Pagal
Mėnuo: spalio 2009

103 Erich Maria Remarque „Naktis Lisabonoje“

103 Erich Maria Remarque „Naktis Lisabonoje“

naktis_lisabonojeErich Maria Remarque „Naktis Lisabonoje“

Puslapių skaičius: 216
Mano įvertinimas: 80/100

Oficialiai: 1942-ieji. Lisabona. Naktis. Težo upės krantinėje vokietis emigrantas nenuleidžia akių nuo laivo, kuris ryt plauks į pažadėtąją žemę – Ameriką. Tai paskutinis laivas, bet vyriškis neturi nei vizos, nei pinigų. Netikėtai jį užkalbina nepažįstamas žmogus ir pasiūlo padovanosiąs bilietus, jei juodu kartu praleis šią naktį, o jis galės papasakoti savo istoriją, kuri prasidėjo 1933 metais Osnabriuke ir pasibaigs čia, Lisabonoje, paskutinėje Europos emigrantų priebėgoje…

Aš sakau: dar viena liūdesiu dvelkianti istorija. Remarkas visada mane verčia tikėti gera pabaiga. Visada gerą pabaigą ir padovanoja. Deja, ne tiems, dėl kurių labiausiai pergyvenu. Šią knygą gavau pernai per kalėdas ir dar buvau neskaičiusi. Dabar tai jau trečia knyga šią savaitę po kurios pasilieka kažkas niūriai sentimentalaus.

Knyga nuosava.

Perskaityta 2009 10 28

102 Mario Puzo „Tamsos arena“

102 Mario Puzo „Tamsos arena“

tamsosarenaMario Puzo „Tamsos arena“

Puslapių skaičius: 302
Mano įvertinimas: 80/100

Oficialiai: Amerikiečių karininkas Valteris Moska taip pat neranda sau vietos grįžęs į tėvynę, todėl išvyksta dirbti atgal į Vokietiją, į Amerikos kariuomenės užimtą Brėmeną, kur nugalėtojams į akis pataikaujama, bet slapta jų nekenčiama, kur plyti griuvėsių dykynės ir klesti juodoji rinka. Moską veda meilės ilgesys vokietaitei Helai, su kuria jį sieja trumpa pažintis per karą. Bet ar įmanoma dviem mylinčioms sieloms rasti laimę žiaurumo ir neapykantos pritvinkusiame pasaulyje, pagal kurio įstatymus Valteris ir Hela tebėra priešai?.. Tokiame pasaulyje meilė laikoma tik lemtinga silpnybe ir pasmerkta pražūčiai.

Aš sakau: jei būčiau gavusi šitą knygą be viršelio, nežinočiau kas autorius, tai duočiau ranką nukrist, kad Remarkas. Vokietija, pokaris, žydai, vokiečiai, amerikiečiai. Viskas matuojama cigarečių pakeliais, meilė, kuri nuo pat pradžių dvelkia fatališka nelaime. Ir žinoma Remarkiška pabaiga. Tiesa, jokiu būdu nesakau, kad tai jog vieno rašytojo knyga primena kito – yra blogai. Man visai patiko. Nes patinka ir Puzo ir Remarkas, o jei šie susikeičia kartais vietomis tai kas man darbo. Svarbu, kad gerai rašytų. Mačiau knyga yra naujai perleista.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 27

101 Kurtas Vonegutas „Pianola“

101 Kurtas Vonegutas „Pianola“

pianolaKurtas Vonegutas „Pianola“

Puslapių skaičius: 320
Mano įvertinimas: 75/100

Oficialiai: pirmasis Kurto Voneguto romanas, išleistas 1952 m. Antiutopinio romano istorija vyksta netolimos ateities visuomenėje, kur viskas yra mechanizuota, žmogaus darbas yra nereikalingas. Ši paplitusi mechanizacija sukuria konfliktą tarp turtingos aukštesnės klasės – inžinierių ir vadybininkų – ir žemesnės klasės darbininkų, kurių įgūdžius ir tikslus visuomenėje pakeitė mašinos. Romanas yra lengvos fantastikos pavyzdys, kuriame itin svarbios socialinės temos. Autoriaus išskirtiniu bruožu tapo jo vartojami ironija ir sentimentalumas, išvystyti jo vėlesniuose darbuose. Parašyti romaną autorių įkvėpė darbas „General Electric“. K. Vonegutui padarė įspūdį tai, kad darbininkus, atlikusius mašinų valdymo darbą, pakeitė kompiuteriai. Viename interviu 1973 m. K. Vonegutas sakė, kad tai buvo nuviliantis pakeitimas žmonėms, kurie įgyja orumo, dirbdami savo darbą. Išleidus „Pianolą“, tuo metu ji nesulaukė populiarumo. Romanas dar kartą buvo išleistas 1954 m. pavadinimu „Utopia 14“, tikintis, kad tai pritrauks fantastikos skaitytojus.

Aš manau: skaičiau ilgai ir sunkiai. Tačiau tai ta istorija, kuri priverčia galvoti apie tai ko siekia žmonija, ką gali gauti ir kaip gali jaustis. Bet turbūt visos Voneguto knygos tokios, ar ne?

Knyga nuosava.

Perskaityta 2009 10 27

100 Daphne du Maurier „Rebeka“

100 Daphne du Maurier „Rebeka“

rebekaDaphne du Maurier „Rebeka“

Puslapių skaičius: 408
Mano įvertinimas: 70/100

Oficialiai: Daphne du Maurier romanas „Rebeka“ – klasikinė meilės ir neapykantos istorija, kupina dramatiškų jausmų, neatskleistų paslapčių ir intrigų. Mirus pirmajai Makso de Vinterio žmonai – puikiajai ir rafinuotajai Rebekai – Menderlio dvaro šeimininkas veda perpus už save jaunesnę merginą. Namų prižiūrėtoja ponia Denvers nekenčia drovios ir nuolankios „įsibrovėlės“, o dievinamoji Rebeka, atrodo, vis dar nesiruošia užleisti savo vietos. Jaunosios de Vinters rūpesčiai tik prasideda…

Aš sakau: Mielai susiskaičiusi pasakėlė. Ir mylėjo, ir nekentė, ir bijojo, ir tikėjo. Tiesa pagrindinės veikėjos vištiškumas ir nuolanki meilė, kuri nesikeičia net baisioms paslaptims paaiškėjus man yra nepriimtina. Bet gal tiek to :) Svarbu, kad toji veikėja nebuvo super gražuolė, tai verčia ja žmogiškesne.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 25

99 Pedro Almodovar „Pati Difuza ir kiti tekstai“

99 Pedro Almodovar „Pati Difuza ir kiti tekstai“

difuzaPedro Almodovar  „Pati Difuza ir kiti tekstai“

Puslapių skaičius: 216
Mano įvertinimas: 55/100

Oficialiai: Knygos herojė Pati Difuza vadina save tarptautine pornografinių filmų žvaigžde ir ispanų bohemos sekso simboliu. Jos nuotykiai susiję su naktiniu Madrido gyvenimu, nenuspėjama sekso įvairove ir narkotikais, meno galerijų atidarymais, diskotekomis, filmais ir pan. Pati Difuza – nuo vienatvės bėganti mergina, trokštanti malonumų ir niekada nepuolanti į neviltį. „Ir kiti tekstai“ – P. Almodóvaro straipsniai, pamąstymai apie meną, rašyti žurnalams ir dienraščiams.

Aš sakau: šiaip prisipažinsiu knygos esmės nepagavau. Tikrai. Ar tai parodija? Ar mintys? Ar? O bet tačiau Pati Difuza – neverkianti, nemieganti, mylinti gyvenimą, seksą, o ypač save – man patiko. Net labai.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 21

98 John Fowles „Prancūzų leitenanto moteris“

98 John Fowles „Prancūzų leitenanto moteris“

leitenanto_moterisJohn Fowles „Prancūzų leitenanto moteris“

Puslapių skaičius: 430
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Pats autorius romaną „Prancūzų leitenanto moteris“ vadina savo mėgstamiausia ir tobuliausia knyga. J. Fowlesas detaliai atkuria tramdomo seksualumo ir žiaurios veidmainystės kankinamą karalienės Viktorijos epochą. Aristokratiško Čarlzo Smitsono ir atstumtosios Saros Vudraf, bandančių išsiveržti iš savojo amžiaus moralinių pančių, paveikslai įgauna epinės tragedijos bruožų.

Aš sakau: nuoširdžiai kikenau. Labai puikus knygos pasakotojas, kuris įterpia pastraipas ar net skyrius savo nuomonės, komentarų apie tai kaip vienas ar kitas veiksmas būtų vertinamas šiais laikais, arba kad visiškai nesutinka su savo knygos herojais. O ir istorija visai nieko:).

Knyga nuosava.

Perskaityta 2009 10 19

97 Lisa See „Nepaprasta Peonės meilė“

97 Lisa See „Nepaprasta Peonės meilė“

peoneLisa See „Nepaprasta Peonės meilė“

Puslapių skaičius: 408
Mano įvertinimas: 65/100

Oficialiai: tai nepaprastai gražus, jausmingas ir subtiliais rytietiško pasakojimo motyvais užburiantis romanas apie mergaitę iš turtingos šeimos ir jos meilę jaunam poetui, kurio jį nesiliauja mylėjusi net mirusi. Peonė stebi savo mylimąjį iš kito pasaulio ir būdama dvasia toliau myli savo išrinktąjį visais būdingais gyvam žmogui ir dvasiai būdais: pavydėdama, pykdama, keršydama, pagaliau įgijusi išminties padėdama jam ir saugodama jį bei jo mylimus žmones.
Romane apstu kinų tradicijų, papročių ir tikėjimo pomirtiniu gyvenimu aprašymų. Pateikiamas XVII amžiaus perversmo, kai į šalį iš šiaurės įsiveržę mandžiūrai nuvertė iki tol valdžiausią Ming dinastiją, vertinimas. Pasakojama apie kilusią didelę sumaištį ir didvyrišką moterų pasiaukojimą kovojant su mandžiūrais bei laikiną moterų kūrybos suklestėjimą prieš įsitvirtinant mandžiūrų Čing dinastijai.

Aš sakau: na kam taip nenormaliai vadinti knygas? Atstumia. Pati knyga, tokia so so. Kadaise skaičiau autorės „Baltoji gėlelė ir paslaptingoji vėduoklė“, tai paliko geresnį įspūdį (kaip ir visiems skaičiusiems įstrigo tas kojų rišimas). Šioje knygoje daugiausiai atskleista kinų pomirtinio gyvenimo epizodu. Kas kuo tiki, kur patenka, kaip laidoja, kas būna jei blogai palaidoja, kuo maitinasi dvasios ir taip toliau. Bet religijomis aš domiuosi paviršutiniškai, tai knygos per daug niekam ir nerekomenduoju.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 16

96 Augustas Strindbergas „Pamišėlio išpažintis“

96 Augustas Strindbergas „Pamišėlio išpažintis“

pamiselis_FlatAugustas Strindbergas „Pamišėlio išpažintis“

Puslapių skaičius: 239
Mano įvertinimas: 80/100

Oficialiai: Bene garsiausio švedų rašytojo Augusto Strindbergo (1849-1912) romanas „Pamišėlio išpažintis“ – tai vienas nuostabiausių meilės romanų pasaulinėje literatūroje – rimtas, santūrus ir daugiasluoksnis. Pagrindinio veikėjo Akselio, ieškančio išeities iš idėjinės krizės, meilė ištekėjusiai aukštuomenės moteriai Marijai – tai džiaugsmas ir laimė, kančia ir pažeminimas, tarpais stumiantys į beprotybę.

Aš sakau: viena tik galiu pasakyt: herojus visiškas lochas :). Nu mazgotė kažkokia. Ir protingas ir regis gražus, ir talentingas, o šitaip pamišęs dėl kaži kokios nieko vertos bobos. Taip jam ir reikia, kad šioji kankino visą laiką. Bet man kaip visada, kur tik koks skandinavas, ten ir knyga gera. Mačiau yra naujai išleista – paskaitykit.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 15

95 Ruben Favid Gonzales Gallego „Balta and juodo“

95 Ruben Favid Gonzales Gallego „Balta and juodo“

baltaantjuodoRuben Favid Gonzales Gallego „Balta and juodo“

Puslapių skaičius: 214
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Šio žmogaus likimas – neįtikėtinas! Rubenas Gallego gimė Maskvos Kremliaus ligoninėje 1968 metais. Jo mama Aurora, Ispanijos Komunistų partijos Generalinio Sekretoriaus Ignacio Gallego duktė, tuo metu mokėsi Maskvos Lomonosovo Universitete. Čia ji susipažino su studentu iš Venesuelos. Netrukus jiems gimė dvynukai. Vienas naujagimis mirė iškart, o antrajam, Rubenui, gydytojai nustatė siaubingą diagnozę – vaikų cerebrinį paralyžių. Po metų, laikančią egzaminus Aurorą, iškvies į reanimaciją ir parodys agonijos apimtą sūnų; kiek vėliau paskambins ir praneš – vaikas mirė. O iš tikrųjų Rubeną ištrems į vaikų namus, kur jam bus lemta praeiti visus įmanomus sovietinių internatų pragaro ratus. Taip Kremlius atkeršijo Rubeno tėvui, nes šis pasmerkė sovietų invaziją Čekoslovakijon 1968 m. Vis dėlto Rubenas ištvėrė, baigė du koledžus, dukart vedė. 1990 metais, pasinaudojęs tuomet tvyrojusia visuotine suirute, paspruko į Vakarus ir vienu pirštu parašė knygą, kuriai 2004 m. paskirta itin prestižinė Rusijos Booker’io premija.

Aš sakau: šiek tiek bijojau, kad ši knyga tebus apie vargšiuką našlaitį. Tokia spaudžianti ašarą.  Tačiau visai nustebimo rašymo stilius. Tiesa anotacijoje pateiktos informacijos knygoje visiškai nėra :). Primena „Dievų mišką“ ir turi kažko vonegutiško. Verta dėmesio knyga apie neįgalių žmonių pasaulėžiūrą ir sistemą. Ir žinoma sugebėjimą išgyventi iš viso to šiek tiek pasišaipant.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 10 14