871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Na, Jojo Moyes man regis žino daugelis bent kiek romantiškesnių istorijų mėgėjų. Nors šios autorės knygose dominuoja meilė, bet tai yra tie truputį kokybiškesni romanai.

Šios knygos pavadinimas mane truputį baidė, bet ne pirmas kartas. Norėjau kažko paprasto, pradėjau skaityti. Perskaičiusi autorės įvadinį žodį aš susidomėjau labiau. Pasirodo istorija dalinai tikra. Na čia panašiai, kaip filme „Titanikas“. Titanikas iš tiesų buvo, iš tiesų nuskendo, iš tiesų jo deniai ir aplinka buvo panašūs kaip filme, tik tikėtina, kad Dikaprijus nelakstė su pana :). O jei ir lakstė, tai vistiek nebūtinai kaip filme. Tai va, nuotakų laivas irgi iš tiesų buvo, plaukė tuo maršrutu ir t.t.

Karo nuotakos – terminas, kuris apibūdina merginas ištekėjusias už užsienyje tarnaujančių kariškių. Šiuo atveju australės karo metu ištekėjo už jų regione kariaujančių britų. Po karo, kariuomenė organizavo tokių moterų perkėlimą į Britaniją, pas jų vyrus. Daugelis tų nuotakų savo vyrus pažinojo vos kelias savaites, o nematė metus ir daugiau. Paprastai merginas plukdydavo keleiviniais laivais, bet jau visai karui pasibaigus, šių nebeužteko ir vienas paskutiniųjų buvo gyventi pritaikytas lėktuvnešis „Viktorija“.

Istorija pasakoja apie kelias labai skirtingas merginas. Aukštuomenės damutę, kuri tikėjosi plaukti kruizu su grožio salonais, baseinais ir t.t.; nėščią fermerio dukrą, nekalbią ir šaltą karo medicinos slaugę. Na ir visą knygą stebėjome kaip merginoms sekasi susigyventi tokioje krūvoje, visas natūraliai kilusias problemas, įtampą tarp savęs, tarp jūrininkų ir pan.

Įdomus pasirodė tas kontekstas, pvz., vyras laisvai galėjo atsiųsti telegramą, kas nebelaukia, nebeplauk, ir tada merginą išsodindavo belekur ir raudonasis kryžius organizuodavo kelionę namo. Žiauru.

Kas man nepatiko, tai kad autorė nesugalvojo, kaip istorijos pradėti ir kaip baigti, tai įterpė šiuos laikus, močiutę ir pan. Ši vieta pasirodė pritempta, galėjo iš karto pasakoti tik apie laivą.

OficialiaiAntrasis pasaulinis karas pasibaigė ir keturios australietės ryžtasi leistis į didžiausią savo gyvenimo kelionę. Kartu su dar keliais šimtais moterų jos šešias savaites Karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešiu „Viktorija“ plaukia į Angliją, kad vėl būtų kartu su savo vyrais. Šių „karo nuotakų“ padėtis nepavydėtina: palikusios artimuosius ir savą aplinką, merginos ketina pradėti naują gyvenimą svetimoje šalyje, nė nenutuokdamos, kaip jas priims naujosios šeimos ir kaip joms seksis gyventi su vyrais, kurių faktiškai nė nepažįsta. Kelionė kupina nuotykių, be abejo, pirmiausia dėl neįprasto gyvenimo lėktuvnešyje, kuriame pilna jūreivių. Ypač kai pradeda aiškėti paslaptys, galinčios nepataisomai sugadinti reputaciją, o laive ima megztis dviprasmiški santykiai.

Žymos sau: KPS: 480 Ke 2017 06 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

870(40) Jan Moran „Pergalės kvapas“

870(40) Jan Moran „Pergalės kvapas“

Jan Moran „Pergalės kvapas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: knygos aprašymas intrigavo. Tikrai mėgstu istorijas, kurios vyksta karo fone. Okupacija, išbarstyta šeima ir panašūs dalykai lyg ir žadėjo, kad čia bus viena tų istorijų, kurios privers prisiminti, kaip dabar gerai gyvename ir nubraukti vieną kitą ašarą.

Ir buvo čia daug ko. Žydų bėgimas nuo nacių, išdavystės, kraupios žudynės, pogrindžio veikla, šnipai ir panašūs dalykai tačiau taip silpnai, taip silpnai. Pvz., pagrindinė veikėja dėl netikėtai prasidėjusio karo atsiskyrė nuo sūnaus, kuris buvo paliktas Lenkijos dvare, paaiškėjo, kad dar ir žydų kraujo turi. Todėl visą knygą moteris ieškojo to sūnaus ir kartais būdavo įterpiami skyriai apie jo likimą. Tačiau, paprastai skaitydami tokias knygas šiurpstame, susilyginame su herojais, mums skauda… O čia viskas plaukė ir praplaukė, tarsi autorė nebūtų norėjusi labai jau leistis į žiaurias karo detales.

Kitos linijos irgi labai silpnos, įskaitant ir meilę. Tikrai esu skaičiusi įtaigesnių, labiau jausmus paliečiančių knygų.

OficialiaiKvepalus kurianti Danielė Bretankur – prancūzė, ištekėjusi už žymaus vokiečių mokslininko. Ji nusileidžia vyrui ir sutinka palikti sūnelį su anyta šeimos dvare Lenkijoje, kol jie tvarkys verslo reikalus Amerikoje. Danielė nė nenumano, kad kelionė namo prabangiu laivu iš Niujorko pakeis jos gyvenimą amžiams.
1939-aisiais pragaru virstanti Europa išblaško šeimą, tačiau moteris nepraranda vilties rasti sūnų. Per Londoną ir Paryžių į okupuotą Lenkiją keliaujanti Danielė desperatiškai bando surasti artimiausius žmones. Deja, paieškos neduoda vaisių, o jauna moteris įgyja naujų priešų. Vienintele nacių persekiojamos Danielės atspirtimi tampa vyro draugas Džonas Grėjus. Jo padedama ji priversta bėgti į Ameriką, kur tikisi pradėti gyvenimą iš naujo.
1940-ųjų Los Andželas. Kai atrodo, kad gyvenimas nebeteko prasmės, moteris grįžta prie savo šaknų. Danielė vėl pradeda kurti kvepalus. Ji pamažu atsitiesia ir pajunta pergalės kvapą – ryžtas ir talentas padeda jai išgarsėti ir pasiekti viską, dėl ko taip ilgai kovojo.

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2017 06 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

869(39) E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

869(39) E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ši knyga taip karštai pristatoma… Kaip literatūrinis šedevras, kaip kažkas tokio wow… Tai truputėli atbaido, nes skambūs žodžiai dažnai paslepia vidutinybes.

Tai savotiškas detektyvas. Literatūrinis agentas (ar pas mus būna tokių specialybių/profesijų?) gauna rankraščio pradžią. Ją siuntęs autorius teigia, kad čia autentiški prisiminimai apie įvykius nutikusius studentų miestelyje prieš 30 metų. Tuomet buvo nužudytas garsus profesorius. Autorius teigia, kad gavo tam tikrų detalių ir dabar romano pavidalu nori papasakoti istoriją. Žinoma, agentas ją skaito, skaitome ir mes, o istorija, staigmena staigmena, nutrūksta įdomiausioje vietoje. Tada dar paaiškėja, kad autorius sirgo ir mirė ir rankraščio tęsinio nėra. Ką daryti? Nusamdomas žurnalistas, tada prisijungia dar buvęs detektyvas ir t.t. ir t.t.. Visi seka senos istorijos pėdsakais.

Kertinis įdomumas turbūt tame, kad ne viskas yra kaip yra, ne viskas atrodo kaip atrodo, atskleidus vieną detalę ji paneigiama kita ir t.t.. Na žinote, taip būna geruose detektyvuose.

Tačiau man knygoje kažko pritrūko. Gal stipraus bum pabaigoje? Viskas taip nuosekliai ėjo ėjo ir baigėsi. Nenuvertinu. Parašyta įdomiai ir personažai tokie savotiški, kad nė vieno nepavyksta mėgti. Tai irgi gana unikalu. Ir visgi. Iki žadėtos sensacijos kažko pritrūko.

Oficialiai: Vieną dieną Niujorke dirbančio literatūros agento Piterio Kaco rankose atsiduria rankraščio, pavadinto „Veidrodžių knyga“, ištrauka. Rankraštyje autorius Ričardas Flynas dėsto savo prisiminimus iš studijų laikų, pasakoja apie meilę studentei Lorai Beins ir pažintį su garsiu Prinstono universiteto psichologijos profesoriumi Džozefu Videriu. Vieną 1987 m. gruodžio naktį profesorius žiauriai nužudomas savo namuose. Nusikaltimą tyrusiems policininkams taip ir nepavyko aptikti žudiko, byla iki šiol neišaiškinta. Tačiau Ričardas savo rankraštyje užsimena, kad yra pasirengęs įvardyti tikruosius nusikaltėlius.
Piteris Kacas nekantriai laukia žadėto knygos tęsinio, bet… taip ir nesulaukia. Galiausiai paaiškėja, kad Ričardas mirė, o jo rankraštis mįslingai dingo. Vis dėlto Piteris nepasiduoda. Pasitelkęs į pagalbą žurnalistą Džoną Kelerį, jis mėgina surasti knygoje minimus asmenis ir jų padedamas išsiaiškinti tiesą. Tačiau netrukus paaiškėja, kad šioje istorijoje nėra vienos tiesos, nes liudininkų prisiminimai yra subjektyvūs ir nepatikimi. Pasiklydę prieštaringos informacijos sraute tyrėjai nuleidžia rankas.

Žymos sau: KPS: 248 Ke 2017 06 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

868(38) Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

868(38) Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: su šia aš esu neaprašiusi trijų perskaitytų knygų ir žinote kas nutiko? Pamiršau! Žinau, kad skaičiau kažką iš jaunimo trilogijų, todėl tiesiog prisėdau ir aprašiau „Deglas Naktyje“, apie kurią jau esu pasakojusi. Ką tai reiškia? Arba mano su atmintimi negerai. Arba skaitau visiškai vienodas knygas, kurios pasimiršta vos tik į jų vietą stoja kitos.  Ir dar reiškia, kad anoji serija yra geroookai stipresnė ir įsimintinesnė.

Tai va, „Juodąjį Raktą“ skaičiau jau po ilgokos pertraukos ir pirmos dalys gerokai prabluko atmintyje. Žinojau, kad buvo įdomu.

Na, o paskutinė dalis kiek nuvylė. Kiek žavėjo nuotykiai, kuriamas pasaulis, intrigos, tai paskutinėje dalyje daugiau paverkšlenimų, ir šiaip jau didelio įspūdžio kulminacija nepaliko, pasirodė pritempta.

Tačiau smagu, kad visgi leidykla užbaigė trilogiją. Visumoje ji nebuvo bloga, tik aš čia labai nemyliu skaityti tos pačios istorijos su didelėmis pertraukomis.

Oficialiai: Norėdama sukurti ateitį ji turi nugalėti praeitį. Violeta ir Vienišojo miesto žmonės per ilgai gyveno priespaudoje, kontroliuojami ir engiami Brangakmenio kilmingųjų. Vis stiprėjanti sukilėlių organizacija „Juodasis raktas“ ketina nuversti valdžią ir išgriauti sienas tarp miesto rajonų. Violeta yra viena iš sukilimo vadų, bet turi ir asmeninį tikslą – išgelbėti seserį Heizelę, kurią pagrobė Ežero kunigaikštienė. Pirmiau ji ilgai kovojo, siekdama pabėgti iš Brangakmenio, o dabar ryšis bet kam, kad sugrįžtų ir išvaduotų ne tik Heizelę, bet ir visą Vienišąjį miestą. 

Žymos sau: KPS: 296 Ke 2017 06 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

 

866-867(36-37) Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

866-867(36-37) Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: įspėjimas: jei neskaitėte „Popierinės princesės“, tai šiuos komentarus praleiskite. Aptariamos knygos yra tiesioginis pratęsimas, tad tikrai pasitaikys spoilerių.

Įrašą nusprendžiau apjungti, nes knygas perskaičiau vienu ypu. Man net sunku atskirti, kur baigėsi viena dalis, o prasidėjo kita. Susijęs nutikimas – antrą dalį pirkau „Kobo“ knygyne (beje, patarkite, kur geriausia pirkti epub formato užsienines knygas? Galvojau, gal „Barnes and Noble“, bet panašu, kad jie neduoda savo knygų parsisiųsti į kitokį įrenginį nei „Nook“?). Iš karto sulaukiau banko skambučio dėl įtartinos operacijos, su kuria viskas gerai, bet vistiek buvo įdomi patirtis :).

Na, o kalbant apie pačias knygas, tai neseniai skaičiau gerą atsiliepimą, kad šios knygos yra tokios, kurias skaičius reiktų neprisipažinti. Pagalvokime, juk man jau tuoj 35 metai, o aš neatsitraukdama (dalį trečios dalies perskaičiau telefone, kelyje) skaitau vaikišką meilės romaniuką. Vai vai vai. Ir nežinau kuo patraukė. Emocijų gausa?

Pirmoji knyga baigėsi, kai Ela aptikusi savo vaikiną su tėvo mergina pabėga. Tad, žinoma, antroje dalyje visi jos ieško. Broliams Karaliams mokykloje nesaldu, nes jie prarado savo statusą. O visas mokyklinis pasaulis šiek tiek priminė serialą „Gossip Girl“. Turčiai, kuriems už mokslus svarbiau reitingai, reputacija ir visokie kiti niekai.

Kadangi porelė išsiskyrė, tai antroje dalyje pilna savigraužos, pergyvenimų ir visokių nuotaiką gadinančių detalių, na. Nebebuvo taip įdomu, kaip pradžioje. Paskutinė dalis iš vis pasirodė pritempta, problemos išgalvotos, kad tik būtų apie ką rašyti, pabaiga visiškai nuspėjama. Ar nuvylė? Ne. Niekas čia nebandė išlaužti šedevro. Pametėjo krūvą emocijų mažam žmonių ratui, gerai išsuko ir paleido. Tačiau paaiškinti, kodėl aš skaitau tokias knygas, vis dar negaliu.

Oficialiai: Antra dalis: Reed Royal has it all—looks, status, money. The girls at his elite prep school line up to date him, the guys want to be him, but Reed never gave a damn about anyone but his family until Ella Harper walked into his life. What started off as burning resentment and the need to make his father’s new ward suffer turned into something else entirely—keep Ella close. Keep Ella safe. But when one foolish mistake drives her out of Reed’s arms and brings chaos to the Royal household, Reed’s entire world begins to fall apart around him. Ella doesn’t want him anymore. She says they’ll only destroy each other. SHE MIGHT BE RIGHT.

trečia dalis: From mortal enemies to unexpected allies, two teenagers try to protect everything that matters most. Ella Harper has met every challenge that life has thrown her way. She’s tough, resilient, and willing to do whatever it takes to defend the people she loves, but the challenge of a long-lost father and a boyfriend whose life is on the line might be too much for even Ella to overcome. Reed Royal has a quick temper and even faster fists. But his tendency to meet every obstacle with violence has finally caught up with him. If he wants to save himself and the girl he loves, he’ll need to rise above his tortured past and tarnished reputation. No one believes Ella can survive the Royals. Everyone is sure Reed will destroy them all.
They may be right.

Žymos sau: KPS: 370+370 Ke 2017 06 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

865(35) Erin Watt „Popierinė princesė“

865(35) Erin Watt „Popierinė princesė“

Erin Watt „Popierinė princesė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: O taip, žymiuosi komentarus vieną po kito :). Iš tiesų tai savo kitame bloge (venividi.lt) rašau mėnesinius geriausių dalykų įrašus, į kuriuos įtraukiu ir perskaitytas knygas. Mėnesis baigiasi, tai reikia susižymėti ką čia esu perskaičiusi.

Šią knygą griebiau atsitiktinai. Istorija tokia, kad bankas už lojalumo taškus pasiūlė įsigyti vieną mėnesį Milžino prenumeratos (ten už 5e per mėnesį galima skaityti krūvą knygų). Užsiprenumeravau, bet nesinaudojau, nes deja, knygas galima skaityti tik telefone, planšetėje ir (gal) kompiuteryje. O aš esu elektroninių knygų fanė, bet nelabai mėgstu skaityti tam netinkamuose įrenginiuose. Visgi, šiandien pagalvojau, kad reikia kažką greito paskaityti. Ir tai turbūt pirma knyga, kurią perskaičiau savo planšetėje, kurią turiu jau kelis metus. Nedžiugina. Kaip faina jei tokia paslauga galima būtų naudotis normaliai. Visgi, esu skaitytoja, ne uostytoja, ir skaityti yra skaityti. Jei tą tegaliu padaryti planšetėje, vadinasi bus planšetė. Ir perskaičiau per kelias valandas. Šiandien.

„Popierinė princesė“ yra jaunimo romanas. O tokie persiskaito žaibiškai. Teigiama, kad sukelia priklausomybę. Iš tiesų taip ir yra. Nes ką aš padariau vos baigusi? Nusipirkau anglišką antrą dalį. Šį kartą normalų epubą ir kaip ponia skaitysiu skaityklėje. Tiesą sakant jau pradėjau :).

Tai va. O knyga tokia labai paprasta, nieko ten stebuklingo. Striptizo šokėjos dukra našlaitė bando išgyventi, tada jos gyvenimas pasikeitė, kai paaiškėjo kas yra merginos tėvas, kuris ką tik žuvo ir šią globoti apsiėmė jo geriausias draugas. Turtingas. Turintis penkis sūnus. Tai prastuomenės našlaitei patekus į nesvetingą turčių aplinką visai nesaldu. Apie tai ir knyga. Kaip sakiau, nieko rimto, nieko labai įdomus, bet aš nežinau kaip autoriai taip padaro, kad tokios knygos įtraukia nerealiai. Negali sustot, nors ir supranti, kad skaitalas truputį bevertis. Eisiu kapstytis toliau. Angliškai eisis lėčiau.

OficialiaiIš skurdžių namų ir valstybinių mokyklų į pietinės pakrantės dvarus ir turtingų žmonių bendruomenes patekusi mergina stengiasi būti ištikima sau.
Ela Harper yra ta, kuri išgyvena. Kartu su nenuspėjama mama ji visą gyvenimą kraustėsi iš vieno miesto į kitą vos sudurdama galą su galu ir tikėdamasi, kad vieną dieną vargai baigsis. Po motinos mirties Ela lieka vienui viena.
Viena, kol jos nesuranda Kalamas Karalius. Šis žmogus ištraukia Elą iš skurdo ir atsiveža į savo prabangų dvarą, kur gyvena penki jo sūnūs, ir jie jos nekenčia. Kiekvienas Karaliaus sūnus žavesnis už kitą, tačiau nė vienas nėra toks patrauklus kaip Ridas, vaikinas, kuris pasiryžęs grąžinti Elą į lūšnyną, iš kurio ji atkeliavo.
Ridas jos nenori ir sako, kad Elai tarp Karalių ne vieta.
Galbūt jis teisus.
Turtas. Perteklius. Apgaulė. Elai neteko patirti nieko panašaus, bet jei ji nori išgyventi Karalių rūmuose, turi pradėti pati leisti karališkuosius įsakymus.

Žymos sau: KPS: 360 Ke 2017 05 31

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

864(34) Chiara Gamberale „Dešimt minučių“

864(34) Chiara Gamberale „Dešimt minučių“

Chiara Gamberale „Dešimt minučių“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Būna taip, kad vartai vartai knygų įrašytų į skaityklę sąrašą, nematai viršelių, tie pavadinimai nieko nesako, galiausiai bedi pirštu į atsitiktinę ir pradedi skaityti. Na, bent aš taip darau, nes man visada labai sunku nuspręsti, kurią knygą skaityti dabar.

„Dešimt minučių“ pasirodė savotiška. Tai lyg ir savipagalbos knyga įvilkta į romaną (panašiai, kaip inkognito keliaujantis dievas), lyg ir įdomi, lyg ir pritemta bei silpnoka.

Esmė tame, kad autorę (nežinau kiek ši istorija yra tikra, bet knygoje autorė rašo tarsi apie save ir savo, kaip rašytojos gyvenimą) paliko vyras. Ši negali atsigauti, o psichologė pasiūlė vieną mėnesį kiekvieną dieną 10 minučių daryti kažką naujo, ko dar gyvenime nedarė. Na, tai tie dalykai pasitaikė įvairūs. Blynų kepimas, ėjimas atbulomis ir pan. Pasakodama autorė papasakojo ir apie savo aplinką, ją supančius žmones, draugus. Na, ir turbūt nebus intriga, kad tos 10 minučių per dieną padeda atsigauti, atrasti save ir susikurti naują gyvenimą. Finito. Nekaltinkite spoilinimu, nes tai yra aišku vien aprašymą paskaičius.

Šiaip viskas lyg ir būtų gerai, tik pasirodė per mažai, per paviršutiniškai ir per greitai tas visas gyvenimo į gerą pasikeitimas :).

Oficialiai: Laimingas Kjaros gyvenimas vieną dieną subyra į šipulius: to, kas buvo svarbiausia ir dėl ko vertėjo gyventi, nebeliko. Kad Kjara išsikapstytų iš kasdienio liūdesio ir gilios sumaišties, psichologė jai pasiūlo išmėginti Rudolfo Štainerio žaidimą.
Kjara suvokia neturinti ko prarasti – tad kodėl nepamėginus? Kiekvieną dieną bent dešimt minučių reikės veikti kažką naujo, niekada nedaryto. Visą mėnesį.
Tragikomiškų situacijų ir gilių įžvalgų gausus Chiaros Gamberale romanas kalba apie pokyčių baimę ir jų būtinumą. O svarbiausia, įrodo, kad net po didelių sukrėtimų įmanoma atsitiesti – neskubant, minutė po minutės.

Žymos sau: KPS: 200 Ke 2017 05 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

863(33) Rachel Abbott „Nekaltųjų kaltė“

863(33) Rachel Abbott „Nekaltųjų kaltė“

Rachel Abbott „Nekaltųjų kaltė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aprašymas intrigavo, bet kadangi jie dažnai apgauna, tai nežinojau ar galiu tikėtis gero detektyvo. Tačiau pasirodė neblogas. Ne iš tų, kuriuos aš mėgstu labiausiai (šalti, niūrūs, su keistais, depresuotais detektyvais), bet vistiek neblogas. Nors tyrėjas gal ir depresuotas šiek tiek.

Iš esmės knygos stilius man priminė labiausiai vykusius Sandros Brown romanus. Nužudomas žymus ir visuomenės mylimas žmogus, tačiau tyrimo metu aiškėja, kad nors žurnalistai, darbuotojai ir kt asmenys jį dievino, visgi nė vienas artimai susijęs žmogus apie nužudytąjį negali pasakyti nieko gero. Po truputį atskleidžiama visa šeimyninė drama. Bus daug purvo. Kaip supratote, nieko naujo, neįprasto, labai intriguojančio, bet vistiek smagiai suskaičiau. Gal tik pabaiga man nelabai patiko, bet ką jau padarysi. Šiaip visai įdomūs charakteriai. Puikiai atskleidžiamas žmonių naivumas ir aklumas įsimylėjus, nusivylimas ir bejėgiškumas atsitokėjus. Taip, man visada įdomu skaityti tas knygas, kuriose rašoma, apie tai, kaip skriaudžiamas žmogus nepabėga nuo smurtautojo. Nes visi greiti sakyti, kad pats durnas, tačiau kas kartą įtikinamai pateikiama, kad ne viskas taip paprasta.

Apie tokio tipo knygas nėra net ką daugiau pasakyti. Kai būna gera – liaupsni, kai prasta – kritikuoji. O čia tokia visiškai eilinė, perskaitei ir pamiršai. Tiems kas perskaito tris knygas per metus, tai nerekomenduoju, tiems, kas skaito daug ir dairosi kažko lengvo savaitgaliui – imkit.

Oficialiai: Britų spauda fiksuoja visas sero Hugo Flečerio gyvenimo akimirkas: tik išrinktiesiems prieinamą išsilavinimą, žiniasklaidos dėmesio nestokojančią labdaringą veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis, net ir dvi jo santuokas. Tačiau kai milijardierius filantropas aptinkamas nužudytas savo namuose Londone, nuogas pririštas prie lovos, kilęs skandalas — tik atspindys tamsos, kuri įsigali, vos išjungiamos kameros. Grįžusi iš atostogų Italijoje, Lora Flečer randa vyrą negyvą, o namą — apgultą paparacų. Ar ji šokiruota? Taip. Ar labai išgyvena? Ne. Ypač kai vyresnysis inspektorius Tomas Daglasas pasidalija įtarimais, kad Hugas žuvo nuo moters rankos. Lora visada žinojo nesanti vienintelė moteris Hugo gyvenime. Ir ne vienintelė turėjo motyvą jį nudėti. Daglasui kapstant vis giliau, paaiškėja daugiau nešvarių Hugo Flečerio paslapčių. Vis dėlto niekas neprilygsta Loros saugomai paslapčiai, kuri galėtų padėti nubausti kaltuosius — arba amžiams sugriauti nekaltųjų gyvenimą.

Žymos sau: KPS: 464 Kb 2017 05 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

 

 

862(32) Celeste Ng „Viskas, ko tau nesakiau“

862(32) Celeste Ng „Viskas, ko tau nesakiau“

Celeste Ng „Viskas, ko tau nesakiau“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tai viena tų knygų, su kuriomis šiek tiek apsigavau, bet nebuvo viskas labai blogai. Apsigavau, nes pradėdama tikėjausi, kad čia bus lyg ir detektyvas. Dingo mergaitė, tada ji buvo surasta nuskendusi na ir maniau, kad viskas bus rutuliojama aplink tyrimą kaip ir kas. O pasirodo čia buvo psichologinė šeimos drama, kurią ir apnuogino mergaitės mirtis.

O šeima neįprasta. Veiksmas vyksta 1977 metais, JAV, nedideliame miestuke, kuriame visi vieni kitus pažįsta. Tiesą sakant skaitydama knygas apie JAV aš šiurpstu nuo tų miestukų. Taip, ir mūsų kaimukai yra ne dovanėlė, bet jokios šalies maži miesteliai manęs taip nešiurpina, kaip JAV. Ir nors tu ką.

Na tai va. Šeimą sudaro amerikietė ir kinas (gimęs JAV). Jau ir dabar turbūt nelengva mišrioms šeimoms, bet tais metais tai iš viso reikėjo didelio pasiryžimo atlaikyti visuomenės pasmerkią. Nors knyga irgi ne visai apie tai.

Ji apie viską. Moters teises, moters laisves, lūkesčius, kuriuos primeta visuomenė moterims. Moters neišsipildžiusias ambicijas, kurias ji stengiasi suprojektuoti savo dukroje. Vyro skausmingą patirtį dėl to, kad yra kitos rasės, siekį prasimušti ir įrodyti, kad jis neprastesnis už kitus. Vyro norą, kad jo vaikai nekentėtų diskriminacijos, kokią jis patyrė vaikystėje, vyro nusivylimą savo vaikais. Vaikų gyvenimą tokiame pasaulyje. Norą įtikti tėvams ir išgyventi nedraugiškoje visuomenėje. Nesusitvarkymą su spaudimu.

Ir dar daug ką. Labai rimta, labai įdomi šeimos drama. Be jokių didelių intrigų, tiesiog gyvenimiška.

OficialiaiDebiutinis amerikiečių autorės Celeste Ng romanas Viskas, ko tau nesakiau – literatūrinis trileris su šiam žanrui būdingais elementais: romano užuomazga – dingusi mergina, ežeras, vietinis gyventojas, paskutinis ją matęs, įtartinas… Veiksmas vyksta 1977 m. tyliame Ohajo valstijos mieste, kur visi vieni kitus pažįsta ir nieko panašaus anksčiau nėra nutikę. Skaitytojas žengia lyg ir į žinomą teritoriją, tačiau ima ir apsigauna. Paslaptis, išduodama pirmame romano sakinyje, pasirodo nėra tikroji paslaptis „Lidija mirusi. Bet jie dar to nežino.“ Siužetas ima pintis tada, kai policija, atėjusi į merginos namus, pažeria nepatogių klausimų – kaip jai sekėsi mokytis? kas buvo jos draugai? ar ji neatrodė prislėgta? – o jos mylintys tėvai, sesuo ir brolis susivokia negalintys atsakyti nuoširdžiai.

Žymos sau: KPS: 320 Ke 2017 05 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

861(31) Sabaa Tahir „Deglas naktyje“. Antra „Žarija pelenuose“ knyga

861(31) Sabaa Tahir „Deglas naktyje“. Antra „Žarija pelenuose“ knyga

Sabaa Tahir „Deglas naktyje“. Antra „Žarija pelenuose“ knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: jau minėjau, kad aprašydama knygas vis viena atsilieku, tai yra, kai baigsiu šį tekstą, dar viena perskaityta lieka mintyse. Kadangi skaitau lėtai ir tingiai, net nežinau kodėl, tai kartais tenka net pasukti galvą, kokia ten ta priešpaskutinė buvo. Taip, deja, tiesa tokia, kad aš esu knygų vartotoja ir išnaudotoja. Perskaitau ir pamirštu. Nes mėgstu skaitymo pramogą, o ne puslapių uostymą ar dvasingas išraiškas išgirdus, kokios klasikinės knygos pavadinimą. Bet viską jūs žinote, nieko čia naujo, ar ne?

„Deglas naktyje“ yra antra dalis. Ko gero serija priskiriama jaunimo fantastikai, ar kaip ten lietuviškai tai besivadintų. Nors turinys tikrai nevaikiškas. Kas keli žingsniai skerdynės, pjautynės, vergija, kankinimai, baimė.

Sunku skaityti serijas, kai jau vos bepameni ankstesnę dalį, o kita dar net nesišviečia greitai. Taip tada iš tiesų gaunasi knygos vartojimas, skaitai dėl skaitymo, nes pabaigos gal net nebus. Visgi man patiko. Ir įtraukė, ir dėmesį išlaikė. Na, kaip ir dauguma tokio tipo knygų, kai kažkas bėga nuo sistemos, stengiasi išgyventi, kažkas persekioja, geriukai nevisai geriukai, o blogiukai ne visai blogiukai, susidaro meilės trikampis, o dar kažkur tolumoje šmėkščioja didysis blogis. Jei išleis trečią dalį, tai tikrai skaitysiu.

Oficialiai: Tai neįmanoma – Elijas apnuodytas ir merdi. Jis tai su Laja, tai dvasių pasaulyje, kuriame kai kas jo jau laukia. Karys supranta, kad turi labai nedaug laiko padėti Lajai išvaduoti brolį iš Kaufo – kalėjimo, kurį akylai saugo sadistas viršininkas. Pavojų kupinoje kelionėje skleidžiasi jausmai: Laja ne tik drąsi, bet ir rūpestinga kario slaugytoja, o Elijas nori apsaugoti merginą nuo jos laukiančio sielvarto. Prie jų prisijungia Kinanas, tad Laja atsiduria tarp dviejų jai neabejingų vaikinų, o tai kelia jausmų sumaištį ir apsunkina kelionę. Elijui atsiskyrus nuo grupelės, Laja dar kartą patikrina savo jausmus.

Žymos sau: KPS: 472 Ke 2017 05 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook