876(46) Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“

876(46) Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“

Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šie laikai yra gėris. Užpraeitą savaitę išvažiavome į Anykščius. Įsidėjau skaityklę, bet kempinge vyras pasiskundė, kad pamiršo savąją. Paskolinau. Pati išsitraukiau telefoną, įsijungiau „Milžiną“ ir per vakarą perskaičiau „kažką tokio paprasto ir greito“.

Knyga man patiko nes gana linksma, paprasta ir tinkanti šaltam vasaros vakarui palapinėje.

Knyga man nepatiko nes, veikėja pasirodė kažkokia žliumba. Nežinau, kaip 10 metų galima inkšti dėl paauglystėje nepavykusių santykių. Dar nepatiko dėl to, kad buvo labai nerealistiška. Šiaip visokie detektyvai, psichologiniai trileriai ir panašūs skaitalai įtraukia tuo, kad nesunku įsijausti į kuriamą aplinką. Psichai, arba kerštaujantys bičai, arba atsitiktinės nelaimės, visko gi būna. Čia gi intriga ir kulminacija man pasirodė visai negyvenimiškos ir net juokingos kažkiek. Isterikų susirinkimas. Tiek.

Oficialiai: Norai 26-eri, ji – sėkminga kriminalinių romanų rašytoja – netikėtai sulaukia kvietimo dalyvauti Klerės mergvakaryje įspūdingoje užmiesčio viloje. Draugės nesimatė dešimt metų ir Nora visai nenori prisiminti praeities. Bet Klerė buvo geriausia jos vaikystės draugė.
Per mergvakarį Norai vis primenami skaudūs praeities įvykiai. Jos susierzinimą pakeičia siaubas, kai per spiritizmo seansą pasigirsta pranašystė apie nelaimę.
Po keturiasdešimt aštuonių valandų Nora pabunda ligoninėje sutrenkta galva ir apimta didžiulio kaltės jausmo. Jai sunku prisiminti, kas įvyko praėjusį vakarą, tačiau ji turi tai padaryti, nes tragiški įvykiai vis nesibaigia.

Žymos sau: KPS: 320 Kę 2017 07 08

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

875(45) Harlan Coben „Nepažįstamasis“

875(45) Harlan Coben „Nepažįstamasis“

Harlan Coben „Nepažįstamasis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Daugelis žino, kad aš mėgstu trilerius ir detektyvus. Kai paprašydavau rekomendacijų, tai pastoviai tarp jų šmėžuodavo Coben pavardė. Nieko nebuvau skaičiusi, bet vis girdėjau ir girdėjau liaupses, kol vieną dieną čiupau pirmą pasitaikiusią jo knygą ir perskaičiau.

Na, ir negaliu sakyti, kad dabar pulsiu skaityti visas. Gal. Kai nežinosiu ką pasirinkti, ištiks visiškas neskaitadieniškas štilis ir panašiai. Tačiau negaliu sakyti, kad jis mane sužavėjo.

Daug kartų sakiau, dar vieną kartą pasikartosiu, mane šiurpina JAV maži miesteliai, kuriuos pažįstu tik iš knygų ir filmų. Na tie, amerikietiškosios svajonės, su bendruomene, nuosavais nameliais, dažniausiai baltais ir t.t. Tiesiog šiurpu yra viskas ką skaitau apie juos. Tie kaimynų santykiai. Brrrr. O knygos veiksmas vyksta kaip tik tokioje vietoje.

Pirmuose puslapiuose prie Adamo prieina nepažįstamasis ir pasako, kad jo žmona kadaise imitavo nėštumą. Nuo tos žinios viskas pradeda vyniotis. Istorija kaip ir nieko, bet manęs neįtikino nei nepažįstamojo veiksmai, nei pamišęs eks policininkas, kuris elgėsi kaip kokiose Tarantino filmų pigesnėse parodijose, nei finalinė intriga…

Skaičiau, susidomėjau, įsitraukiau, net negalėjau atsitraukti, bet toks jausmas visada buvo, kad kažko labai smarkiai trūksta. Smalsumas sužadintas, bet išaiškėjus paslapčiai lieka nusivylimo kartėlis.

OficialiaiNepažįstamasis gali pasirodyti lyg iš niekur, galbūt išdygti bare, stovėjimo aikštelėje ar mažoje krautuvėlėje. Jo tapatybė nežinoma. Jo motyvai — neaiškūs, o informacija — nepaneigiama. Jis sušnabžda keletą žodžių į ausį ir pradingsta, palikęs tave rankioti akimirksniu sudužusio pasaulio šukes.
O Adamas Praisas turi ką prarasti — laiminga santuoka su gražia moterimi, du nuostabūs sūnūs bei visi kiti amerikietiškos svajonės atributai: didelis namas, geras darbas, regis, tobulas gyvenimas.
Ir tada prie jo prieina nepažįstamasis. Sužinojęs gniuždančią savo žmonos Korinos paslaptį, užsipuola ją, ir tobulo gyvenimo miražas išsisklaido, tarsi jo išvis nebūtų buvę. Netrukus Adamas supranta įsivėlęs į kažką daug pavojingesnio nei Korinos apgaulė ir suvokia, kad jei žengs nors vieną neteisingą žingsnį, sąmokslas, kurį jis atsitiktinai aptiko, ne tik sudrebins gyvenimus — jis sunaikins juos.

Žymos sau: KPS: 320 Kę 2017 07 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

874(44) Emma Haughton „Dabar tu mane supranti“

874(44) Emma Haughton „Dabar tu mane supranti“

Emma Haughton „Dabar tu mane supranti“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šiuo metu vyksta kažkoks bibliotekų skaitymo iššūkis, kurio metu, man regis, yra vienas iš iššūkių pasirinkti bet kokią knygą iš lentynos. Su šia aš pasielgiau panašiau. Dūriau pirštu, nieko negalvodama, manau, kad gal tai net pirma mano skaityta šios leidyklos knyga.

O istorija visai nieko tokia. Pasakoja apie dingusio vaikino draugus, šeimą, santykius. Galiausiai įpinama šiek tiek psichologinio trilerio ir detektyvų elementų. Nėra kažkas tokio wow, bet lengvam pasiskaitymui tiks. Neseniai skaičiau knygą „Viskas, ko tau nesakiau“, tai tiek savo pavadinimu, tiek atmosfera man kažkaip labai šios istorijos panašios.

Visgi, negaliu rekomenduoti. Nes po jos perskaičiau dar dvi knygas ir detalės blėsta. Niekas nesukrėtė, niekas nesukėlė intrigos (pačią pagrindinę lengvai nuspėsite atidžiai skaitydami), plaukė ir praplaukė.

OficialiaiEmmos Haughton romanas „Dabar tu mane supranti“ – puikiai sukomponuotas psichologinis trileris, įtraukiantis ir nepaliekantis skaitytojo ramybėje iki pat paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo ir paieškų intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos, jos tėčio, Denio tėvų ir Dauno sindromu sergančios Denio sesutės Alisos pasaulius.
Kaip netikėti ir siaubingi nutylėtos paslapties padariniai, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų rasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos su savo artimu, su savimi pačiu sutrupina ramų ir gražų šeimos pasaulį, suardo tarpusavio pasitikėjimą. Ir vis dėlto romano gale visos meistriškai supintos gijos, iškėlusios į paviršių ištikimybės, meilės, draugystės, pasiaukojimo, saviapgaulės ir praregėjimo temas, galų gale išsiriša.
Romane sukurtas įdomus Hanos paveikslas – nors tik paauglė, ji įžvalgesnė ir protingesnė už daugelį tiesos nebeatpažįstančių, prie savo norų pasaulį pritaikiusių suaugusiųjų, reginčių tai, ką nori regėti. Knygoje tiesa iškyla kaip pamatas, kaip išeitis, nors dažnai sunkiai pakeliama, ji praplėšia iliuzijų šydą, rodos, garantavusį saugų ir patogų gyvenimą, ir veikėjams, subrendusiems po išbandymų audrų, palieka džiugaus susitikimo viltį.

Žymos sau: KPS: 246 Kę 2017 07 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

873(43) Simona Ahrnstedt „Tik viena naktis“

873(43) Simona Ahrnstedt „Tik viena naktis“

Simona Ahrnstedt „Tik viena naktis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ką tik ieškojau knygos aprašymo ir paskaičiau skaitytojų komentarus. Juokas suėmė, kai perskaičiau, kad rašo tai labai intriguojanti knyga, kad tai nėra lėkšta meilės istorija ir ji net gali įkvėpti. Ak! Įdomu, kiek knygų perskaitė žmogus, kad čia rado intrigos ir įkvėpimo.

Šiaip čia yra žiauriai lėkšta meilės istorija, kurią turbūt romantinių knygų skaitytojai ne kartą skaitė. Vienas nori atkeršyti kito šeimai, bet jie susitinka ir įsiplieskia didelė aistra, kuri verčia abejoti. Kerštas ar meilė? Ir galiausiai spėkite kas nugali?

Šiai knygai skiriu didesnį įvertinimą tik todėl, kad man buvo įdomus aprašytas finansų pasaulis. Na ir šiaip nėra gal labai blogai, kai nori romantikos :D.

OficialiaiNatalija De la Grip – viena perspektyviausių Švedijos finansininkių. Nepaisant to, jog gimė aukštuomenės šeimoje ir priklauso elitui, karjeros aukštumų ji siekia savo jėgomis. Išsiskyrusi su sužadėtiniu, Natalija atsiduoda darbui ir stengiasi įrodyti savo valdingam tėvui, jog yra verta deramo posto šeimos verslo imperijoje.
Davidas Hamaras – išsišokėlis, finansų pasaulio blogiukas. Priešingai nei Natalija, jo kilmė žema ir vaikystėje jam teko susidurti su nemažai vargo, tačiau nepaisant to, Davidas tapo vienu turtingiausių rizikos kapitalistų. Kai kurie šiuo vyru žavisi, kai kurie nekenčia.
Intrigų pilnas finansų pasaulis vieną saulėtą dieną suveda Nataliją ir Deividą, kurį vis dar kankina niūrios praeities šešėliai ir noras atkeršyti De la Gripų šeimai už žiaurias patyčias praeityje. Natalijai ne paslaptis, kad jos šeima nekenčia Davido, tačiau ji vis dar negali atsakyti į klausimą: kodėl? Ar Davidas su ja nuoširdus ir neturi kėslų? Netikėtai tarp jųdviejų atsiradusi aistra nugali praeities nuoskaudas, o kartu praleista naktis sujaukia visas mintis. Jie – mirtini priešai ir tai buvo tik viena, geismo ir aistros kupina naktis. Šie santykiai neturi ateities. Bet ar tikrai?

Žymos sau: KPS: 440 Kę 2017 07 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

872(42) Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

872(42) Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pasakysiu atvirai, kad nors iš smalsumo ir paskaitau vieną kitą knygą apie musulmoniškus kraštus, nesu didelė jų gerbėja. Beje, kažkaip dažnokai jos pasitaiko parašytos pagal tikras istorijas, ar pačių tų istorijų dalyvių.

„Kabulo grožio mokykla“ buvo vienintelė knyga, kuri mane sudomino per paskutinį apsilankymą bibliotekoje. Tiesą sakant, net nesudomino, bet aš net jei nieko įdomaus nerandu, ką nors vistiek pasiimu, kad turėčiau dėl ko reguliariai sugrįžti. Tai vat pasiėmiau šią. O juk ir rašau grožio blogą, tad paskaityti apie grožio salonus kituose kraštuose smalsu. Ir ne bet kokiuose kraštuose.

Esmė ta, kad knygos autorė pasakoja realią savo kelių metų atkarpą. Kartu su viena iš pagalbos organizacijų ji savanoriškai išvyko į Afganistaną iš karto po Talibų valdžios nuvertimo. Autorė yra kirpėja ir viskas susiklostė taip, kad pažinusi vietines ji nusprendė atidaryti grožio mokyklą, kurioje afganistano moterys galėtų išmokti amato ir taip bent truputį išsivaduoti iš vyrų priespaudos bei įgyti savarankiškumo. Grožio salonai talibų laikais buvo visiškai uždrausti, tad net ir seniau šiek tiek to amato besimokiusios moterys tikrai buvo praradusios įgūdžius, atsilikusios nuo naujausių technologijų ir pan.

Tai vat visa ta knyga ir pasakoja apie, tai kaip sekėsi įgyvendinti planą, apie biurokratinius vargus, apie prietarus, įterpiant keletos moterų asmeniškas istorijas, kultūros skirtumus ir pan, dalykus.

Visada prieš akis stovi savotiška priešprieša. Mes – vakarietės – visada galvojame, kad musulmonės yra vargšos užguitos moterytės. Iš dalies taip ir yra, iš pasakojimų galima suprasti, kad joms nesvetimas noras dirbti, būti gražiomis ir t.t., bet iš kitos pusės šimtus metų puoselėtos tradicijos taip įaugę į kraują, kad prasiveržia visur. O ir kas čia keisto. Kai pagalvoji, juk ir pas mus vis dar smerkiamos moterys, kurios nenori vaikų, nekelia didelių vestuvių, nekeičia pavardės ištekėjusios ir dar daug visokių prietarų turime. Tai ką jau kalbėti apie anuos kraštus, kur moteris svajoja apie meilę, bet visada pasmerks tokias, kurios pašoka (net ir su merginomis) kitų vyrų akivaizdoje. Na ir taip toliau.

Savotiškai įdomi knyga. Be intrigos, be kažkokio happy end’o. Tiesiog pasakojimas apie patirtį.

Oficialiai: Amerikietė Deborah Rodriguez atvyko į Afganistaną teikti humanitarinės pagalbos, kai 2001 m. buvo nuverstas Talibano režimas. Gyventojai, ypač užsieniečiai, sužinoję, kad ji yra kirpėja, labai apsidžiaugė, nes režimas buvo uždraudęs grožio salonus visoje šalyje.
Komunikabili moteris peržengė kalbos barjerą, susipažino su kultūrinėmis tradicijomis. Ji pelnė Afganistano moterų pasitikėjimą, ir jos nevaržomos dalijosi savo gyvenimo istorijomis: nuotaka, kuri turėjo įrodyti savo nekaltybę pirmąją vestuvių naktį; dvylikametė, ištekinta tam, kad padengtų šeimos skolas, Talibano kovotojo žmona, kuri ryžosi mokytis, nepaisydama vyro smurto.
Remdamasi šia patirtimi autorė nusprendžia nutraukti savo nesėkmingą santuoką ir pamilsta taip, kaip mylima Afganistane.

Žymos sau: KPS: 328 Kb 2017 06 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Na, Jojo Moyes man regis žino daugelis bent kiek romantiškesnių istorijų mėgėjų. Nors šios autorės knygose dominuoja meilė, bet tai yra tie truputį kokybiškesni romanai.

Šios knygos pavadinimas mane truputį baidė, bet ne pirmas kartas. Norėjau kažko paprasto, pradėjau skaityti. Perskaičiusi autorės įvadinį žodį aš susidomėjau labiau. Pasirodo istorija dalinai tikra. Na čia panašiai, kaip filme „Titanikas“. Titanikas iš tiesų buvo, iš tiesų nuskendo, iš tiesų jo deniai ir aplinka buvo panašūs kaip filme, tik tikėtina, kad Dikaprijus nelakstė su pana :). O jei ir lakstė, tai vistiek nebūtinai kaip filme. Tai va, nuotakų laivas irgi iš tiesų buvo, plaukė tuo maršrutu ir t.t.

Karo nuotakos – terminas, kuris apibūdina merginas ištekėjusias už užsienyje tarnaujančių kariškių. Šiuo atveju australės karo metu ištekėjo už jų regione kariaujančių britų. Po karo, kariuomenė organizavo tokių moterų perkėlimą į Britaniją, pas jų vyrus. Daugelis tų nuotakų savo vyrus pažinojo vos kelias savaites, o nematė metus ir daugiau. Paprastai merginas plukdydavo keleiviniais laivais, bet jau visai karui pasibaigus, šių nebeužteko ir vienas paskutiniųjų buvo gyventi pritaikytas lėktuvnešis „Viktorija“.

Istorija pasakoja apie kelias labai skirtingas merginas. Aukštuomenės damutę, kuri tikėjosi plaukti kruizu su grožio salonais, baseinais ir t.t.; nėščią fermerio dukrą, nekalbią ir šaltą karo medicinos slaugę. Na ir visą knygą stebėjome kaip merginoms sekasi susigyventi tokioje krūvoje, visas natūraliai kilusias problemas, įtampą tarp savęs, tarp jūrininkų ir pan.

Įdomus pasirodė tas kontekstas, pvz., vyras laisvai galėjo atsiųsti telegramą, kas nebelaukia, nebeplauk, ir tada merginą išsodindavo belekur ir raudonasis kryžius organizuodavo kelionę namo. Žiauru.

Kas man nepatiko, tai kad autorė nesugalvojo, kaip istorijos pradėti ir kaip baigti, tai įterpė šiuos laikus, močiutę ir pan. Ši vieta pasirodė pritempta, galėjo iš karto pasakoti tik apie laivą.

OficialiaiAntrasis pasaulinis karas pasibaigė ir keturios australietės ryžtasi leistis į didžiausią savo gyvenimo kelionę. Kartu su dar keliais šimtais moterų jos šešias savaites Karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešiu „Viktorija“ plaukia į Angliją, kad vėl būtų kartu su savo vyrais. Šių „karo nuotakų“ padėtis nepavydėtina: palikusios artimuosius ir savą aplinką, merginos ketina pradėti naują gyvenimą svetimoje šalyje, nė nenutuokdamos, kaip jas priims naujosios šeimos ir kaip joms seksis gyventi su vyrais, kurių faktiškai nė nepažįsta. Kelionė kupina nuotykių, be abejo, pirmiausia dėl neįprasto gyvenimo lėktuvnešyje, kuriame pilna jūreivių. Ypač kai pradeda aiškėti paslaptys, galinčios nepataisomai sugadinti reputaciją, o laive ima megztis dviprasmiški santykiai.

Žymos sau: KPS: 480 Ke 2017 06 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

870(40) Jan Moran „Pergalės kvapas“

870(40) Jan Moran „Pergalės kvapas“

Jan Moran „Pergalės kvapas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: knygos aprašymas intrigavo. Tikrai mėgstu istorijas, kurios vyksta karo fone. Okupacija, išbarstyta šeima ir panašūs dalykai lyg ir žadėjo, kad čia bus viena tų istorijų, kurios privers prisiminti, kaip dabar gerai gyvename ir nubraukti vieną kitą ašarą.

Ir buvo čia daug ko. Žydų bėgimas nuo nacių, išdavystės, kraupios žudynės, pogrindžio veikla, šnipai ir panašūs dalykai tačiau taip silpnai, taip silpnai. Pvz., pagrindinė veikėja dėl netikėtai prasidėjusio karo atsiskyrė nuo sūnaus, kuris buvo paliktas Lenkijos dvare, paaiškėjo, kad dar ir žydų kraujo turi. Todėl visą knygą moteris ieškojo to sūnaus ir kartais būdavo įterpiami skyriai apie jo likimą. Tačiau, paprastai skaitydami tokias knygas šiurpstame, susilyginame su herojais, mums skauda… O čia viskas plaukė ir praplaukė, tarsi autorė nebūtų norėjusi labai jau leistis į žiaurias karo detales.

Kitos linijos irgi labai silpnos, įskaitant ir meilę. Tikrai esu skaičiusi įtaigesnių, labiau jausmus paliečiančių knygų.

OficialiaiKvepalus kurianti Danielė Bretankur – prancūzė, ištekėjusi už žymaus vokiečių mokslininko. Ji nusileidžia vyrui ir sutinka palikti sūnelį su anyta šeimos dvare Lenkijoje, kol jie tvarkys verslo reikalus Amerikoje. Danielė nė nenumano, kad kelionė namo prabangiu laivu iš Niujorko pakeis jos gyvenimą amžiams.
1939-aisiais pragaru virstanti Europa išblaško šeimą, tačiau moteris nepraranda vilties rasti sūnų. Per Londoną ir Paryžių į okupuotą Lenkiją keliaujanti Danielė desperatiškai bando surasti artimiausius žmones. Deja, paieškos neduoda vaisių, o jauna moteris įgyja naujų priešų. Vienintele nacių persekiojamos Danielės atspirtimi tampa vyro draugas Džonas Grėjus. Jo padedama ji priversta bėgti į Ameriką, kur tikisi pradėti gyvenimą iš naujo.
1940-ųjų Los Andželas. Kai atrodo, kad gyvenimas nebeteko prasmės, moteris grįžta prie savo šaknų. Danielė vėl pradeda kurti kvepalus. Ji pamažu atsitiesia ir pajunta pergalės kvapą – ryžtas ir talentas padeda jai išgarsėti ir pasiekti viską, dėl ko taip ilgai kovojo.

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2017 06 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

869(39) E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

869(39) E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ši knyga taip karštai pristatoma… Kaip literatūrinis šedevras, kaip kažkas tokio wow… Tai truputėli atbaido, nes skambūs žodžiai dažnai paslepia vidutinybes.

Tai savotiškas detektyvas. Literatūrinis agentas (ar pas mus būna tokių specialybių/profesijų?) gauna rankraščio pradžią. Ją siuntęs autorius teigia, kad čia autentiški prisiminimai apie įvykius nutikusius studentų miestelyje prieš 30 metų. Tuomet buvo nužudytas garsus profesorius. Autorius teigia, kad gavo tam tikrų detalių ir dabar romano pavidalu nori papasakoti istoriją. Žinoma, agentas ją skaito, skaitome ir mes, o istorija, staigmena staigmena, nutrūksta įdomiausioje vietoje. Tada dar paaiškėja, kad autorius sirgo ir mirė ir rankraščio tęsinio nėra. Ką daryti? Nusamdomas žurnalistas, tada prisijungia dar buvęs detektyvas ir t.t. ir t.t.. Visi seka senos istorijos pėdsakais.

Kertinis įdomumas turbūt tame, kad ne viskas yra kaip yra, ne viskas atrodo kaip atrodo, atskleidus vieną detalę ji paneigiama kita ir t.t.. Na žinote, taip būna geruose detektyvuose.

Tačiau man knygoje kažko pritrūko. Gal stipraus bum pabaigoje? Viskas taip nuosekliai ėjo ėjo ir baigėsi. Nenuvertinu. Parašyta įdomiai ir personažai tokie savotiški, kad nė vieno nepavyksta mėgti. Tai irgi gana unikalu. Ir visgi. Iki žadėtos sensacijos kažko pritrūko.

Oficialiai: Vieną dieną Niujorke dirbančio literatūros agento Piterio Kaco rankose atsiduria rankraščio, pavadinto „Veidrodžių knyga“, ištrauka. Rankraštyje autorius Ričardas Flynas dėsto savo prisiminimus iš studijų laikų, pasakoja apie meilę studentei Lorai Beins ir pažintį su garsiu Prinstono universiteto psichologijos profesoriumi Džozefu Videriu. Vieną 1987 m. gruodžio naktį profesorius žiauriai nužudomas savo namuose. Nusikaltimą tyrusiems policininkams taip ir nepavyko aptikti žudiko, byla iki šiol neišaiškinta. Tačiau Ričardas savo rankraštyje užsimena, kad yra pasirengęs įvardyti tikruosius nusikaltėlius.
Piteris Kacas nekantriai laukia žadėto knygos tęsinio, bet… taip ir nesulaukia. Galiausiai paaiškėja, kad Ričardas mirė, o jo rankraštis mįslingai dingo. Vis dėlto Piteris nepasiduoda. Pasitelkęs į pagalbą žurnalistą Džoną Kelerį, jis mėgina surasti knygoje minimus asmenis ir jų padedamas išsiaiškinti tiesą. Tačiau netrukus paaiškėja, kad šioje istorijoje nėra vienos tiesos, nes liudininkų prisiminimai yra subjektyvūs ir nepatikimi. Pasiklydę prieštaringos informacijos sraute tyrėjai nuleidžia rankas.

Žymos sau: KPS: 248 Ke 2017 06 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

868(38) Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

868(38) Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: su šia aš esu neaprašiusi trijų perskaitytų knygų ir žinote kas nutiko? Pamiršau! Žinau, kad skaičiau kažką iš jaunimo trilogijų, todėl tiesiog prisėdau ir aprašiau „Deglas Naktyje“, apie kurią jau esu pasakojusi. Ką tai reiškia? Arba mano su atmintimi negerai. Arba skaitau visiškai vienodas knygas, kurios pasimiršta vos tik į jų vietą stoja kitos.  Ir dar reiškia, kad anoji serija yra geroookai stipresnė ir įsimintinesnė.

Tai va, „Juodąjį Raktą“ skaičiau jau po ilgokos pertraukos ir pirmos dalys gerokai prabluko atmintyje. Žinojau, kad buvo įdomu.

Na, o paskutinė dalis kiek nuvylė. Kiek žavėjo nuotykiai, kuriamas pasaulis, intrigos, tai paskutinėje dalyje daugiau paverkšlenimų, ir šiaip jau didelio įspūdžio kulminacija nepaliko, pasirodė pritempta.

Tačiau smagu, kad visgi leidykla užbaigė trilogiją. Visumoje ji nebuvo bloga, tik aš čia labai nemyliu skaityti tos pačios istorijos su didelėmis pertraukomis.

Oficialiai: Norėdama sukurti ateitį ji turi nugalėti praeitį. Violeta ir Vienišojo miesto žmonės per ilgai gyveno priespaudoje, kontroliuojami ir engiami Brangakmenio kilmingųjų. Vis stiprėjanti sukilėlių organizacija „Juodasis raktas“ ketina nuversti valdžią ir išgriauti sienas tarp miesto rajonų. Violeta yra viena iš sukilimo vadų, bet turi ir asmeninį tikslą – išgelbėti seserį Heizelę, kurią pagrobė Ežero kunigaikštienė. Pirmiau ji ilgai kovojo, siekdama pabėgti iš Brangakmenio, o dabar ryšis bet kam, kad sugrįžtų ir išvaduotų ne tik Heizelę, bet ir visą Vienišąjį miestą. 

Žymos sau: KPS: 296 Ke 2017 06 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

 

866-867(36-37) Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

866-867(36-37) Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: įspėjimas: jei neskaitėte „Popierinės princesės“, tai šiuos komentarus praleiskite. Aptariamos knygos yra tiesioginis pratęsimas, tad tikrai pasitaikys spoilerių.

Įrašą nusprendžiau apjungti, nes knygas perskaičiau vienu ypu. Man net sunku atskirti, kur baigėsi viena dalis, o prasidėjo kita. Susijęs nutikimas – antrą dalį pirkau „Kobo“ knygyne (beje, patarkite, kur geriausia pirkti epub formato užsienines knygas? Galvojau, gal „Barnes and Noble“, bet panašu, kad jie neduoda savo knygų parsisiųsti į kitokį įrenginį nei „Nook“?). Iš karto sulaukiau banko skambučio dėl įtartinos operacijos, su kuria viskas gerai, bet vistiek buvo įdomi patirtis :).

Na, o kalbant apie pačias knygas, tai neseniai skaičiau gerą atsiliepimą, kad šios knygos yra tokios, kurias skaičius reiktų neprisipažinti. Pagalvokime, juk man jau tuoj 35 metai, o aš neatsitraukdama (dalį trečios dalies perskaičiau telefone, kelyje) skaitau vaikišką meilės romaniuką. Vai vai vai. Ir nežinau kuo patraukė. Emocijų gausa?

Pirmoji knyga baigėsi, kai Ela aptikusi savo vaikiną su tėvo mergina pabėga. Tad, žinoma, antroje dalyje visi jos ieško. Broliams Karaliams mokykloje nesaldu, nes jie prarado savo statusą. O visas mokyklinis pasaulis šiek tiek priminė serialą „Gossip Girl“. Turčiai, kuriems už mokslus svarbiau reitingai, reputacija ir visokie kiti niekai.

Kadangi porelė išsiskyrė, tai antroje dalyje pilna savigraužos, pergyvenimų ir visokių nuotaiką gadinančių detalių, na. Nebebuvo taip įdomu, kaip pradžioje. Paskutinė dalis iš vis pasirodė pritempta, problemos išgalvotos, kad tik būtų apie ką rašyti, pabaiga visiškai nuspėjama. Ar nuvylė? Ne. Niekas čia nebandė išlaužti šedevro. Pametėjo krūvą emocijų mažam žmonių ratui, gerai išsuko ir paleido. Tačiau paaiškinti, kodėl aš skaitau tokias knygas, vis dar negaliu.

Oficialiai: Antra dalis: Reed Royal has it all—looks, status, money. The girls at his elite prep school line up to date him, the guys want to be him, but Reed never gave a damn about anyone but his family until Ella Harper walked into his life. What started off as burning resentment and the need to make his father’s new ward suffer turned into something else entirely—keep Ella close. Keep Ella safe. But when one foolish mistake drives her out of Reed’s arms and brings chaos to the Royal household, Reed’s entire world begins to fall apart around him. Ella doesn’t want him anymore. She says they’ll only destroy each other. SHE MIGHT BE RIGHT.

trečia dalis: From mortal enemies to unexpected allies, two teenagers try to protect everything that matters most. Ella Harper has met every challenge that life has thrown her way. She’s tough, resilient, and willing to do whatever it takes to defend the people she loves, but the challenge of a long-lost father and a boyfriend whose life is on the line might be too much for even Ella to overcome. Reed Royal has a quick temper and even faster fists. But his tendency to meet every obstacle with violence has finally caught up with him. If he wants to save himself and the girl he loves, he’ll need to rise above his tortured past and tarnished reputation. No one believes Ella can survive the Royals. Everyone is sure Reed will destroy them all.
They may be right.

Žymos sau: KPS: 370+370 Ke 2017 06 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook