Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2009

72 Kurt Vonnegut „Galapagai“

72 Kurt Vonnegut „Galapagai“

virselis_Spaudai.inddKurt Vonnegut „Galapagai“

Puslapių skaičius : 278
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Rašytojo fantasto ir paties Vonneguto literatūrinio alter ego Kilgoro Trouto sūnaus Leono Trouto tolimoje ateityje plevenanti siela, prisiminimais grižta į lemtingus 1986 metus, kai žmoniją ištiko katastrofa: Finansinė ir ekonominė krizė, badas, pasaulinis karas, galiausiai paslaptingas virusas padaręs Žemės moteris nevaisingas. Kruiziniu laivu į Galapagų salas plaukę keleiviai, tarp kurių – šešios žmogėdrų kankabonų genties našlaitės, pradeda naują etapą žmonijos evoliucijoje. Iš žmogaus su didelėmis smegenimis, kurios buvo jo visų nelaimių ir kančių priežastis, išsivysto naujas žmogus su mažomis smegenimis ir plaukmenimis… Provokuojantis ir inspiruojantis Kurto Vonneguto romanas – neprilygstamo juodojo jumoro ir satyros meistro pesimistiška improvizacija evoliucijos teorijos tema.

Aš manau: Vonegutą verta skaityt ir skaityt… Tai berods aštunta šio autoriaus knyga, kurią skaitau. Ir sakyčiau man antra pagal gerumą iš skaitytų (po „Katės lopšio“). Pirmą kartą pajutau šiokią tokią intrigą: nu tai kaip ten viskas bus, kaip ten jiems nutiks, kodėl tie žmonės mirs ir t.t. Daug ironijos, lengvas stilius. Rekomenduoju.

Knyga nuosava. Pirkau per sena.lt už 10lt.

Perskaityta 2009 08 28

71 Nata Minor „Pono Froido skrybėlė“

71 Nata Minor „Pono Froido skrybėlė“

FroidoSkrybeleVIRSE_OK.inddNata Minor „Pono Froido skrybėlė“

Puslapių skaičius : 102
Mano įvertinimas: 40/100

Oficialiai: Pereito amžiaus pradžios Viena. Zigmundas Froidas išeina pasivaikščioti. Koks nuostabus oras! Laba diena, ponia Ema! Dėdamasis skrybėlę ant galvos, jis nustemba: skrybėlėje ne jo inicialai! Iš kur atsirado šita skrybėlė? Ar nebus jos su savo skrybėle sumaišęs kuris nors iš jo pacientų? Ir štai garsusis gydytojas, sutrikęs dėl apsirikimo, klaidžioja Vienos gatvėmis. Galvą užplūsta trikdančios, keistos, padrikos minčių asociacijos. Didžiulę vietą jose užima rašytojas Artūras Šnicleris (Arthur Schnitzler) ir „toji nepažįstamoji“. Romanas, sudarytas iš Froido gyvenimo ir kūrybos nuotrupų, nestokoja humoro. Skaitytojui pačiam palikta laisvė atskirti fikciją nuo tikrovės.

Mano nuomonė: kažkoks marazmas. Nežinau kodėl šovė man pirkt tokią knygą. Gal dėl paskutinio anotacijos sakinio, gal dėl paties Froido. Bet nei įtraukia, kaip kad padaro detektyvai, nei stilius patrauklus. Nieko gero negaliu pasakyt. Matyt būsiu nesupratusi šitos knygelės (dėl puslapių skaičiaus, nelabai galiu knyga vadinti).

Knyga nuosava. Pirkau per išpardavimą už 5lt. Galiu keist į pienišką šokoladą, ar ką…

Perskaityta 2009 08 27

70 Michael Ende „Momo“

70 Michael Ende „Momo“

momo_endeMichael Ende „Momo“

Puslapių skaičius : 271
Mano įvertinimas: 80/100

Oficialiai: Vokietijos rašytojas Michaelis Endė (1929–1995) kupiname fantazijos kūrinyje pasakoja apie vaiduoklius „pilkuosius ponus“, kurie apgaulėmis vilioja žmones taupyti laiką ir siekti vien materialinių gėrybių. Suvilioti nelaimingieji visiškai atbunka, jų širdys tarsi suledėja. Žmonijai gresia pražūtis. Ir štai tuo metu prieš didžiulę „pilkųjų“ armiją išeina kovoti maža varginga mergytė su gėlyte rankoje. Ji laimi kovą. Pasaulyje vėl triumfuoja tiesa ir gėris.

Aš manau: Ir vėl triumfuoja gėris!!! Nepaisant šios kvailos frazės šią knygą galėtų perskaityti kiekvienas. Mat ji apie mus visus. Ir dar mintis apie praeitį, dabartį ir ateitį patiko. Priešingai nei visada maniau, čia dėstoma mintis, kad dabarties nėra. Tik ateitis čia pat, man rašant šituos žodžius virstanti praeitimi. Gera knyga. Graži pasaka.

Knyga nuosava. Buvo išpardavimas, tai kainavo iki 15lt.

Perskaityta 2009 08 24

69 F. Scott Fitzgerald „Didysis Getsbis“

69 F. Scott Fitzgerald „Didysis Getsbis“

didysis_gedsbisF. Scott Fitzgerald „Didysis Getsbis“

Puslapių skaičius : 224 (1967 metų leidimas)
Mano įvertinimas: 65/100

Oficialiai: “Didysis Getsbis” – XX a. Amerikos literatūros šedevras, iki šiol plačiai skaitomas, verčiamas, mėgstamas, mėgdžiojamas ir studijuojamas. Kaip rašė pats Ficdžeraldas, “pagrindinė romano mintis – praradimas iliuzijų, kurios taip nuspalvina pasaulį, kad visai nebesvarbu, ar vienas ar kitas dalykas tiesa, o gal melas, svarbu, kad jis turi to stebuklo puikumo”. Getsbis nepripažįsta laiko bėgsmo. Įsimintiniausias jo pasakymas: “Kodėl praeities nesugrąžinsi?.. Galima sugrąžinti!” Romanas yra didis grožinės literatūros kūrinys amerikietiška tematika ir Džeimsas Getsas, arba Džėjus Getsbis, – didis amerikietiškas herojus. Jis tiki amerikoniškos svajonės sėkme, jis tą svajonę realizuoja, supainioja ją su Džeine ir yra jos apviliamas. Getsbio pavadinime didysis skamba su girdima ironija. Jis iš tiesų didis aukotis savo siekiams…

Mano nuomonė: kai perskaitau aukščiau pajuodintus žodžius – tikiuosi. Kažko. Kas mane sukrės. Kas privers pergalvoti vertybes. Tikiuosi, kad po to kelias dienas nesinorės imti kitos knygos, nes ši paliks daug aido. Ir ką? Ir nieko. Gana tipiškas tų laikų rašytojo kūrinys. Nė vienu žodžiu negaliu pasakyti, kad blogas, kad nepatiko, kad nuobodus. Visgi žmonių kaukės, vaidmenys ir gyvenimo prasmė, likimas, bei tikslai, mano aplinkoje gana dažnai apdiskutuojami, kad tokia knyga imtų ir sukrėstų. Net meilės istorija ir ta nei šiokia nei tokia. Tokio mėmės, koks buvo DIDYSIS Getsbis aš nemylėčiau. Ai bet gi čia ta knyga atseit šiek tiek ironiška, matyt nesupratau. Tai va. Beje, kaukė ant knygos viršelio tai labai patiko.

Knyga nuosava. Pirkau skaitytų knygų knygyne už 6lt.

Perskaityta 2009 08 23

68 Sam Savage „Firminas. Metropolio prasčioko nuotykiai“

68 Sam Savage „Firminas. Metropolio prasčioko nuotykiai“

sam_savage_firminasSam Savage „Firminas. Metropolio prasčioko nuotykiai“

Puslapių skaičius : 232
Mano įvertinimas: 90/100

Oficialiai: Tai šmaikštus ir naiviai ironiškas pasakojimas apie erudito žiurkino Firmino gyvenimą viename Bostono knygyne, užkariavęs viso literatūrinio pasaulio simpatijas: „Firminas – dikensiškas herojus, iš vonegutianos „pasiskolinęs“ sardonišką šypseną ir savotišką švelnumą. S. Savage pavyko perteikti esminį pasaulio, kuriame meninis impulsas suklumpa priešais buldozerį, tragizmą. Jaudinantis ir pasiutusiai išradingas romanas.“ – Los Angeles Times Book Review.

Aš manau: Viena mielesnių pastaruoju metu skaitytų knygų. Išvaizda kiek apgaulinga, nes galima pamanyti, kad „Firminas“ skirta vaikams. Bet gi tikrai ne, labai nevaikiška: „Apniktas – įdomus žodis. Normalūs žmonės neapninka, negalėtų apnikti net bandydami. Niekas negali apnikti išskyrus blusas, žiurkes ir žydus.“ Žiurkiuko akimis aprašytas būtent tas pasaulis, apie kurį man visada įdomu skaityti: dulkės, knygos, rašytojai, prasti rajonai. Ir dar knyga apie knygas :) Kai kurios minimos knygos bei herojai vertė mane laikyti save neapsiskaičiusia, kitos gi leido pasidžiaugti, kad žinau gi apie ką kalbama.  O kur dar visas tas reikalas su noru bendrauti, bet nesugebėjimu/negalėjimu (žiurkės gi nekalba), savęs nuvertinimas (o kitame žingsnyje aukštinimas) ir iš viso to sekanti nežabota fantazija. Knyga niam.

Knyga nuosava. Gavau dovanų.

Perskaityta 2009 08 22

..

..

Džiugiai cypėme, iš visų jėgų plėšydami ir draskydami. Niekas negimdo šiltų draugystės jausmų geriau už destrukciją, ir keletą minučių šiame chaose mes iš tiesų jautėmės, kaip viena didelė laiminga šeima. Prašomas prisiminti ką nors malonaus iš vaikystės, visada pakišu šį nutikimą – vien tam, kad įrodyčiau, jog buvome normalūs. Sam Savage „Firminas“

67 Henry Miller „Ožiaragio atogrąža“

67 Henry Miller „Ožiaragio atogrąža“

oziaragio_atograzaHenry Miller „Ožiaragio atogrąža“

Puslapių skaičius : 412
Mano įvertinimas: 75/100

Oficialiai: „Ožiaragio atogrąža“ – tingaus fauno ir gyvenimo garbintojo brandos ritualas, iniciacija, kurią turi patirti kiekvienas, norintis save kūrybiškai realizuoti. Tai pranašiška knyga, įspėjanti apie vitališkam gyvenimui grasinančią sterilizuotą ir brutalią civilizaciją. Knygos herojus – jaunas ir nepripažintas rašytojas iš Bruklino – dirba Niujorko „Kosmodemoniškoje telegrafo kompanijoje“ – samdo ir atleidžia už grašius sutinkančius dirbti telegrafo pasiuntinukus – abiejų lyčių nevykėlius, ekscentrikus ir nimfomanes.

Aš manau: kai skaičiau „vėžio atogrąžą“ – keikiausi. Nes buvo nuobodu, o tiek tikėjausi dėl tos anotacijos. Šioji knyga susiskaitė daug mieliau. Nors pastraipos labai ilgos, nors dėmesio negalima pamesti – patiko. Knyga aprėpianti viską: darbo beprasmybę, sistemą, seksą ir viską kas tik įeina į gyvenimą. Tačiau rašymo stilius, kaip paskaitų konspektų: kad ir kokia įdomi būtų paskaita, jei reikia perskaityt 400 psl, gerokai užknisa. „Atogrąžos“ ne iš tų knygų, kurias kada nors skaityčiau dar kartą, tad galiu perparduot.

Knyga nuosava. Kainavo apie 24 lt.

Perskaityta 2009 08 21

Kas yra kas?

Kas yra kas?

.
Dar, kad jau šiukšlinu papasakosiu kas yra kas:
Betemės šiukšlės tai tokios, kurios neturi savo konteinerio – na tokios, kaip šitas įrašas.
Savos šiukšlės – asmeninės mintys, pastebėjimai, twiterio tipo žinutės šaunančios į galvą.
Šiukšlyno knygos – pagrindinė šiukšlynėlio tema. Tai ką perskaičiau, kada perskaičiau ir ar man patiko. Praktiškai – mano pačios suvestinė sau.
Svetimos šiukšlės – kitų žmonių mintys, citatos ar posakiai, kurie man taip užstrigo, kad užsimaniau užrašyti.

Kodėl „šiukšlynėlis“? Nes informacijos galvoje laikyti nebūtina. Ją galima užsirašyti! Po to pasirausti ir vėl atrasti. Wuolia.

P.S. Dabar dešinėje pusėje galima atrasti ir kokias knygas skaitau „einamuoju momentu“. Ačiū už dėmesį.

66 Carmen Laforet „Nada“

66 Carmen Laforet „Nada“

Carmen Laforet „Nada“

Puslapių skaičius : 312
Mano įvertinimas: 83/100

Oficialiai: Tai pasakojimas apie tėvų netekusią jauną merginą, kuri, palikusi gimtąjį miestelį, viena atvyksta į karo nuniokotą Barseloną studijuoti universitete. Andrėja apsigyvena giminaičių namuose, kur gyvenimas panašus į „makabrišką šokį“. Už šį romaną 1944 m. autorė, būdama 23 metų gavo Nadalio premiją. Romane vyrauja niūrus gotikinis niūrus gotikinis stilius, tačiau bauginanti apleistų namų aplinka savotiškai traukia ir žavi. Randasi jausmas, kad visi knygos veikėjai gyvena už tikrovės ribų, tarsi kokioje paslaptingoje planetoje, kur lyg ir niekas nevyksta, niekas neišsisprendžia, niekas nepasikeičia.

Mano nuomonė: Knyga labai patiko. Ne veltui seilinau varvę knygynuose, nes viršelis labai patrauklus. Lūkesčių kupina mergaitė įsilieją į adamsų šeimynėlę. Kas ką? Ir dar draugystės bandymai, badavimas vardan galimybės save pradžiuginti niekučiais (kad ir kvepiančiu muilu). Labai superinė ta knygos dvasia. šiek tiek tokia, kokią pati norėčiau turėti.

Knygą pasiskolinau iš Lauros.
Perskaityta 2009 08 14