – 413.
Šeštieji metai: 87 knygos, vidutinis puslapių skaičius – 384.
Penktieji metai: 104 knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 387.
Ketvirtieji metai: 149 knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 360.
Tretieji metai: 111 knygų, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 326.
Antrieji metai: 107 knygos, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 311.
Pirmieji metai: 109 knygos, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 373.

Aštuonių metų vidurkis – 103 knygos per metus!

Šiais metais daugiausiai skaičiau kovą. Net 11 knygų sugraužiau. Mažiausiai – gegužę. Vos trys knygos.

Dar įdomių skaičių – didžiausią dalį sudarė elektroninės knygos. Iš 87 jų buvo net 42! Tai yra net 48%. 23 knygos buvo nuosavos, 22 iš bibliotekos. 4 knygos buvo angliškos.

Išrinkti geriausias knygas yra labai sunku, nes aš esu detektyvų gerbėja ir jie sudaro didelę dali, o kuris už kurį geresnis? Labai jau sunku pasakyti. Vistiek gi reikia kažką paminėti, tad mėnesių geriausi yra tokie:

2015 lapkritis. Sophie Kinsella „Turiu jūsų telefoną“.  Taip, ši knyga yra labai paprasta ir skirta pakikenimui. O kas man? Patiko, juokiausi, kaip ten sako mūsų vis dar ministrė – turėjau gerą laiką. Ir ačiū Kinsellai už tai.

2015 gruodisLars Kepler „Persekiotojas“. Aš žinau, kad daug kam Kepler nepatinka, nes aprašymai ne į temą, vertimas blogas, dar ten kažkas. Nepamenu jokių ne į temą. Pamenu tik Joną Liną ir širdis suspurda, nes žinau, kad gimtoje šalyje išleista nauja dalis. Laukiu laukiu vertimo.

2016 sausis. Jo Nesbø „Policija“. Šiaip jau man Nesbo ir taip patinka su visu Hariu, bet kuo toliau, tuo knygos darėsi įdomesnės. Paskutinėje dalyje dar neblogai pasukiojo aplink pirštus! Irgi žinau, kad bus dar viena dalis. Irgi drebu iš nekantrumo,

2016 vasarisHerbjørg Wassmo „Tos akimirkos“. Wassmo yra visiška atsvara visiems detektyvams ir saldžioms meilės istorijoms. Šiaurietiška, šalta, niūru, gyvenimiška ir jos knygos labai retai kada nuvilia.

2016 kovasSusan Ee „Angelų įsiveržimas“, „Pasaulis po to“, „Laikų pabaiga“. Net ir mano tope knygų žanrai tokie skirtinga. Čia gi postapokaliptinė istorija apie pasaulio pabaigą ir angelus. Labai įtraukė. Esu žanro mėgėja. Na ne angelų, o pasaulio pabaigos ir išgyvenimo.

2016 balandisHugh Howey „Šachta“. Dar viena pasaulio pabaigos istorija. Čia jau jokio fantazy, vien tik mokslas ir išgyvenimas netikėtoje aplinkoje.

2016 gegužėKatherine Webb „Palikimas“. Kad perskaičiau tik tris knygas, tai nebaisiai turiu iš ko rinktis, bet štai dar viena eklektiško skonio pasekmė. Šeimyninė istorija. Praeitis, dabartis, paslaptys, meilė.

2016 birželisRodney David Wingfield „Frosto dvikova“. Jau šiame tope matote, kad meilė Jonui Linui, Hariui Hūlei ir Frostui niekur nedingo. Tiesa, su Frostu viskas kitaip, jis juokingas gašlus seniokas, asmeniško susižavėjimo nekelia, bet knygos tai patiko.

2016 liepaKristin Hannah „Lakštingala“. Įspūdinga knyga apie karo laikus, apie tai ką žmonės aukodavo, kad išgyventų, apie idealizmą, pasekmes ir kt. panašius dalykus. Empatiškiems žmonėms sunkoka skaityti.

2016 rugpjūtisMarija Duenas „Laiko gijos“. Dar viena knyga apie karo laikus, tik jau visai kita šalis, visai kitokia istorija. Truputį meilės, truputį šnipinėjimo, daug daug Ispanijos istorijos.

2016 rugsėjisDinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“. Pradėjusi detektyvais ir fantastika, matau, kad baiginėju senovinėmis šeimos istorijomis ir tolimais kraštais. Įtraukianti, įdomi, nesunki.

2016 spalisClare Mackintosh „Leidau tau išeiti“. O pabaigai psichologinis romanas su detektyvo elementais. Apie smurtą šeimoje, bėgimą, susitaikymą, na ir šiaip gyvenimą.

Na ir laikas paskelbti geriausią metų knygą. Ir aš tekštelėsiu staigmenėlę :) Aha, aha tai štai ji:

Hugh Howey „Šachta“

Na, čia turiu omenyje visą trilogiją. Kaip išrinkti geriausią knygą? Jei aš vis dar labai gerai prisimenu, nors kai kurių kitų knygų pavadinimai man jau nieko nebesako. Aš dažnai apie tą knygą (tas knygas – visą istoriją) pagalvoju. Tiek apie sukurtą pasaulį, tiek apie jo atsiradimą, tiek apie žmonių tipinį elgesį. Aš dar pamenu, kaip įkalbinėjau vyrą ją skaityti. Jis pradėjo ir raukėsi raukėsi raukėsi. Nepatiko. O įpusėjo ir po to negalėjo atsitraukti iki kol nebaigė visų trijų. Po to daug diskutuodavome. Tai va tokia ta mano metų knyga.

Šį kartą nerinksiu nei trečių, nei antrų vietų, juk turite jau geriausių dvyliktuką. Esu nusiteikusi labai pozityviai, tad neskelbsiu ir metų ne kažką nominacijos (užuomina: tai būtų lietuvių autorės erotinė knyga).

Tokie mano skaitymo metai! Aš tikiuosi kitais skaityti daugiau, rasti įdomesnių knygų.

Tegyvuoja Šiukšlynėlis. Priimu sveikinimus ir dovanas. Valio!

Nepamirškite: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

830(87) Clare Mackintosh „Leidau tau išeiti“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-10-30, 19:19

Gairės : , ,

1462890759_knygaClare Mackintosh „Leidau tau išeiti“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ryt paskutinė mano skaitymo metų diena ir turbūt reiktų paskubėti ir pabaigti kokią knygą, vien dėl gražaus 88 skaičiuko :).

Aštunti metai baigiasi, o aš vis stebiuosi dalykais. Vakar netyčia radau blogą, kuris naudoja visiškai tokią pačia įrašo struktūrą (įvertinimas su paaiškinimu skliaustuose, nuomonė, visai kaip aš kadaise rašydavau „aš sakau:“, oficiali anotacija, knygos kilmė, puslapių skaičius, na viskas visai taip pat). Apėmė dežavu. Nieko blogo, tik žiauriai keista. Nesusilaikiau ir atsiprašiau už tai, kad aš kažkokiu būdu nusikopijavau, nes nemanau, kad mano blogas kažkam galėtų daryti įtaką. Dar keistesnis dalykas, kad didelis knygynas ištrynė mano komentarą, apie tai, kad per jų šokinėjančius langus labai sunku kažką nusipirkti.

Na, bet pakalbėkime apie knygą. Senokai man ji krito į akį, intrigavo aprašymas. Ir visai nenusivyliau. Istoriją pasakoja keli veikėjai. Moteris, kuris po skaudaus įvykio bėga ir bando susikurti naują gyvenimą. Tada detektyvas, kuris tiria tą skaudų įvykį, dar vėliau prisijungia trečiasis pasakotojas, iš kurio sužinosime apie moters praeitį ir kas privedė iki nelaimės.

Autorė keliose vietose tikrai neblogai sužaidžia. Apskritai, rašo įtikinamai, pvz., tarp bendradarbių šmėstelėjusi flirto ir įsimylėjimo šmėkla lengvai leido prisiminti įvykius, kada man taip buvo nutikę ir pajusti empatiją viskam, kas seka po to.

Paliesta ir smurto artimoje aplinkoje tema. Kol nesusiduri, tai dažnai atrodo, ak, kodėl gi tos moterys nepabėga. Bet kur, kad ir į kokią organizaciją, kuri globoja tokiais atvejais. Tačiau paskaitai, įsijauti, suvoki kaip kartais tai sunku, kaip nelengva pabėgt ne tik nuo smurtautojo, bet ir atsilaikyti prieš pasaulį su „pati prisiprašė“.

Tai tikrai geras psichologinis trileris, į kurį labai smarkiai įsijaučiau.

Oficialiai: Tamsa, liūtis, automobilis… Tą tragišką lapkričio vakarą jos gyvenimas subyra į šipulius. Bėgdama nuo nesiliaujančių košmarų, moteris nusprendžia viską pradėti iš naujo. Bet net persikėlus į nuošalų kotedžą prie jūros sielvartas ir prisiminimai neapleidžia. Ji iš visų jėgų kabinasi į naują gyvenimą, dar nežinodama, kad praeitis vis tiek pasivys ir teks akis į akį susidurti su senais košmarais.
Detektyvas Rėjus Stivensas kaip įmanydamas stengiasi padėti skausmo ir kaltės kamuojamai moteriai, nors avarijos byla, atrodo, slysta iš rankų, ją tiriant nėra už ko užsikabinti. Iš paskutiniųjų bandydamas rasti nusikaltėlį, jis peržengia ne tik profesines, bet ir asmenines ribas. Ar pavyks rasti tiesą? Ar pavyks pabėgti nuo košmarų? O svarbiausia – ar buvo įmanoma išvengti lemtingos tragedijos?

Žymos sau: KPS: 384 Kb 2016 10 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

829(86) Jodi Picoult „Kai tu išeini“

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2016-10-27, 18:49

kai-tu-iseiniJodi Picoult „Kai tu išeini“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: prisipažinsiu, kad aš nemėgstu Jodi Picoult. Kaip rašytojos, žinoma. Žmonės ją liaupsina už temų parinkimą, atseit atveria visuomenės skaudulius, bet man dažnai atrodo, kad ji tik turi tokį komercinį kozirį, žino jautrias vietas ir į jas kerta, bet gvildena tik tiek, kiek pigus komercinis kinas. Klausiate, kodėl aš ją skaitau? Kad nelabai ir skaitau, vieną kitą atsitiktinę knygą pamėginu, mėgstu žinoti kas populiaru.

„Kai tu išeini“ sukėlė dviprasmišką jausmą. Pliusas už tai, kad sukėlė intrigą, nes man buvo įdomu sužinoti, kur dingo mergaitės mama. Pliusas už tai, kad pabaigos negalėjau nuspėti, retai pasitaiko. Pliusas už tai, kad praturtėjau įdomia informacija apie dramblius. Net trys pliusai. Bet yra ir minusas. Man visai netikėta, kad ši autorės knyga fantastiška. Apie ekstrasensus, vaiduoklius, poltergeistus ir kt. dalykus. Negalvokit, kad aš prieš. Juk mėgstu ir Harį Poterį ir viską ten, bet ši knyga nebuvo sumanyta taip. Todėl pasijutau apgauta. Skaičiau normalią knygą ir še tau. Jau geriau tos vaikų skerdynės ir organų pjaustymai, nei visokie ekstrasensiniai reikaliukai, bet matyt tai madinga jei jau tokią temą  pasirinko.

Vakaro praleidimui tiks, bet į ilgalaikius prisiminimus nenuguls. Išskyrus dramblius.

OficialiaiDžena Metkalf negali užmiršti savo motinos Alisos, kuri prieš dešimt metų paslaptingai dingo po nelaimingo atsitikimo dramblių prieglaudoje. Netikėdama, kad buvo tiesiog palikta, Džena atkakliai ieško motinos pėdsakų internete ir skaito senus mamos dienoraščius. Alisa buvo mokslininkė, ji tyrinėjo dramblius – kaip jie išgyvena netektį, kaip veikia jų motinystės instinktai ir atmintis. Alisa savo dienoraščiuose rašė tik apie dramblių, kurie stebėtinai panašūs į mus, žmones, elgesį, bet Džena tikisi juose rasti bent menkiausią užuominą apie tai, kas ir kodėl iš tikrųjų galėjo nutikti tą lemtingą naktį, kuri iš jos pačios atminties visiškai išsitrynė. Galiausiai mergina ryžtasi grįžti ten, kur kadaise įvyko tragedija, ir išsiaiškinti tiesą. Nupūtus dulkes nuo praeities jos laukia ne tik sudėtingi klausimai, bet ir ne mažiau sudėtingi atsakymai…

Žymos sau: KPS: 400 Ke 2016 10 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

828(85) Christoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-10-22, 22:25

Gairės : , ,

nematomasis-is-salemoChristoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygos viršelis ir aprašymas „Christofferio Carlssono kūriniai yra pasmerkti būti noir detektyvų klasika. Jie dvelkia melancholija, bet juose netrūksta veiksmo ir įtampos.“ kažkodėl mane vertė tikėtis kitokios istorijos negu gavau. Viršelis toks „sinsitiškas“, o istorija tuo net nedvelkia.

Nušalinto policininko daugiabutyje nužudoma moteris. Iš pradžių Leo tik nuobodulio vedamas šiek tiek pašniukštinėja, juk tik sėdi bute, graužiasi ir saujomis geria vaistus, tačiau vėliau visa istorija asmeniškėja. Stiprioji pusė ta, kad gana įtaigiai atskleisti kelių veikėjų charakteriai, tačiau silpnoji pusė – pats nusikaltimas bei jo tyrimas. Žadėtos melancholijos buvo labai daug, tačiau veiksmo ir įtampos nė trupučio. Na, gal galima atomazgą vadinti įtempta, bet aš jau esu išlepinta labiau įtraukiančių istorijų.

Ar skaityčiau daugiau autoriaus knygų? Tikrai taip, nes ir vidutiniai detektyvai mane džiugina, tačiau jei kažkas paprašytų parekomenduoti tokio tipo knygą, tai tikrai nebūtų ši.

Oficialiai: Vieną besibaigiančios vasaros naktį policininką Leo Junkerį pažadina po jo daugiabučio namo langais mirguliuojantys policijos automobilių švyturėliai. Paaiškėja, kad pirmame aukšte įrengtuose nakvynės namuose buvo nužudyta jauna moteris. Apžiūrėjęs auką Leo pastebi, kad ji delne gniaužia pakabutį. Šį papuošalą L. Junkeris jau yra matęs. Tiesa, anksčiau jis priklausė kitai merginai.
Po kolegos mirtimi pasibaigusios nesėkmingos policijos operacijos nuo darbo nušalintas, į nerimą malšinančius vaistus įjunkęs ir asmeninio gyvenimo šukes renkantis L. Junkeris supranta, kad ši mirtis yra susijusi su juo pačiu. Sekdamas žudiko pėdomis jis yra priverstas akis į akį stoti su savo praeities šešėliais bei demonais.
Šioje tamsioje, bet intriguojančioje švedų rašytojo Christofferio Carlssono istorijoje susipina dviejų jaunystės draugų likimai. Vienas tragiškas įvykis nukreipė juos skirtingomis kryptimis. Bet galiausiai jiems lemta susitikti ir visiems laikams išspręsti jų gyvenimus nuodijančius nesutarimus.

Žymos sau: KPS: 320 Ke 2016 10 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

Tema: Betemės šiukšlės, Laikas: 2016-10-15, 21:08

Gairės : , ,

cdb_9789955135258_p1Lisa Gardner „Peržengti ribą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Atsitiktinai į rankas patekusi knyga, kurią perskaičiau, nesigailiu, bet manau po kokių trijų knygų nebeprisiminsiu. Tiesiog. Tiesiog neįsimintina ir tiek. Nebuvo didelės intrigos, nesinorėjo skaityti per naktį, bet nekilo mintis ir mesti bei pradėti ką nors kitą. Tik tiek.

Kažkas pagrobia šeimą, kažkas tiria pagrobimą. Ne viskas atrodo taip kaip yra, bet dalį tiesos galima įtarti. Ką dar galiu pasakyti be spiolerių? Veikėjai nuobodūs. Na, pvz., turtingo vyro žmona, kuri labai labai jį myli, ir 18 metų taip myli taip myli, jis jai visas gyvenimas, kad paaiškėjus neištikimybei griūna pasaulis, tenka griebtis vaistukų ir bla bla bla. Na, o jėzau. Kam įdomios tokios vištos be gyvenimo. Na ir daugiau ten tokių neįdomių buvo.

Oficialiai: Atrodytų tobula Džastino ir Libės šeima galėtų puikuotis ant žvilgančių žurnalų viršelių. Gražuolė penkiolikmetė dukra Ešlina. Nuostabus namas prestižiniame Bostono rajone. Pavyzdingi santykiai, kuriais žavisi draugai ir šeima. 
Atvykusi į nusikaltimo vietą, Tesa Leoni pirmiausia pastebi juodų batų žymes ant grindų ir daugybę aplinkui pasklidusių smulkių spalvotų elektrošoko popierėlių vestibiulyje. Panašu, kad šeima pagrobta, o visi jų asmeniniai daiktai palikti namuose. Liudininkų nėra, motyvų taip pat, išpirkos reikalavimų irgi jokių. Tiesiog visa šeima pradingo be pėdsakų.
Kas jau kas, o Tesa puikiai žino, kad net už gražiausios išorės gali slypėti baisiausios paslaptys. Lenktyniaudama su laiku, ji priversta narplioti painų Denbių gyvenimo voratinklį, kuriame susipina draugystės ir išdavystės, didelis verslas ir maži pasiaukojimai. Kas norėtų pagrobti tokią tobulą šeimą? Ir kaip toli toks žmogus pasiryžęs eiti?

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

826(83) Angela Marsons „Nebylus riksmas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-10-15, 20:55

Gairės : , ,

virselis-1000Angela Marsons „Nebylus riksmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Seniai aš jau ją perskaičiau ir vis galvoju kaip įvertinti. Iš vienos pusės, tai viskas kaip ir patiko. Įdomi policininkė, kuri kažkiek primena Tą merginą su drakono tatuiruote. Gana įdomi istorija. Tačiau iš kitos pusės, kažkaip blanku. Norisi daugiau, giliau, stipriau. Atleistina tai, kad pirma serijos dalis, tad tikiu, kad vėliau gali būti ir geriau.

Rekomenduoju detektyvų gerbėjams, kurie kaip tik neturi ką skaityti. Bet jei turite, tai nemeskite vien dėl šios.

Oficialiai: Vėlų vakarą randama vonioje nuskandinta mokyklos direktorė. Tai tik pirmoji iš aukų, kurių šaltakraujiški nužudymai sukrečia Juodąjį Kraštą. 
Bet kai buvusių vaikų globos namų valdose atkasami kelių žmonių palaikai, į dienos šviesą ima kilti ir gąsdinančios paslaptys. Detektyvė inspektorė Kima Stoun veikiai susivokia medžiojanti tikrų tikriausią iškrypėlį.
Lavonų vis daugėjant, Kima privalo sustabdyti nusikaltėlį anksčiau, nei jis vėl ką nors užpuls. Tačiau, siekiant pričiupti galvažudį, detektyvei teks susigrumti su savos praeities demonais. Ar ji įstengs tai padaryti?

Žymos sau: KPS: 368  Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

counter for wordpress