946(45) Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“

946(45) Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“

Saulius Šaltenis „Žydų karalaitės dienoraštis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šios knygos perskaitymo istorija tokia, kad vieną saulėtą dieną mes ėjome per miestą ir apsižiūrėjome, kad nepasiėmėme kažko skaityti. O norisi, juk tokia graži diena, lauko kavinės taip ir vilioja. Užsukome į knygyną, prieš tai brangusis dar sarkastiškai pajuokavo, kad kažin ar pakankamai uždirba šiuolaikinėms knygoms. Ir čia aš bekilodama nukainuotas knygas irgi pasarkazminau, kad va, net dviejų eurų nekainuoja – imu! Na ir tai tokia plona knygelė, jai perskaityti prireikė tik vieno puodelio kavos :).

Autorius pas mus garsus, visi žino jo temas ir ta, kuri gvildenama knygoje yra tokia skaudi, kad regis neturi teisės pasakyti kažką blogo apie kūrinį. Juk čia ir apie žydus, ir apie trėmimus į Sibirą, tardymus, partizanus, banditus, ir viskas tik 152 puslapėliuose. Yra knygų, kurioms daugiau ir nereikia, bet būtent čia man pritrūko gilumo. Atrodo, autorius vos prisilietė prie skaudžių temų ir jas paliko. Ar dėl to, kad patys viską iš istorijos žinom, ar dėl to, kad nežinojo, kurį pasirinktos istorijos galą plėtoti? Man trūko, kad bent vienas iš veikėjų išsiskirtų, dominuotų, būtų paliestas giliau, dabar plaukėm plaukėm, praplaukėm.

Su mielu noru būčiau skaičiusi tą patį 500-tuose puslapių :).

Oficialiai„Žydų karalaitės dienoraštis“ – romanas apie žydų mergaitės Esteros Levinsonaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metais jaunų įsimylėjėlių šeimoje. Nuoga ir kruvina ji atšliaužė į Vlado ir Mildos namus jųdviejų vestuvių naktį…
Tai mergaitės iš sušaudytųjų duobės fizinio prisikėlimo ir dar sunkesnio dvasinio atgimimo istorija. Jos slaptų meilės jausmų, košmarų, baimių, džiaugsmų istorija.
Mokytojų Vlado ir Mildos pasiryžimas, kad ir kas būtų, kiekvieną akimirką gyventi laimingai, nors aplink tiek sužvėrėjimo, nerimo, mirtinų pavojų, atrodo graudžiai paradoksalus, bet kartu tai jų neįtikėtino gyvybingumo, atkaklaus vidinio pasipriešinimo, paniekos nužmogėjusiai okupantų tvarkai liudijimas.

Žymos sau: KPS: 152 Kn 2017 05 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

945(44) Megan Miranda „Visos dingusios“

945(44) Megan Miranda „Visos dingusios“

Megan Miranda „Visos dingusios“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kol veikia tinklaraštis, naudojuosi proga papasakoti dar apie vieną perskaitytą knygą, nors skoloje, su šia, jau turiu tris.

„Visos dingusios“ yra labai neprasta istorija su detektyviniais prieskoniais. Prieš daugybę metų dingo mergina. Tyrėjai į visas puses tampė jauną kompaniją, bet taip nieko ir nesužinojo. Po tam tikro laiko į miestelį grįžta viena iš tos istorijos dalyvių ir čia vėl dingsta mergina. Nuo šios vietos istorija pradedama pasakoti atbuline eiga: šiandien, prieš dieną, prieš dvi dienas, prieš tris ir t.t. maždaug dvi savaites. Iš vienos pusės atrodo, kad o ką mes čia gero sužinosime, jei jau atskleista kas nutiko šiandien? Visgi diena po dienos iki pat pradžios ne tik paaiškės kas nutiko antrai merginai, bet labai daug sužinosime ir apie seną istoriją bei mažo miestelio žmonių tarpusavio santykius. Ši dalis visada būna labai įdomi :).

Iš pradžių taip sukonstruotą knygą skaityti sekėsi sunkokai. Pamesdavau mintį, pamiršdavau, kad rašoma apie dieną anksčiau. Tačiau nuo vidurio gerokai įsitraukiau ir tikrai vertinu labai teigiamai. Gal tai ne pirma taip parašyta istorija, bet dar tikrai neišsemta mintis.

OficialiaiKiek toli galime eiti gindami tuos, kuriuos mylime? Nikoletė iš gimtojo Kuli Ridžo išvyko prieš dešimt metų. Kai dingo jos geriausia draugė Korina. Dabar, suprastėjus tėvo sveikatai, Nika turi grįžti. Praeities vaiduokliai atgyja. Pamiršta istorija atsiveria kaip žaizda.
Korinos kūno taip niekas ir nerado. O įtariamųjų daug – pati Nika, jos brolis Danielis, vaikinas Taileris ir Korinos draugas Džeksonas. Visi, išskyrus Niką, tebegyvena Kuli Ridže. Taileris susitikinėja su jauna kaimyne Anelise. Ši – jų visų alibi. Nikoletei grįžus, Anelisė pradingsta. Aiškindamasi šią paslaptį Nika apie savo draugus, šeimą ir apie tą naktį, kai dingo Korina, sužino, ko geriau būtų nežinojusi.

Žymos sau: KPS: 416 Kn 2017 05 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

944(43) Gita Viliūnė „Anos Lobis“

944(43) Gita Viliūnė „Anos Lobis“

Gita Viliūnė „Anos Lobis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jei atvirai, tai man patinka, kad mes turim savotišką lietuvišką Dan Brow’ną. Ok ok, Gita Viliūnė nėra jam lygi, bet vistiek smagu paskaityti kažką tokio visai linksmo.

„Anos Lobis“ yra knyga apie jau pažįstamus veikėjus, juos sutikome „Karūnoje be Karaliaus“ ir „Vilniaus Madonoje“. Ta pati Algė, tas pats Žygis ir tie patys nei šiokie, nei tokie, bet linksmi nuotykiai.

Šį kartą kompanija bando surasti pagrobtas merginas, o tai padaryti gali tik įminę seno lobio mįslę. Tai ir bėgioja po miestą tikrindami visokias versijas. Šiaip man labiausiai autorės knygoje kliūna ryšiai. Žiūrėk, būtinai gatvėje tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje kažką susitiks. Po to, vajė, kaip netikėta ir vėl atsitiktinai sutiktas žmogus, turės atsitiktinai reikalingus raktus ir t.t. Atrodo, kad gali sėdėti vietoje, o visi sprendimai į tave bumpsės kaip biliardo kamuoliai.

O šiaip, jei labai kažko įmantraus nenorit, o ir Vilniaus istorijos interpretacijos kažkiek domina, tai visai rekomenduočiau.

Oficialiai: 2014 m. pavasarį Vilniuje dingsta trys merginos. Algė Gustaitė ketina tik šiek tiek padėti policijos komisarui Vytautui, bet susipažinusi su vienos dingusios merginos tėvu švedu Svenu visa galva pasineria į paieškas. Netrukus išaiškėja, kad merginų dingimas susijęs su senu eilėraščiu ir jame pateiktomis užuominomis apie paslėptą lobį. 
1625 m. jėzuitas Teodoras į Vilnių atgabena karalaitės Anos palikimą – brangakmeniais nusagstytą knygą, į kurią sudėta per gyvenimą sukaupta šios mokslininkės, vaistininkės, botanikės ir alchemikės išmintis. Nepaprasti ir knygą puošiantis brangakmeniai – sklinda gandas, esą kiekvienas jų turi galią keisti žmogaus likimą… Ar pavyks vienuoliui knygą perduoti Anos sūnėnui Vladislovui Vazai? Kas sieja karalaitę ir tris Vilniuje dingusias merginas? Ką sužinos Algė Gustaitė, užsimojusi įminti šią painią istorijos mįslę?

Žymos sau: KPS: 248 Kb 2017 05 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

943(42) Marisha Pessl “Naktinis filmas”

943(42) Marisha Pessl “Naktinis filmas”

Marisha Pessl “Naktinis filmas”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:

knyga gigantė. Kad ir kaip aš mėgstu ilgas istorijas, bet tiesiog nekenčiu to lietuviško formato. Kadangi knygas skaitau tik lovoje, tai su tokiu plytgaliu ant šono nepagulėsi. Greitai pavargdavau nerasdama patogios pozos skaitymui ir vėl pagaudavau save su telefonu ir stumdomais saldainiais :).

Tačiau iš esmės ši keista knyga paliko savotišką įspūdį. Savo atmosfera (tik ja!) man šiek tiek priminė Zafon “Vėjo šešėlį”. Keisti, mistiniai nutikimai, intriga, noras sužinoti dar ir dar. Tamsa.

Viskas prasideda tuo, kad randama nusižudžiusi garsaus siaubo filmų režisieriaus Kordovos dukra. Tiriamosios žurnalistikos atstovas, kadaise dėl Kordovos susikompromitavęs, imasi tyrinėti keistą mirtį. Ir čia mes kartu su juo bei keistais pagalbininkais, laušimės į beprotnamį, eisime pas būrėjas, kalbėsimės su keisčiausiais žmonėmis, papirkinėsime ir galiausiai bandysime patikėti juodąja magija. Taip, aš sakau “mes”, nes lengva kartu įsitraukti į siužetą.

Visa knygos intriga susideda iš to, kad Kordova labai paslaptingas. Niekas jo nematė, jo filmai apibūdinami taip, kad man nesitiki jog tokių būna. Aplink jį dedasi mistiniai dalykai, o visas pasaulis pilnas gerbėjų, kurie net žino ką reiškia cigaretė ar kita smulkmena filmo kadre.

Šiaip jau iki vidurio aš maniau, kad “Naktinis filmas” yra wow, bet po to prasidėjo visi reikalai su magijomis, kažkokie pasąmonės srautai, sapnai ir kt. psichologiniai skaitytojo spaudimai, kurie gal turėjo sukelti siaubą, bet tiesiog gadino gerą pradžią.

Tačiau, jei esate paslapčių, siaubo ir dramos mėgėjai, ši knyga galėtų atkreipti jūsų dėmesį.

Oficialiai: Niūrią spalio naktį dvidešimt dvejų Ešlė Kordova randama negyva apleistame sandėlyje Žemutiniame Manhatane. Nors sakoma, kad tai savižudybė, Skotas Makgratas, „žurnalistas, galintis nužengti į pragarą ir paimti interviu iš Liuciferio“, kaip apie jį kadaise buvo rašoma, tuo netiki. Jis žino, kad už visko slypi jos tėvas, legendinis kultinių siaubo filmų režisierius Stanislas Kordova. Žmogus, kurio vardas sėjo siaubą ir kurio niekas viešumoje nematė daugiau kaip trisdešimt metų. Tyrėjui ima atrodyti, kad keista Ešlės mirtis – tik dar viena Kordovos šeimą persekiojančio prakeiksmo dalis. Tačiau režisierių gaubia paslaptis, jis neduoda interviu, su juo dirbę aktoriai atkakliai tyli, ir visa, ką pavyksta rasti Makgratui, – tik legendos apie jo sukurtus filmus, laikomus siaubingiausiais kino istorijoje. Filmus, kurie dėl jų baisumo nerodomi jokiuose kino teatruose. Smalsumo ir keršto vedamas, Makgratas vis giliau pasineria į kraupų, tačiau hipnotizuojantį Kordovos pasaulį. Paskutinis žurnalisto priartėjimas prie režisieriaus slepiamų paslapčių jam kainavo profesinę karjerą ir santuoką. Tačiau dabar jis gali prarasti kur kas daugiau…

Žymos sau: KPS: 768 Kn 2017 04 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

 

942(41) Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

942(41) Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

Viveca Sten “Pražūtingas vidurvasaris”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: net neturėjo manęs kažkaip vilioti ši knyga. Aš visada, jei tik pasitaikys proga, perskaitysiu skandinavišką detektyvą. Taip, dalis jų tikrai yra pervertinti ir jų vagonas prikabintas prie populiaresnių rašytojų traukinio, tačiau man dažniausiai patinka visa ta švediška-norvegiška-daniška aplinka. Šioje knygoje veiksmas vyksta Stokholmo archipelage ir tiesą sakant, skaitydama apie visus tuos salų ir salelių gyventojus aš ėjau pasižiūrėti kaip tai atrodo žemėlapyje. kažkaip labai įdomu pasidarė.

Taip ir įsivaizduoju daug mažyčių Nidų.

Pati istorija šiaip sau. Įtartina savižudybė perorientuota į žmogžudystės tyrimą. Užsigrūzinęs (neteko šeimos) policininkas Tomas besiblaškantis tarp žemyno ir salų. Jo draugės šeimos dramos. Viskas taip kažkaip pabira. Tad ir vėl gi, įdomiausia knygoje buvo man aplinka. Ir skaičiau lėtai, nes nelabai sugebėjau įsitraukti.

OficialiaiKarštą liepos rytą idiliškoje Švedijos atostogų saloje Sandhamne šunį pasivaikščioti išvedęs vietos gyventojas aptinka siaubingą radinį – į krantą išplautą ir žvejybos tinkle įsipainiojusį lavoną.

Kriminalinės policijos komisaras Tomas Andreasonas pirmasis atvyksta į įvykio vietą. Neilgai trukus jis nustato, kad skenduolis – Kristeris Bergrenas, viengungis, kilęs iš žemyninės šalies dalies ir jau prieš keletą mėnesių pradingęs. Visi ženklai rodo, kad tai nelaimingas atsitikimas, bet netikėtai misionierių namuose randamas kitas stipriai sužalotas lavonas. Paaiškėja, kad tai – velionio Bergreno pusseserė, kurią Tomas apklausė Stokholme vos prieš kelias dienas.

Žymos sau: KPS: 544 Ke 2017 04 010

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

941(40) Luca D’Andrea „Blogio esmė“

941(40) Luca D’Andrea „Blogio esmė“

Luca D’Andrea „Blogio esmė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šią knygą perskaičiau per Velykas. Tiesiog apsižiūrėjau, kad nepasiėmiau nieko į viešnagę, tad panaršiau „Milžiną“ ir nusprendžiau, kad bus gerai. Na ir gana greitai sukrimtau.

Tai labai keista istorija. Ji vyksta mažame Italijos kalnų miestelyje, kur amerikietis scenaristas su šeima bando atsigauti po nelaimės, dėl kurios jis iš dalies kaltas. Tą kartą žuvo gelbėtojų sraigtasparnio ekipažas. Šiek tiek nuobodžiaudamas jis ima tyrinėti vietinius prietarus, gandus ir įsitraukia į kadaise įvykdytos, bet taip ir neišnarpliotos žmogžudystės istoriją.

Mes, skaitytojai, esame vedini nuo vieno miestelio gyventojo prie kito ir po truputį, kartu su Džeremijumi susidarome bendrą vaizdą. Šalia dar sprendžiamos šeimyninės dramos. Man visada būna įdomu skaityti apie mažų miestelių, kuriuose visi žino viską, bendruomenes. Pilna apkalbų ir paslapčių, kurios visai nepaslaptys.

Prisipažinsiu, kad tikrai patyriau netikėtumų knygos pabaigoje.

Oficialiai: Filmuodamas gelbėjimo operaciją kalnuose Džeremijas Selindžeris pateko į griūtį. Gelbėtojai žuvo. Ir tai nutiko dėl jo kaltės. Persekiojamas naktinių košmarų Džeremijas pamažu grimzta į neviltį. Jį pralinksminti sugeba tik penkiametė duktė Klara.
Mėgindamas pamiršti kraupią nelaimę Džeremijas kartu su Klara leidžiasi į keliones po kalnus. Čia jis išgirsta pokalbio apie žudynes, įvykdytas prieš daugelį metų, fragmentą. 1985-aisiais Bleterbacho tarpeklyje buvo nužudyti trys jaunuoliai, o kaltininkas iki šiol nesurastas.
Džeremijas Selindžeris neatsispiria pagundai ir imasi tirti šią bylą. Tačiau uždaro Zybenhofo miestelio gyventojai įtariai stebi jauną amerikietį. Jie tiki, kad Bleterbacho tarpeklyje tūno priešistorinis Blogis, kurio jokiais būdais nederėtų žadinti. Apsėstas troškimo išsiaiškinti tiesą Selindžeris pats vienas imasi pavojingo tyrimo, galinčio jį išgelbėti. Arba pražudyti.

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2017 04 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

940(39) Ernest Cline “Oazė. Žaidimas prasideda”

940(39) Ernest Cline “Oazė. Žaidimas prasideda”

Ernest Cline “Oazė. Žaidimas prasideda”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: nors tai jau šiokia tokia klasika, bet knygą, žinoma, dar labiau išpopuliarins pasirodęs filmas. Aš ją pradėjau skaityti angliškai, bet kadangi ji prikaišiota žargono, pavadinimų, pavardžių ir t.t. – pavargau, kažkaip pradžia neįtraukė. Ką gi, išleido lietuviškai, gulėjo bibliotekoje, tai daviau antrą šansą. Tam, kad ši knyga mane paliestų smarkiau, aš turėjau gimti bent penkmečiu anksčiau ir ne Ukmergėje, kur kompiuteriai buvo dar truputį egzotika, kai vilniečiai jau kaldavo žaidimus visokiose sistemose. Bet, vistiek daug kas buvo bent viena akimi matyta.

Knygą galima priskirti ir lengvam postapokalipsės žanrui – pasaulis eina velniop. Kuro nėra, darbo nėra, siaučia karai, siaučia ligos, trūkinėja elektra ir gyventi darosi ne itin malonu. Vienintelis išsigelbėjimas – “Oazė” – virtuali sistema, kurioje gali būti tuo kuo nori. Ir sistemos kūrėjas mirdamas palieka gana įdomų testamentą. Milijardai ir visa “Oazė” atiteks tam, kuris ras Velykinį kiaušinį. Na ir medžioklė prasideda, o kadangi kalbama apie realius pinigus ir galimybę beveik valdyti pasaulį, tai kova nėra labai graži ir net mirtinai pavojinga.

Knygoje minima labai daug klasikinių devintojo dešimtmečio žaidimų, filmų, knygų, muzikos. Ištisi puslapiai apie tai kaip lošiamas vienas ar kitas geimas. Daug su tema susijusios tikros istorijos. Nesistebiu, kad knyga tapo kultine tarp žanro gerbėjų. Man vietomis buvo labai įdomu, vietomis nuobodu, nes na iš tiesų, aš žinau kaip žaidžiamas “pac man”, nereikia 6 puslapių. Visgi, kadangi kompiuteris ir virtualus gyvenimas man yra labai svarbūs, tai ši knyga tikrai kažką užkabino. Truputį pasvajoju apie “Oazę”. Tiesa, jei jūsų, skirtingai nei manęs, nesustabdo kita kalba, tai lietuviškai nerekemoneduoju imtis, nes čia žaidėjai medžiojantys milijonus pavadinti kiaušiotojais. Taip. Tikrai.

Uf, tai štai besibaigiant balandžiui įkėliau paskutinės kovą skaitytos knygos apžvalgą, o šis mėnuo labai labai neskaitingas, kol kas tik dvi skoloje :)

OficialiaiPasaulis pavojuje
Ieškoma didžiojo prizo ir dėl jo kaunamasi
Ar tu pasiruošęs?
2045 metais Žemė jau tapusi bjauria vieta gyventi. Veidas Vatsas jaučiasi gyvas tik panėręs į OAZĘ, milžinišką virtualų pasaulį, kuriame dienas leidžia kone visa žmonija.
Mirdamas keistuolis OAZĖS kūrėjas palieka užduotį – įminti krūvą galvosūkių, susijusių su pastarųjų dešimtmečių popkultūra, kurios ir pats buvo apsėstas. Laimingasis, pirmasis įminęs painiąsias mįsles, paveldės OAZĘ.
Veidas įveikia pirmuosius užduoties vartus, bet jo varžovai, norėdami užvaldyti visą pasaulį, nesibodi net žudynių. Lenktynės įsibėgėja ir vienintelis kelias išgyventi – jas laimėti.

Žymos sau: KPS: 464 Kb 2017 03 31

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

939(38) Daniel Cole “Skudurinė lėlė”

939(38) Daniel Cole “Skudurinė lėlė”

Daniel Cole “Skudurinė lėlė”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: detektyvai yra pats mėgstamiausias mano žanras. Ir jų aš skaičiau labai daug. Serijinių, pavienių, tradicinių, modernių. Todėl man vis sunkiau ir sunkiau surasti tokį, kuris paprasčiausiai prikaustytų dėmesį taip, kad aš užuot pagalvojusi, kad niekur jis nepradings, eisiu miegoti, mąstyčiau priešingai – bus to miego, gal dar vieną puslapį. Ir nežinau ar tinkamu laiku ta knyga į rankas pateko, ar kaip ten buvo, bet pačiupo ir įtraukė.

Glausta informacija iš nugarėlės: Londone randamas lavonas, kuris, kaip pasirodo yra sudurstytas iš 6 skirtingų palaikų. Bylos imasi detektyvas, kuris ne taip ir seniai išleistas iš psichiatrinės ligoninės, nes užpuolė ką tik išteisintą vaikų žudiką. Pirmomis tyrimo akimirkomis pasimato, kad tos dvi bylos susijusios. Lyg dar lavono būtų maža, žudikas žiniasklaidai atiduoda sąrašą būsimų aukų ir žudo jas nurodytomis datomis. Linksma :). Man sunku pasakyti, kuo buvau suviliota, nes, kaip jau minėjau, n+100 detektyvų esu skaičiusi ir čia nebuvo kažko itin naujo.  Visgi, matyt, sutapo autoriaus ir mano bioritmai :). O ir į pabaigą buvo išmestos kelios bombikės. Tiesa, nepasakyčiau, kad ji – pabaiga – man labai patiko. Mėgstu kiek realistiškesnius motyvus.

OficialiaiDetektyvas Viljamas Fokas, kolegų vadinamas Vilku, prieš ketverius metus brutaliai užpuolė ką tik išteisintą įtariamąjį, tvirtai įsitikinęs, kad jis ir yra serijinis žudikas. Vilkas kalėjimo išvengė, bet ne psichiatrų dėmesio. Šie nenuleidžia akių nuo jo net tada, kai detektyvas grįžta į tarnybą. Iškviestas į naujo nusikaltimo vietą Vilkas nė nesusidomi – dar vienas kūnas ir tiek. Tačiau jo kolegė Emilė Bakster įspėja: tai neeilinė byla, iš tų, kurios pasitaiko tik kartą per karjerą. Netrukus Vilkas tuo įsitikina pats: negyvėlis vienas, tačiau sudurstytas iš šešių skirtingų aukų kūnų dalių. Žiniasklaida jį pramins „Skudurine lėle“. Įtampa ima kilti, kai buvusi Vilko žmona, televizijos žurnalistė Andrėja gauna siuntinį: sąrašą su dar šešių aukų pavardėmis ir būsimų jų mirčių datomis. Paskutinė pavardė sąraše – paties Viljamo Foko. Žudikui žengiant vienu žingsniu greičiau nei policija, prasideda nuožmios lenktynės su laiku, o Vilkas vis giliau grimzta į tamsius praeities prisiminimus ir vis aštriau ima suvokti, kad ši byla jam gali būti lemtinga.

Žymos sau: KPS: 332 Kb 2017 03 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

938(37) Colleen Hoover “Mes dedame tašką”

938(37) Colleen Hoover “Mes dedame tašką”

Colleen Hoover “Mes dedame tašką”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šią autorę pažįstu iš knygos “Slemas”, tą kartą man istorija pasirodė labai kokybiškas jaunimo meilės romanas. Na žinote, būna tokių, kur visiška seilė, ir tokiu, kurie kažkuo kabina. Šią knygą irgi puošia šūkiai, kad tai geriausias meilės romanas išrinktas “Goodreads” skaitytojų, tad jei šis žanras labai svetimas, geriau aplenkite iš tolo.

Visgi tai nėra tipinė jie susitiko, tada išsiskyrė (arba iš pradžių vienas kito nekentė), o po to vėl susiėjo istorija. Lilė susitinka Railį ir jie po truputį vienas kitu susižavi. Lilės vaikystė buvo ne kokia (prieš mamą smurtaujantis, tačiau visuomenėje labai gerbiamas tėvas). Railis irgi šiek tiek traumuotas. Bet jie vienas kitam kažkaip tinka.

Deja, Railis smurtauja. Ūmus pavydas užeina, kai tik kalba pasisuką apie buvusį Lilės mylimąjį – benamį berniuką. Atrodo, kad viskas nuspėjama, ar ne? Ji išsiskirs su blogiuku ir sutiks savo vaikystės meilę. Bet ne viskas taip paprasta. Railis nėra vaizduojamas, kaip blogas žmogus. Tad autorė (beje, besiremdama sava patirtimi) parodo, kodėl kartais moterims taip sunku palikti vyrus po pirmo antausio ar antro smūgio. Net tokioms, kurios kažkada sau prisiekė, kad jų tai jau niekas nedaužys. Tad, kaip ir sakiau, nėra viskas paprasta šioje knygoje, tuo man ji ir patiko.

OficialiaiLilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.
Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji nieko negirdėjo daugelį metų. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už savo laimę, dėl kurios reikės priimti patį skaudžiausią sprendimą.

Žymos sau: KPS: 360 Ke 2017 03 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

937(36) Kristin Hannah „Namų frontas“

937(36) Kristin Hannah „Namų frontas“

Kristin Hannah „Namų frontas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šios autorės knygos niekada nebūna blankios. Visos istorijos yra apie santykius, bet kituose mano skaitytuose romanuose veiksmas dažniausiai vykdavo antrojo pasaulinio karo metu. Žinot, karas ar taika, iš esmės žmonės stengiasi išgyventi, apsaugoti savo vaikus, išsimaitinti, nesušalti ir nežūti. Autorė moka valdyti žodį, todėl labai lengva susitapatinti su veikėjais.

Ši istorija skiriasi tuo, kad joje kalbama ne apie kažkokį seną karą, kuris vis naujoms ir naujoms kartoms darosi tolimas, kaip mums dabar atrodo Žalgirio mūšis. „Namų fronto“ ašis yra tipiniai amerikietiški namai. Vyras dirba teisininku, mama pusiau namų šeimininkė, bet iš tiesų kariškė – sraigtasparnio pilotė, dvi dukros su visomis pirmojo pasaulio problemomis. Ir namų porai bestovint ant skyrybų slenksčio, moteris yra išsiunčiama į Afganistaną. Autorė nupiešia visą santykių dramą: vyro nenorą imtis „bobiškų reikalų“ ir auginti vaikus, mergaičių baimę, kad išvyksta mama, moters baimę, kad gali nebegrįžti iš karo, o išskrenda susipykusi.

Taip pat svarbi antra dalis. Kokie iš karo (taip, to tikrojo, kur aplink vien žuvę draugai) grįžta žmonės. Kaip jiems pavyksta (arba ne) prisitaikyti ir atlaikyti spaudimą, juk visi nori ankstesnio gyvenimo, o tu jau kitoks. Apie pagalbos trūkumą, traumas, nenorą gyventi ir t.t. Nubraukiau aš vieną kitą ašarą, ką čia slėpti.

OficialiaiKristin Hannah savo bestseleriuose gilinasi į draugystės, seserų ištikimybės bei motinų saugomų paslapčių gelmes. Šįkart savo bene jausmingiausiame romane ji tyrinėja intymius sudėtingo santuokinio gyvenimo aspektus per susimąstyti verčiantį vyro ir žmonos santykį meilėje ir kare. Savo nepaprastai giliu žvilgsniu į šiuolaikinę šeimą „Namų frontas“ yra pasakojimas apie meilę, netektį, didvyriškumą, garbę ir, žinoma, viltį.

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2017 03 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos