823(80) Dinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-20, 20:25

Gairės : , ,

arbatos-plantatoriaus-zmona-1Dinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nežinau kodėl, bet man kažkodėl labai gražus šios knygos viršelis. Nuo seno mėgstu raudonos ir žalios derinį, o instagrame žiūrinėjau kitų šalių leidimus – panašūs, gražūs, bet šis man žaviausias. Beje, kalbant apie instagram, tai jums reiktų sekti mano kito blogo profilį @venividi.lt,  apie knygas ten nerašau, bet tarp visokių kosmetikų parodau ką tą dieną skaitau, tai žinosite kokios apžvalgos laukti :).

„Arbatos plantatoriaus žmona“ yra toks šeimyninis romanas. Primena Colleen McCullough man kažkuo. Šioje istorijoje jauna anglė nutekėjo į Ceiloną, kuris tuo metu dar buvo britų kolonija. Veiksmas vyksta tarpukario laikais. Čia jos laukė vyresnis vyras su mįslinga praeitimi, nemėgiama svainė, plantacijos darbininkų bėdos. Gal ir nustebsite, bet aš mėgstu tokias knygas. Šiek tiek apie kitų kraštų kultūrą, kad ir britų gyvenimą kolonijose, truputis meilės, žiupsnis paslapčių, kurios labiausiai atsiranda dėl tuometinių prietarų.

Skaitėsi labai lengvai. Tai tiesiog knyga atsipalaidavimui. Kokybiškas meilės romanas.

Oficialiai: Ką tik ištekėjusi už žavingo ir turtingo našlio jaunoji Gvendolina Huper nekantrauja pradėti naują gyvenimą egzotiškame Ceilone. Ji pasiryžusi būti tobula žmona ir mama. Bet gyvenimas naujuose namuose, apsuptuose žalių lyg aksomas arbatkrūmių, ne visai toks, apie kokį ji svajojo tekėdama už Lorenso Huperio. Plantacijų darbininkai šiurkštūs ir pagiežingi, kaimynai tikri pavyduoliai, o jos mylimas vyras praleidžia ilgas valandas darbe, palikęs savo jauną nuotaką vieną. Klajodama po apylinkes, Gvendolina vis dažniau susiduria su savo vyro praeities šešėliais: dulkėta skrynia su geltona vestuvine suknele, krūmokšniais apaugęs nedidelis kapas, vis labiau kelianti nerimą Lorenso tyla… Tačiau netrukus Gvendolina pastoja ir jų namus aplanko džiaugsmo kupinos dienos. Deja, palaimingas sutuoktinių gyvenimas netrunka ilgai. Gimdymo kambaryje Gvendolina priversta priimti žiaurų sprendimą ir amžiams tai laikyti paslaptyje. Bet ar tokia didelė paslaptis gali būti palaidota ilgam?

Žymos sau: KPS: 456  Kn 2016 09 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

822(79) Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-18, 10:11

Gairės : , ,

7513580Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Žinote, kartais skaitant itin produktyvių autorių knygas apima jausmas, kad šie tikrai naudojasi tais mitiniais rašytojais vaiduokliais, kurie rašo knygas už juos. Nes atrodo, kad visai kito žmogaus ši knyga. Nebūdinga nei Tess meilės romanams, nei meilės trileriams, nei tuo labiau tikriesiems trileriams. O ir holokausto tema regis pasirinkta tik dėl to, kad tai jaudina žmones. Bet nieko įdomaus nepapasakota, tik paimti keletas žiauriausių faktų ir pakartoti įmaišant veikėjus.

Šiaip aš mėgstu tokio tipo knygas, karo istorijas ir pan, šioji gal būtų dar visai kaip ir nieko, jei ne tie susišaudymai knygos pabaigoje. Ir atrastoji liga. Na tiesiog tas kas rašė, truputį užsimiršo, kad oi, pamiršom pipiriukų, tai pabarstė, bet pro šalį.

Oficialiai: Viename tamsiame Romos antikvariate smuikininkė Džulija Ansdel atsitiktinai užtinka įdomų muzikos kūrinį. Kupiną aistros, kančios ir šiurpinančio grožio valsą ji pasiryžta pristatyti pasauliui. Tačiau kai tik strykas paliečia stygas, išjudinama kažin kas keista, — Džulijos pasauliui kyla grėsmė. Muzika kažkaip nenuspėjamai ir baisiai veikia jos dukrelę. Įsitikinusi, kad hipnotizuojantys valso garsai skleidžia piktus kerus, moteris leidžiasi ieškoti jį sukūrusio žmogaus ir išsiaiškinti, kas už viso to slypi.

Žymos sau: KPS: 288  Ke 2016 09 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

821(78) David Mitchell „Sleido namas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-18, 9:57

Gairės : , ,

sleido-namas-1David Mitchell „Sleido namas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Prisipažinsiu, kad labiausiai mane suintrigavo knygos aprašymas. Ir pavadinimas. Mane kažkodėl patraukė visokie „xx dvaras“, „yy namas“, „zz sodyba“. Na, o aprašymas viliojo misticizmu, siaubo pasaka suaugusiems ir kitais patraukliais saldainiais. Kitos garsios autoriaus knygos aš nesu skaičiusi, tik mačiau filmą.

Na, ir suviliojęs pasakojimas nenuvylė. Sleido name, kurio iš tiesų nėra, gyvena dvyniai. Tokie lyg ir iš dalies nemirtingi burtininkai, kuriems kas devynis metus reikia suėsti vieną sielą. Na, toks gyvybės palaikymo būdas. Sielos gi dažniausiai tinka tik atrinktų žmogėnų, visi kaip taisyklė yra kokie nors lūzeriai. Taip ir pasakojama apie visus kas devynis metus. Istorijos šiek tiek susijusios, kiekvieną kartą dvyniams užsimanius „pavalgyti“ vis išlenda koks nors netikėtumas vedantis mus į kulminaciją. Pradeda vis įdomiau ir įdomiau darytis kas gi nutiks po 9 metų.

Knyga parašyta lengvai, fantazijos įdėta daug, gal kažkiek kliuvo viso to Sleido namo ir gyvybės palaikymo būdo paaiškinimai, bet na, fantastika yra fantastika. Tikrai labai smagi pasaka, apie tai, kad nereikia lįsti pro neaiškias dureles, į neaiškius sodus :).

Oficialiai: Kas devyneri metai paskutinį spalio šeštadienį nuošalaus skersgatvio sienoje pasirodo juodos, mažos, geležinės durelės; jei jūs esate tas, kurio reikia, nustebęs lengvai jas atversite – ir pateksite į puikų sodą, kuriame stūkso Sleido namas. Maloni moteris pasitiks jus ir pakvies vidun. Iš pradžių iš namo išeiti visai nenorėsite. Tačiau vėliau paaiškės, kad ištrūkti jūs jau nebegalite… Kas devyneri metai kraupieji namo gyventojai prisivilioja tą, kuris jaučiasi vienišas, nesuprastas ir yra ypatingas, tik pats to nežino: prislėgtą paauglį, neseniai išsiskyrusį policininką, drovią koledžo studentę. Daugiau jų niekas nebemato. Kas iš tiesų vyksta Sleido name? Tiems, kurie sužino, jau būna per vėlu...

Žymos sau: KPS: 232  Kn 2016 09 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

820(77) Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-14, 19:32

Gairės : , , ,

virselis-1000Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: sakyčiau ši knyga yra mano neapsiskaitymo spragų užkamšymas, nes frazė „Sveikas, liūdesy“ jau įkalta į galvą. Nesu tikra ar esu dar skaičiusi kažką Sagan, bent jau ne pastaruosius 8 metus kai rašau Šiukšlynėlį.

Knygelė plona ir miela. Istorija trumpa, siužetas be jokių staigmenų. Gyvena 17 mergaitė su tėvu, pinigų nestokoja, abu mėgsta vakarėlius, tėvukas meilužes keičia kaip kojines, kol neatsiranda ponia, pretenduojanti tapti panelės pamote. Ir baigsis vakarėliai. Tad Sesilė nusprendžia išardyti vestuves. Paprasta. Tačiau knyga ir neorientuota į įdomų bei intriguojantį siužetą. Ji telkiasi į jausmus. Kaip jie kinta priklausomai nuo aplinkybių. Kokios reakcijos, kokius iššaukia veiksmus bei pasekmes.

Sagan šią knygą parašė 18 metų. Ir tikrai ne tokiais laikais, kaip gyvename dabar. Pripratusi prie šiuolaikinių skaitalų aš vis turėjau sau priminti tą. Nesistebiu kodėl ji tapo tokia populiaria. Paskaitykit, ilgai netruksit, vos porą valandėlių.

Oficialiai: Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadais kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą.

Žymos sau: KPS: 128  Kn 2016 09 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

819(76) Jo Nesbø „Nemezidė“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-14, 19:15

Gairės : , ,

Nesbo_nemezide_72max_p1Jo Nesbø „Nemezidė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Valio valio, pagaliau perskaičiau paskutinę neskaitytą Hario Hūlės serijos knygą. Taip jau gavosi, kad seriją skaičiau ne iš eilės. Pradėjau nuo „Pentagramos“, po to „Raudongurklė“, vėliau visos iš eilės praleidžiant „Nemezidę“, na o dar vėliau gi pirmosios dvi knygos. Ir dabar ši. Pamenu, kai bibliotekoje darbuotoja aiškino merginai, kad jokio skirtumo eiliškumas nesudaro, nes bylos vistiek skirtingos. Na taip, laba diena. Nelabai mėgstu bibliotekininkes su tokiais patarimais. Iš tiesų nieko smagaus gi skaityti apie veikėjus ir žinoti, kad kai kurių ateityje nebebus, nes šiuos ištiks ne koks likimas. O ir apie pačią istoriją, kažkur ateityje buvo užuominų. Taip kad…

Na, o kalbant apie knygą, tai šališka aš būti negaliu. Tiesiog labai mėgstu Harį. Artimas man jis toks, man tik įdomu ar Nesbo turėjo realių bėdų su alkoholiu, ar ne, nes labai jau pažįstamai viską aprašo.

O šiaip man atrodo, kad man gyvenime užtektų vos poros rašytojų, ir aš skaityčiau ir skaityčiau jų serijas kol mirčiau ir nieko man daugiau nereikėtų :D.

Oficialiai: Viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai – darbuotoja nužudoma, o du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi…
Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame – įtariama, kad tai savižudybė.
Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis kažkaip susijusi su įžūliais bankų plėšimais.

Žymos sau: KPS: 464  Kb 2016 09 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

818(75) Alicia Gutje „Bėganti ugnis“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-07, 21:04

Gairės : , ,

beganti-ugnisAlicia Gutje „Bėganti ugnis“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taip jau nutiko, kad ketinau skaityti vieną knygą, bet nenorėjau jos vežtis į savaitgalio viešnagę, tai įsimečiau skaityklę. O joje nusprendžiau pakvailioti ir skaityti viską iš eilės. Pirma knyga nesuviliojo po kelių įveiktų puslapių, tai ėmiausi sąraše buvusios antros. O kaip tyč, ten „Beganti Ugnis“. Taip, deja piratinė, todėl net nenumaniau ko imuosi. Ta prasme, aš perku popierines knygas, perku elektronines knygas, einu į biblioteką, bet priglaudžiu ir besimėtančias kitas. Tik jei pirmais trimis atvejais domiuosi, tai paskutiniuoju nelabai kreipiu dėmesį į tai kas atsiduria skaityklėje. Nieko nenumaniau apie autorę, nei kitas jos knygas. Tiesiog pradėjau skaityti ir tiek.

Pradžiai pasakysiu, kad nesu ta knygų graužikė, kuri baidosi erotikos, ar prastą literatūrinę vertę turinčių knygų. Pramogauju visaip. Ir esu skaičiusi vieną kitą, žinoma ir visas pilkas spalvas, taip pat. Šioje knygoje buvo visų kitų kratinys, labiausiai jaučiama pilkoji įtaka. Labai labai prastas kratinys. Sekso scenos visiškai nuobodžios, visiškai vienodos ir svarbiausia tema yra 20 cm kotas bei išsiterliojimas sperma. Tų scenų labai daug, tai kai prieini 50-tąją, pradedi praleidinėti, nes supranti, kad knyga rašyta kaip nevykusio studento – ai prikopipeistinsiu į vidurį, niekas nepastebės.

Po ilgos dulkinimosi pradžios ir žiauriai nuobodaus dulkinimosi vidurio, Autorė bandė ir žiauriai daug visko sugrūsti į galą. Atsirado porno mafija, Sicilija, FTB agentas ir kitokios pievos. Ak, išprievartavo mylimąją, na nieko tokio – pasimylėkim. Ak, nužudė seserį? Nieko tokio, pasidulkinkim. Greit greit greit. Žinot ką priminė? Pusė knygos – pornuškę be siužeto. Na būna tokios, kur bandoma pritemti prie kokios nors istorijos, susukamas filmas, o būna tokios, kur ateina merga pas mechaniką, jie nusirengia ir dulkinasi ant kapoto visą valandą. Tai čia tokia knyga, na tas C, ar net D lygis. Ir jei žmonės mėgsta sakyti, kad 50-ties atspalvių prasta kalba, erzinatys veikėjai (nuolat vartantys akis), tai žinokite ten buvo literatūrinis šedevras.

Kas įdomu, kad perskaičiusi knygą ieškojau aprašymo ir viršelio, tada atradau, kad autorė yra lietuvė. Na, nesmagu taip sakyti, bet tada viskas ką čia surašiau šiek tiek stojo į savo vietas.

Jūs klausite, o kodėl aš tokias knygas skaitau? Nes daug ką skaitau. Smalsu. Čia kaip anyžinius saldainius valgyt, nors jie ir neskanūs, bet vistiek paragauji.

OficialiaiVyras ir moteris, dvi sužeistos sielos. Netikėtas jųdviejų susitikimas sujaukia mintis, pažadina širdis ir sudrumsčia gyvenimą. Jiedu tampa priklausomi vienas nuo kito ir nuo nežemiškos aistros, bloškiančios į meilės liepsnas.
Ar neatšals jausmai sužinojus tiesą? Tamsios paslaptys privers kovoti, o gal, atvirkščiai, išskirs amžiams?

Žymos sau: KPS: 592  Ke 2016 09 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

817(74) Sabaa Tahir „Žarija pelenuose“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-09-04, 16:25

Gairės : , ,

cdb_Zarija-pelenuose_p1Sabaa Tahir „Žarija pelenuose“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nors visi žino, kad skandinaviški detektyvai yra mano mylimiausias knygų žanras, tačiau aš visada su malonumu skaitau tokią fantastiką. Net nežinau kokia ji tiksliai. Ar turi savo pavadinimą? Tokių knygų daug. „Bado Žaidynės“, „Divergentė“, „Angelų įsiveržimas“, „Brangakmenis“, „Magų gildija“ ir t.t. Vienos primena kitas (pvz., „Bado Žaidynės“ ir „Divergentė“ turi daug panašumų, kaip „Brangakmenis“ su „Žarija pelenuose“). Dauguma jų yra trilogijos. Ir nors regis jau skaitei kažką panašaus, vistiek neįtikėtinai įtraukia, nepaleidžia, perskaičiusi pirmą dalį, puolu ieškoti kitos.

„Žarija Pelenuose“ pasakoja apie šalį, kurią užkariavę valdo karingieji – žiaurūs, bejausmiai karai, kurie daugybę metų mokomi akademijoje. Į tokią akademiją mes net savo priešo nesiųstume. Kadaise karingieji užkariavo mokslinguosius, daugelį jų pavertė vergais. Tačiau, kaip ir visada tokiose knygose, tarp karingųjų atsiranda toks, kurio širdis ir prigimtis gera. Ir būtent toks žmogus visaip padeda vergei, kuri siekia išlaisvinti iš kalėjimo savo brolį. Tipiška.

Knygoje mane stebino žiaurios scenos. Nė kiek nepagražintos, kaip gerai žinomoje „Sostų žaidimų“ istorijoje. Prievarta bei kankinimai tikrai nesušvelninti ir jautresniems skaitytojams gali sapnuotis.

Mane įtraukė karingųjų intrigos, pasipriešinimo vidiniai nesutarimai, vergų gyvenimas. Taip įtraukė, kad jei mintys apie knygą neišblės, tai greitu laiku pirksiu anglišką antrą dalį. Tiesa, labiausiai erzinanti žinia, ta, kad autorė dar nebaigė rašyti serijos.

OficialiaiJi – vergė. Jis – karys.
Imperija juos mokė būti paklusnius ir neapkęsti.
Bet jie pasirinko laisvę ir meilę.
Šalis, kurioje gimė Laja ir Elijas, kadaise buvo taiki ir klestinti. Tačiau užkariautojai ją pavertė baimės sukaustyta Imperija, valdoma negailestingo Imperatoriaus ir jam aklai paklūstančių karių su sidabrinėmis kaukėmis. Laja užaugo skurdžiame kvartale, tarp apšiurusių namų ir dulkėtų gatvelių, nuo vaikystės žinodama, kad už menkiausią nepaklusnumą Imperatoriui žiauriai baudžiama. Elijas, priešingai, priklauso išrinktiesiems – jis augo uždaroje Juodosios uolos akademijoje, kur berniukai nuo mažumės rengiami tapti Imperatoriaus armijos kariais. Skirtingiems pasauliams priklausantys Laja ir Elijas gimę būti nesutaikomais priešais, bet netrukus ima aiškėti, kad jų likimai susiję kur kas labiau, negu jiedu įtarė…

Žymos sau: KPS: 464  Kn 2016 09 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

816(73) Marija Duenas „Laiko gijos“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-08-29, 20:43

Gairės : , ,

cdb_Laiko-gijos_p1Marija Duenas „Laiko gijos“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Peržvelgiu savo paskutinių skaitytų knygų penketuką. Visiška, VISIŠKA eklektika. Keistas tarantiniškai juokingas trileriukas, nesąmoninga S. Brown knyga apie meilę bei intrigas, šiurpokas, bet labai įdomus švediškas detektyvas, postapokaliptinė psichologinė drama. O dabar dar įsipaišo ir storas truputį istorinis romanas, kurį lygina su „Vėjo nublokštais“. Taip, ko gero statyčiau į tą pačią lentyną, dar pridėčiau „Erškėčių paukščius“, bei kitas autorės knygas, šalia tilptų ir I. Allende romanai.

Vienintelis dalykas man trukdė skaityti: autorė gana nuobodžiai aprašinėjo politinę situaciją. O kadangi viskas apie Ispanijos pilietinį karą, bei metą Antro Pasaulinio laikais, tai aš daug bagažo neturėjau ir kažkaip nuobodžiavau ten skaitydama „Chuanas tą, Migelis aną, tais metais… o po to…“. Na, galima ir kažkaip įdomiau gi.

Tačiau pagrindinė istorija man patiko ir buvo gana neįprasta. Jos pradžioje jauna mergina iš Madrido įsimyli žavų vyrą, meta namus, sužadėtinį ir pasineria į aistringus santykius. Tada būna apgauta ir palikta su skolomis. Maroke. Ir grįžti namo negali, nes uždarytas kelias. Truputis naujų draugų, machinacijų ir juodosios rinkos – atidaro savo siuvimo saloną. Einasi neblogai, atsiranda įdomių pažinčių, kurios nuveda prie šnipinėjimo vienos valstybės saugumo tarnybai. Kaip suprantate, knyga pilna visokių įdomybių bei intriguojančių personažų. Jei tik politinis paveikslas būtų nušviestas įdomiau, nebūtų prie ko kibti. Na nebent prie to, kad labai sunku šią knygą nešiotis buvo.

Oficialiai: Pagrindinė romano veikėja Sira Kiroga, jauna siuvėja iš Madrido, beprotiškai įsimyli menkai pažįstamą vyriškį, išvyksta iš Ispanijos palikdama dorą sužadėtinį ir motiną. Maroke jie pradeda naują gyvenimą – kupiną netikėtų pažinčių, prabangaus gyvenimo ir tamsių jo užkaborių. Apsvaigusi iš meilės Sira netrukus lieka apgauta ir pažeminta, be pinigų ir netekusi bet kokių iliuzijų. Tačiau gyvenimas Sirai pamėtėja rizikingą galimybę. Ji atidaro madų ateljė, itin vertinamą aukštų pareigūnų, jų žmonų ir meilužių. Su viena jų, užsienio reikalų ministro Franko diktatūros metu meiluže Rozalinda Foks, Sira užmezga itin artimą draugystę. Svaiginančios pažintys su politikos aukštuomene Sirą įtraukia į pražūtingą avantiūrą — madų ateljė tampa tik priedanga kitokiai veiklai…

Žymos sau: KPS: 584  Kb 2016 08 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

815(72) Jana Vagner „Likę gyvi“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-08-28, 16:18

Gairės : , ,

cdb_Like-gyvi_p1Jana Vagner „Likę gyvi“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra „Vongo ežero“ tęsinys. Priminsiu, kad toje knygoje pasakojama apie tai, kad kilus neaiškiai epidemijai išmirė visi žmonės. Veiksmas vyksta Rusijoje, prasideda Maskvoje. Kaip ir visada, keletas gyvų bando išsigelbėti ir kapstosi į Kareliją, kur tikisi baisumus pralaukti medžiotojų namelyje. Pasakojama pirmu asmeniu ir pasakotojas yra Ana, antroji Seriožos žmona, kuri turi paauglį sūnų. Serioža į kelionę pasiima ir pirmą žmoną su sūnumi, prie jų prisijungia kaimynų pora, vėliau ir daugiau pakeleivių. Pati knyga yra ne tiek apie tai kas vyksta aplink, orientuota labiau ne į fantastiką, o į tarpusavio santykius. Turtingi naujarusiai turi prabangius džipus, bet mažai nuovokos kaip išgyventi. Moterys viena kitos nekenčia. Vyrai konkuruoja. Pabaigoje, sumokėjus tam tikras  žmogiškumo kainas, trobelė pasiekiama, bet o kas toliau? Liko daug klausimų.

Dalis jų atsakoma tęsinyje. Vieni kitų nemėgstantys žmonės susispaudžia nedidelėje trobelėje.  Maisto atsargos baiginėjasi. Medžioti žiemą nėra ko. Žvejoti niekas nemoka. Dirbti turtuoliai nenori. Moterys rodo viena kitai nagus. Atsiranda nepageidaujama kaimynystė ir tenka šlifuoti šonus ir žiūrėti, kad nuo įtampos nesprogtų parako statinė. Nors knyga apima nedidelį plotą (pagrinde tik trobelę saloje ir ežero krantą) ir neilgą laikotarpį (žiemą), ją tikrai nebuvo nuobodu skaityti. Veiksmo daug mažiau nei pirmoje dalyje, bet vistiek buvo pakankamai. Kaip ir įtampos. Ir vėl daug dėmesio skiriama tarpusavio santykiams, žmogiškumo temoms.

Nenoriu daug atskleisti, pvz., ar liko daug gyvų, ar atsirado išeitis, ar jie susidraugavo, o gal išsiskerdė, tačiau pasakysiu tik, kad man patiko ši knyga. Gal per daug iš moteriškos pusės parašyta, ir dar tokios, kuri nėra artima man pačiai, tačiau lauksiu kitos dalies, kiek suprantu tokia jau yra parašyta.

Oficialiai: Dar vakar jie nebūtų sutikę atsidurti vienoje draugijoje.
Nuo šiandien jie bus kartu ir turės vienintelį troškimą – išgyventi.
Prabangiame Pamaskvio rajone gyvenančius Anią ir Seriožą pasiekia žinia – Maskvoje kilo mirtino gripo epidemija, ji nebesuvaldoma ir žaibiškai plinta, miestas uždaromas. Netrukus liaujasi veikti telefono linijos, internetas, dingsta elektra. Serioža ir Ania supranta – jie neturi kito pasirinkimo, tik viską palikti ir bėgti kuo toliau nuo žmonių ir mirtino užkrato. Laimei, tokia vieta yra, tai Seriožos medžioklės namelis pačioje Rusijos šiaurėje, Vongo ežero saloje. Serioža ir Ania pasiima brangiausius – sūnų ir tėvą, prie jų prisideda menkai pažįstami kaimynai bei Anios taip ir nepripažinę Seriožos draugai; slapta nuo Anios Serioža dar pasiima ir pirmąją savo žmoną su jųdviejų sūneliu. Keli visureigiai su keista draugija pajuda laukinės šiaurės link.
Likimo negailestingai suvestų bendrakeleivių laukia keli tūkstančiai mirtinai pavojingų kilometrų per visą užsnigtą Rusiją Karelijos link. Tušti miestai ir sudeginti kaimai, kiekviename kilometre tykanti grėsmė ir vis didėjanti panika. O maisto atsargos nenumaldomai senka, o priešiškumas vienas kitam didėja. Ar jiems pavyks išbūti kartu, kai išgyventi atrodys svarbiau, nei išlikti žmogumi?

Žymos sau: KPS: 312  Kn 2016 08 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

814(71) Mari Jungstedt „Nematytas“

Tema: Šiukšlyno knygos, Laikas: 2016-08-26, 9:50

Gairės : , ,

cdb_Nematytas_virselis_2D_p1Mari Jungstedt „Nematytas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dar viena atostogų knyga, kurią aprašau tik dabar. Tie kas skaito mano blogą, jau žino, kad labai mėgstu detektyvus, o labiausiai skandinaviškus. Bet būtent jie mane verčia po to bijoti žmonių. Regis ir kitų šalių tokio tipo knygose vienodai skerdžiasi, bet tik šiauriečiai tokie psichai :D

Prieš keletą įrašų rasite mano atsiliepimą apie „Imbierinį namelį“. Tai vat skaitant „Nematytą“ vis apėmė tas matyto jausmas. Ir mokyklinės patyčios, ir nusikaltėlio intarpai, ir net policininkas, kuris turi dvynius vaikus. Čia tik detalės, visi šie išvardinti dalykai nevienodi, o ir visa kita skiriasi, bet vistiek savotiškai keistas jausmas. Šiaip jokių piekaištų neturiu – įtraukė, išlaikė iki pabaigos, nenuvylė.

Perskaičiusi šią knygą užsimaniau keliauti į Gotlando salą :).

Oficialiai:
Gotlando sala nekantriai laukia vasaros atostogų ir šilumos. Bet prieš pat turizmo sezono pradžią paplūdimyje žiauriai nužudoma jauna moteris ir jos šuo. Tai, kas atrodo kaip kruvinas pavydaus gyvenimo draugo susidorojimas, neduoda ramybės vietos policijai. Neilgai trukus kapinėse randama nužudyta dar viena panašaus amžiaus moteris, ir kriminalinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Andersas Knutas jau neabejoja, kad tai serijinio žudiko darbas. Kas sieja tas moteris? Kodėl aukų burnose kelnaitės, nors seksualinės prievartos požymių nematyti? Kas taps sekanti kirviu ginkluoto žudiko auka?
Lyg įtampos būtų maža, kriminalistai patiria milžinišką spaudimą iš žiniasklaidos ir politikų, kuriems svarbiausia yra geras pramogų salos įvaizdis. Pagalba netikėtai ateina iš landaus Švedijos televizijos žurnalisto Johano Bergo, kuris, atsiųstas rengti reportažų iš vietos, užmezga santykius su Ema, artima pirmosios aukos drauge. Visiems tenka daug patirti, kol kiekvienas savo keliu atseka iki tol niekieno niekada nematytą žudiką.

Žymos sau: KPS: 320  Ke 2016 08 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

counter for wordpress