Pagal
Mėnuo: lapkričio 2009

115(6) Sandra Brown „Spąstai“

115(6) Sandra Brown „Spąstai“

spastaiSandra Brown „Spąstai“

Puslapių skaičius: 392
Mano įvertinimas: 70/100

Oficialiai: Principingumu garsėjanti chirurgė Renė Niuton prisiekusiųjų teisme pasisako už samdomo žudiko Rikio Rojaus Lozados išteisinimą, nes trūksta įkalčių. Netrukus ji pajunta šio poelgio pasekmes – įsilaužęs į jos namus, nežinomas gerbėjas palieka didžiulę puokštę rožių, pasipila telefono skambučiai. Padėtis dar labiau komplikuojasi, kai randamas nužudytas Renės kolega Li Houvelas. Renė įtariama užsakiusi šią žmogžudystę. Paaiškėja, kad ir jos pačios kruopščiai slepiama praeitis – ne be dėmių. Houvelo nužudymo bylą tiriantis detektyvas Orenas Veslis pasikviečia į pagalbą savo porininką, dabar atostogaujantį Viką Tredgilą, kuris turi senų sąskaitų su Lozada. Kitaip nei kolega, Tredgilas netiki simpatiškosios daktarės kalte ir pradeda tikrojo žudiko medžioklę…

Aš manau: kaip tik ta knyga sergant: skaitosi lengvai, mąstyt nereikia, siužetas visiškai nesudėtingas. Net nėra intrigos kas gi tas žudikas, viskas sutelkta į tai kaip jį pagauti. Tai antra mano skaitoma Brown knyga, bet šioji mažiau patiko už „Sveika, Tamsa“. Dėl tos pačios minėtos priežasties – jokios paslapties, tik tiek, kad šituo faktu nesinori tikėti iki galo. O šiaip, jei po ranka papuls šios rašytojos detektyvas – imsiu skaitysiu, bet specialiai neiškosiu.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 27

114(5) Meg Cabot „12 dydis – nestora“

114(5) Meg Cabot „12 dydis – nestora“

12Meg Cabot „12 dydis – nestora“

Puslapių skaičius: 312
Mano įvertinimas: 70/100

Oficialiai: Heteros Vels, 28-erių metų buvusios popžvaigždės, koncertai bei minios klykiančių gerbėjų, deja, lieka praeityje. Be to, jos tėtis sėdi kalėjime, mama pabėga į Buenos Aires, iššvarinusi dukters banko sąskaitą, o mylimąjį baigia nuvilioti naujausia Amerikos popmuzikos sensacija. Tad Heterai nelieka nieko kito, tik malšinti liūdesį… Kit Kat šokoladukais, kuriuose, kaip paaiškėja, ir glūdi dauguma bėdų…
Kai situacija tampa kone beviltiška, Hetera apsisprendžia pradėti naują gyvenimą. Jos nuomone, buvimas paauglių dievaite neturi nieko bendro su gyvenimu nuostabiame rausvo smiltakmenio name ir dar su gražuoliu privačiu detektyvu, kuris, kaip ji tikisi, vieną dieną taps jos vaikinu. Bet kai prasideda keisti dalykai, Hetera vėl atsiduria prožektorių šviesoje, tik šį kartą pasirodo kaip drąsi detektyvė.

Aš manau: iš serijos, nepirko Salomėja žurnalo, tai pasiėmė bridžitišką knygą. O dar ir nusprendžiau, kad tas dvyliktas yra mano dydis :). Skaitėsi linksmai. Problemos moteriškos – svoris, vyrai, darbas. Tik visai patiko tai, kad pagrindinė herojo nevištelė, kuriai sekasi. Ji visai protinga mergina, kuriai mama neleido mokytis paauglystėje dėl dainininkės karjeros. Tik per daug gera ta mergina. Daugiau prikibt negaliu. Sužavėjo fantazija, kuri pateikta gana natūraliai ir vietoje. Pvz., kai mergiotė kalba su vaikinu apie reikalą ir svajoja, kad kadanors su juo turės tris vaikus – šitos fantazijos nemaišo. Beje, vėl dėl anotacijos: „Tad Heterai nelieka nieko kito, tik malšinti liūdesį… Kit Kat šokoladukais, kuriuose, kaip paaiškėja, ir glūdi dauguma bėdų…“ – mergina ten nė velnio ne liūdna. Nuvilta, nuskriausta, bet mėgaujasi saldėsiais, o ne malšina jais liūdesį. Ir Kit kat šokoladukas tik pačioj pabaigoj paminėtas :). Žodžiu visai nieko knygelė vienam vakarui. Bet ir nieko rimčiau.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 26

113(4) Cleveland Amory „Geriausias katinas pasaulyje“

113(4) Cleveland Amory „Geriausias katinas pasaulyje“

katinasCleveland Amory „Geriausias katinas pasaulyje“

Puslapių skaičius: 288
Mano įvertinimas: 50/100

Oficialiai: Pradėdamas nuo ten, kur baigėsi „Katinas, kuris atėjo per Kalėdas“, „Geriausias katinas pasaulyje“ tęsia pasakojimą apie visame pasaulyje žinomo katino, vardu Baltasis Lokys, ir jo kaprizingo bendrininko Klivlendo Emorio gyvenimą ir nuotykius. Kartu su Emoriu ir Baltuoju Lokiu prisimename senus gerus laikus, kai Emoris dirbo „TV Guide“ žurnale, bei susitikimus su įvairiomis garsenybėmis, tarp jų – Hercogą ir Hercogienę Vindzorus. Kartu dalijamės ir lyginame šio stulbinančio katino bei jo rūstaus šeimininko – tiksliau – jam priklausančio šeimininko išgyvenimais ir sielvartu. „Geriausias katinas pasaulyje“ yra pati geriausia Emorio knyga – sąmojingiausia ir graudžiausia apie Baltąjį Lokį dalis.

Aš sakau: Šią knygą tiesiog perverčiau, skenavau greituoju būdu. Katinas gerai, bjaurus katinas dar geriau. Bet niekas neapsaugos nuo nykaus šeimininko. O toks jis man pasirodė ir anksčiau skaitytoje „Katinas, kuris atėjo per Kalėdas“, tiek šioje. Tiesiog per daug nykūs pasakojimai ir svarstymai, kai tuo tarpu apie gyvūnus nykiai gi rašyt gana sunku, ar ne?

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 24

112(3) Sally Beauman „Meilės peizažas“

112(3) Sally Beauman „Meilės peizažas“

peizazasSally Beauman „Meilės peizažas“

Puslapių skaičius: 456
Mano įvertinimas: 75/100

Oficialiai: 1967 metų vasara. Safolkas, Anglijos grafystė. Jaunas menininkas Lukas tapo trijų seserų portretą – trylikametės Meisės, arogantiškosios gražuolės Džulijos ir moksliukės Fin. Portretą kuria ir pati Meisė – pasakojimą apie savo šeimą ir apie tą vasarą, kuri pakeitė trijų seserų gyvenimus… Protinga, tvarkinga ir įžvalgi Meisė slapčia stebi savo suaugusiųjų seserų pasaulį, fiksuoja visas veidmainystes, išdavystes, melą ir meilės romanus. Meisė – vieniša ir paslaptinga mergaitė, kuri bendrauja tik su jai vienai regimais vaiduokliais… Tik ar viską ji mums pasakoja apie tą vasarą? 1991 metų žiema. Parodoje pristatomas išgarsėjęs Luko portretas, vaizduojantis tris Mortlandų seseris. Tik vienas Meisės draugas Danielius niekaip nepajėgia užmiršti seserų ir pasiryžęs išsiaiškinti, kas gi nutiko tą vasarą… „Meilės peizažas“ – apie meilės klystkelius ir mene tykančius pavojus. Romanas daugiasluoksnis, tačiau pagrindinė istorija prikausto dėmesį nuo pat pirmo puslapio.

Aš sakau: Eilinį kartą paburbuliuosiu dėl pavadinimo. O galėjau ir pražiopsot visai nieko knygą. Tris kartus kilojau ir visus atbaidė pavadinimas. Na bet perskaičiau ir visai nieko. Istorija. Šeimos, trijų seserų, jų mylimųjų… Meilė, išdavystės, beprotystės, išgyvenimai, atsigavimai, nuosmukiai. Tokia knyga, kurioje visko po truputį. Anotacija klaidinga. Bent jau mane sakinys „Tik vienas Meisės draugas Danielius niekaip nepajėgia užmiršti seserų ir pasiryžęs išsiaiškinti, kas gi nutiko tą vasarą…“ nuteikia savotiškam detektyvui. O iš ties tai ne detektyvas, o pasakojimas. Ir tad Danileis nė velnio ne draugas nei vienai iš seserų. Tai va.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 23

111(2) Sue Monk Kidd „Paslaptingas bičių gyvenimas“

111(2) Sue Monk Kidd „Paslaptingas bičių gyvenimas“

bitesSue Monk Kidd „Paslaptingas bičių gyvenimas“

Puslapių skaičius: 328
Mano įvertinimas: 85/100

Oficialiai: Romanas „Paslaptingas bičių gyvenimas“ nukelia į 1964-uosius, Pietų Karoliną. Ši knyga pasakoja Lilės Ouvens gyvenimo istoriją, gaubiamą miglotų prisiminimų apie popietę, kai žuvo jos motina. Mergaitę globoja geraširdė juodaodė Rozalina. Šiai įžeidus tris didžiausius miestelio rasistus, jiedviem tenka sprukti į Tiburoną, Pietų Karolinos miestelį, kuriame gyvena Lilės mamos praeities paslaptis. Mergaitė patenka į kerintį bičių, medaus ir Juodosios Madonos pasaulį…

Aš manau: kilodama šią knygą knygyne maniau, kad ji vaikiška. Bibliotekoje radau bendrame skyriuje. Ir vistik patraukė kažkuo. Labai miela knyga. Vėl sakysiu, kad kažkuo primena Harris „šokoladą“. Istorija paparasta, praeityje netyčia nužudžiusi mamą iš namų pabėga mergaitė su savo aukle ir įsikuria pas bitininkes. Čia ji bando atgauti save. Veiksmas vyksta tais laikais, kai juodaodžiai Amerikoje gavo pilietines teises, o baltaodžiams tas nelabai patiko. Viskas apipinta lašeliu improvizuoto tikėjimo juodaode mergele Marija, medaus gamyba, bičių glostymu. Sukurta žavi atmosfera, santykiai tarp likimo draugų. Skaitosi lengvai.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 19

110(1) Joseph Kanon „Gerasis vokietis“

110(1) Joseph Kanon „Gerasis vokietis“

gerasisvokietisJoseph Kanon „Gerasis vokietis“

Puslapių skaičius: 512
Mano įvertinimas: 65/100

Oficialiai: Šis dėmesį prikaustantis detektyvas vienu metu yra ir jaudinanti meilės istorija, ir meistriškai sukurtas pasakojimas apie kovą dėl geopolitinės kontrolės pokario Vokietijoje. Žurnalistas Džeikas Geismaras, rengęs reportažus Berlyne prieš karą, vėl sugrįžta į nusiaubtą miestą, kuriame įtakos zonas bando pasidalinti amerikiečiai, rusai ir britai. Oficialiai jis rengiasi aprašyti Postdamo konferenciją, o iš tikrųjų nori susirasti moterį, kurią myli. Paaiškėja, jog Džeiko karo laikų mylimoji Lena stebuklingai liko gyva. Tačiau jos vyras matematikas pradingo keistomis aplinkybėmis… Dabar jį medžioja ir amerikiečių, ir rusų žvalgyba. Kai Trumanas, Čerčilis ir Stalinas pradeda pirmąją pokario konferenciją, Džeikas tampa keisto įvykio liudininku: ežero pakrantėje Postdame išplaukia nušauto meksikiečių kareivio kūnas. Žurnalistas net neįtaria, jog dabar jam teks pasinerti į intrigų, korupcijos ir išdavysčių sūkurį…

Aš sakau: pradėkim nuo to, kad „obuolio“ leidyklos viršeliai kičiniai. Ne? O turinys? Ilga knyga apie laikotarpį karui pasibaigus. Subombarduotas Berlynas, rusų, britų, amerikiečių zonos. Pagrindinė mintis tai apie tai, kaip rusai ir amerikiečiai nepasidalina vokiečių mokslininkų, grobia vieni iš kitų ir etc. O viskas įpinta į meilės istoriją ir užvilkta detektyvu. Tokia nei patikusi nei nepatikusi knyga. Pastaruoju metu skaičiau ir geresnių. Kotais vis susiklosto apie tą karą paskaityt. Beje knygoje labai daug gramatinių klaidų, o jei jau aš pastebiu tai reiškia tikrai daug.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 17

Metų skaitymo statistika

Metų skaitymo statistika

Apsisuko metų ratas nuo tada, kai šiukšlynėlyje pradėjau žymėtis kokias knygas skaitau.

Šiek tiek visokios statistikos:
Per metus perskaičiau 109 knygas. Jos mėnesių perspektyvoje išsidėsto taip (pusė pernykščio lapkričio pripliusuota prie pusės šių metų):

skaitymo_grafikas

Paskaičiavusi gavau, kad vieną knygą perskaičiau vidutiniškai per 3,38 dienos. Viena knygą vidutiniškai sudarė 373,17 puslapių.

Metų knygų penketukas:
5. Haruki Murakami “Mylimoji Sputnik”;
4. Venediktas Jerofejevas “Maskva – Petuškai”;
3. John Fowles “Magas”;
2. Anna Gavalda “Tiesiog drauge”;
1. Mario Vargas Llosa “Bjaurios mergiotės išdaigos”.

Atskiro paminėjimo vertos:
Carmen Laforet “Nada” – už nuotaiką;
Emilija Bronte “Vėtrų kalnas” – nes vertą perskaityti knygą, kurios veikėjai ir siužetas linksniuojami daugelyje kitų knygų;
John Irving “Naujojo Hampšyro viešbutis” – nes tai berods labiausiai patikusi Irvingo knyga;
Charles Bukowski “Skaitalas” – nes labai juokinga;
Ričardas Gavelis “Vilniaus džiazas” – paliko įspūdį;
Michail Bulgakov “Meistras ir Margarita” – nes turbūt ir aiškint nieko neverta

Vos prisiverčiau perskaityti:
Irvine Welsh “Traukinių žymėjimas”;
Alexander McCall Smith “Draugai, mylimieji, šokoladas” ;
Gordon Dahlquist “Sapnų valgytojų stiklo knygos”;
Francas Baueris “Stalinas ir Ana”;
Andreas Welter “Kai vyrai daro tai, ko nori moterys”.

Metų nusivylimas – Isabel Allende “Visos mūsų dienos” – po šios knygos nebemiela man rašytoja. Gerai, kad iki tol beveik viską sugraužusi buvau.

Rašytojai atradimai:
Kurt Vonnegut – perskaičiau viską kas lietuviška;
Charles Bukowski – tiesiog atradimas;
Anna Gavalda – labai šilta.

Taip ir neįveikiau, nors sąžiningai bandžiau:
Jurga Ivanauskaitė „Sapnų nublokšti“;
Jaroslav Hašek „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“;
Borisas Pasternakas „Daktaras Živaga“

Va taip va. Skaitom toliau?

109 Mario Vargas Llosa „Bjaurios mergiotės išdaigos“

109 Mario Vargas Llosa „Bjaurios mergiotės išdaigos“

mergiote

Mario Vargas Llosa „Bjaurios mergiotės išdaigos“

Puslapių skaičius: 311
Mano įvertinimas: 95/100

Oficialiai: Nepamirštamą 1950-ųjų vasarą Rikardas, jaunas naivus svajotojas, Miraflorese sutinka išpuikusią ir pašėlusią mergiotę. Įsimyli ją akimirksniu ir visiems laikams. Leidžiasi šios bjaurios mergiotės apgaudinėjamas metų metus. Audringos aistros scenos ir skausmingi romano veikėjų išsiskyrimai išsibarsto trijuose kontinentuose, į jų biografijas įsilieja pusė šimtmečio pasaulinės istorijos: revoliucija Kuboje ir gerilja Anduose, neramumai bohemiškame septinto dešimtmečio Paryžiuje, ekonomikos stebuklai Tokijuje, „Bitlų“ ir popkultūros iškilimas kosmopolitiškame aštunto dešimtmečio Londone, komunizmo griūtis…
Šiame romane apie „meilę be sienų“ M. Vargas Llosa supina komiškus ir tragiškus dalykus, trina ribą tarp tikrovės ir fikcijos, kurdamas istoriją, kurioje meilė, kaip ir nesutramdoma Rikardo mylimoji, įgauna tūkstantį veidų. Aistra ir abejingumas, lemtis ir atsitiktinumas, kančia ir pragmatikas racionalumas…

Aš sakau: tai viena geriausių knygų, kurias perskaičiau per metus. Tobula meilės istorija. Nė trupučio kičo. Kiek primena August Strindberg „Pamišėlio išpažintį“. Tik vyras čia daug stipresnis personažas. Susirgęs moterimi, sugebantis laikinai pagyti. Bjauri mergiotė pasirodo kas keli metai, jis tik tarpinė stotis tarp meilužių. Metai iki kito susitikimo apipinti pasauliniais įvykiais, epochų kaita. O tie susitikimai kokie! Kiek aistos, ir kokia jos laikysena. O be turinio, labai patiko viršelis ir knygos pavadinimas. Tik skaitėsi ilgokai, kankinau tris dienas.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 13

108 David Gibbins „Atlantida“

108 David Gibbins „Atlantida“

atlantidaDavid Gibbins „Atlantida“

Puslapių skaičius: 424
Mano įvertinimas: 60/100

Oficialiai: Nardant Juodojoje jūroje, archeologui Džemui Hovardui netikėtai nusišypso didžiulė sėkmė – jis aptinka objektą, kuris gali padėti rasti kadaise dingusią paslaptingąją Atlantidos salą. Džemas gauna galimybę padaryti stulbinamą atradimą. Tačiau šia mįsle domisi ne jis vienas – paslaptingas konkurentas taip pat numano vietą, kur jūros bangos prarijo Atlantidą. Tai, ką atranda Džemas, pranoksta pačias drąsiausias svajones, tačiau už šį atradimą tenka mokėti siaubingą kainą. Džemas ir jam artimi žmonės įsivelia į gyvybės ar mirties žaidimą, kurio pasekmės gali nusinešti tūkstančius gyvybių.

Aš manau: šiaip jau visai neįdomi knyga. Visokius trileriukus, davinčio kodus, tamplierius ir kitas nesąmones, visai smagiai suskaitydavau šaltais vakarais. Šita knyga turėjo būti iš tos pačios serijos, o ir objektas – Atlantida – toks, apie kurį dar neteko skaityti daugiau. Bet kaip Atlantidos istorija knyga nuobodoka, kaip trileris irgi neįtraukė, jei visai laisvai buvau padarius dviejų dienų pertrauką.

Knyga iš bibliotekos.

Perskaityta 2009 11 09

..

..

Jei nori susidraugauti su moterimi, išklausyk jos nuoskaudas ir suteik vilčių.

—–

Tada įsitikino, kad Lefkotėja jas išdavė. Iš draugės visada turi to tikėtis.

Mara Meimaridi „Smirnos burtininkės“