Pagal
Mėnuo: balandžio 2010

175(66) Anna Gavalda „Aš mylėjau“

175(66) Anna Gavalda „Aš mylėjau“

Anna Gavalda „Aš mylėjau“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Taip jau nutinka. Išeini pasivaikščioti. Užsuki į knygyną. Nusiperki knygą. Prisėdi parke ant suoliuko ir kol surūkai pusę pypkės, perskaitai pusę knygos. Kitą pusę perskaitai per pusvalanduką namuose. Greičiau, nes nebežioplinėji aplink. Kas nepatiko? Banali istorija. Kas patiko? Istorijos pasakojimo stilius. Dialogų paprastumas. Dar patiko neįprastas veikėjų derinys. Uošvis ir buvusi marti. Du nelaimingi žmonės. Dar patiko moralų nebuvimas. Bet iš trijų Gavaldos lietuviškų knygų, šita tik trečia.

Oficialiai: Pjero Dipelio marti nelaiminga, tad jis nusprendžia išsivežti ją į kaimą. Ji liaujasi valgiusi, tad jis gamina maistą. Ji vis verkia, tad jis iš rūsio atneša geriausio vyno. Tačiau nepaisant pastangų (nepadeda nei Bordo vynai, nei jautiena su morkomis), ji toliau verkšlena, tad jis nusprendžia eiti miegot. Bet pakeliui persigalvoja. Grįžta. Atsisėda greta marčios ir pradeda pasakoti. Išsikalba pirmą kartą gyvenime. Apie save, prabėgusį gyvenimą. Veikiau apie tai, kas neišgyventa. Ši istorija – vėlyvą naktį virtuvėje išsiliejusi išpažintis. Tarsi nieko ypatinga, bet Anna Gavalda pasako tiek, kiek reikia: knygoje – abejonės, ironija, švelnumas, žodžiu, „tikrasis mūsų gyvenimas“.

Puslapių skaičius: 159
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 30

174(65) P. Robert Smith „Naktį parke aukštai medyje su ežiuku“

174(65) P. Robert Smith „Naktį parke aukštai medyje su ežiuku“

P. Robert Smith „Naktį parke aukštai medyje su ežiuku“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: prisipažinsiu, kad čia vienas tų retų atvejų, kai perku knygą sužavėta: a) pavadinimi; b) viršelio. Nusipirkau per knygų mugę, pamarinavau lentynoje ir dabar visai skaniai suskaičiau. Ją verta skaityti tada kai liūdna. Ir tada, kai neskaitadieniai, nes anuos gerai „pramuša“. Iš pirmo žvilgsnio tai beveik paaugliška knyga. Tokia, kurios vadinasi ten visokie stringai ir laižiakai ir žymimos n-14 ženklu. Iš antro žvilgsnio tai knyga apie suaugusį vyruką, kuris gyvena tiesiog nesukdamas sau galvos pernelyg aukštom filosofijom. Nors turi filosofo išsilavinimą. Juokiausi kelis kartus. Ir labiausiai patikus citata apie vaikus ir jų tėvus:

– […] Aš per jaunas turėti „tą“ kūdikį.
– Tau trisdešimt šešeri, Benai.
– Tai aš ir sakau. Aš per jaunas. Negaliu sau leisti kūdikio. Turėčiau labai sunkiai dirbti, kad pripirkčiau jam visko. Ir taupyti ateičiai. Elgtis atsakingai. Teikti jam pirmenybę. Kad ir kur eičiau, kaskart iškeldamas koją iš namų turėčiau susikrauti tiek daiktų, tarsi eičiau į suknistą daktaro Lingvistono paieškos ekspediciją. Turėčiau apsimesti, kad man įdomu, kad myliu jį, kad jaučiu tėvišką rūpestį, ir bendrauti su kitais žmonėmis, turinčiais vaikų. Ir mes kalbėtume tik apie vaikus.  Ir jis visada būtų su manimi, ne tik kurį laiką, bet amžinai, iki pat mano mirties. O tada būtų dar blogiau, jei aš pavirsčiau vienu iš tų, kurie net patys nesupranta, ką jie daro ir į ką pavirto. Kurie aiškina kitiems, laimingiems bevaikiams žmonėms, kad tai geriausias dalykas pasaulyje. O kas, jeigu (įtariu, kad taip ir yra) tai ne šiaip toks daiktas, kurį žmonės turintys vaikų, aiškina žmonėms, neturintiems vaikų, taip apgailėtinai bandydami parodyti, kad jų gyvenimas nėra toks jau beviltiškas ir nemalonu. Kas jeigu jie patys tuo tiki? Kas, jei aš pats tapčiau vienu iš jų? Žmogus kokonas. Išorėje tarsi aš, o viduje – vienas iš jų. Nenoriu tapti vienas iš jų, Rėjau. Nenoriu būti kokonas.

Būtent. Pritariu 150 proc. Gera knyga.

Oficialiai: Bentono Kirbio gyvenime ne viskas vyksta pagal planą. Kažin ar keista, nes jis to plano ir neturėjo. Apsiginklavęs filosofijos mokslų laipsniu, mirusia sužadėtine, broliu, kuris po Londoną juodu taksi vežioja Mirtį, ir mergina, kurios visi gyvūnėliai nusižudė, Bentonas neturi ambicijų ir nejaučia emocinio prieraišumo. Tačiau be jokios akivaizdžios priežasties jis užmezga romaną su gražia korėjiete skaistuole, ištroškusia sekso nuotykių. Keisti įvykiai ištinka vienas po kito, ir galiausiai jis atsiduria kaip tik ten, kur niekada nesitikėjo atsidurti: naktį parke aukštai medyje su ežiuku…

Puslapių skaičius: 224
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 24

173(64) W. Somerset Maugham „Teatras“

173(64) W. Somerset Maugham „Teatras“

W. Somerset Maugham „Teatras“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: įdomus ir paprastas aktorės gyvenimas. Jausmai, pakilimai, nuopoliai, įsimylėjimai ir praregėjimai. Teatro užkulisiai. Perskaičiau su malonumu. Rami vakaro knyga, kuriai nelabai yra ką prikišti.

Oficialiai: Teatro primadona Džulija Lambert, pagrindinė romano herojė, išgyvenusi meilę ir nusivylimą, bando susivokti savyje ir iš naujo pažiūrėti į aplinką, kurioje ji gyvena. Patirtis ir kančios padeda jai sustiprėti kaip asmenybei ir žengti naują žingsnį kūryboje.

Puslapių skaičius: 255
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 04 23

..

..

Keista, bet moterų širdis glosto vyrai, žiūrintys į jas, kaip į mergšes, kurias reikia kuo skubiau pargriauti ant lovos. W. Somerset Maugham „Teatras“

172(63) Ray Bradbury „Pienių vynas“

172(63) Ray Bradbury „Pienių vynas“

Ray Bradbury „Pienių vynas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Iš pradžių maniau nevertint visai, kaip ir knygos „Mūsų nerimo žiema“. Nes tokio šūdo retai kada pasitaiko. Bet vis tik Bradbury rašytojas neblogas ir radau gal du skyrelius, katrie visai skaitėsi, todėl duodu vienetą. Beje, aš neįdomių knygų beveik neskaitau. Šita buvo tikslas, bausmė ar kažkas panašaus. Juk prikau tiek gerų atsiliepimų girdėdama, nors nuojauta sakė, kad nepatiks. Skaičiau turbūt metus kol įveikiau. O kodėl man taip nepatiko? Gal todėl, kad kažkada buvau vaikas. Miško laukinukė su fantazija, bunkeriais, vaikų karais. Todėl, kad pergyvenau daug vasarų ir nei viena nebuvo tokia saldi. Todėl, kad vaikai šioje knygoje buvo nenatūralūs. Tarpusavio pokalbiai netikroviški.  Tiesiog neįmanoma skaityti dėl perdėtos popastikos, pritemptos romantikos ir t.t. Šitos knygos niekam nerekomenduoju, o jei yra norinčių, galit iš manęs pirkti. Būklė gera.

Oficialiai: „Pienių vyne“ paprastai ir jautriai pasakojama apie vaikystę ir senatvę, laimingą gyvenimą ir mirtį. Mažame žaliame Ilinojaus valstijos Grintauno miestelyje Daglas Spoldingas gyvena dvyliktąją savo gyvenimo vasarą. Ji nepaprasta – pilna stebuklingų ir baisių įvykių, lydinčių Daglą kiekvieną vasaros dieną. Sportiniai bateliai, lengvi tarsi pūkas, su kuriais galima bėgioti greitai kaip antilopei, laimės mašina, konstruojama kaimyno, vaškinė burtininkė, pranašaujanti ateitį, paslaptinga dauba, kurioje tūno grėsmė – visa tai supinama į lengvus ir poetiškus pasakojimus apie neįtikėtiną augančio berniuko kasdienybę. Stebukladarė senelė, mokanti konservuoti gyvenimo džiaugsmą, šeimos ritualu tapęs pienių skynimas vynui, kuriame išsaugoma kiekviena Spoldingų vasara, išmintingi pokalbiai apie augimą ir brandą, vaikų žaidimai ir suaugusiųjų poelgiai – viskas formuoja Daglo Spoldingo pasaulėjautą ir paverčia šią vasarą unikalia, virsmo, vasara. Pienių vynas – gėrimas ir kartu metafora, atskleidžianti augant įgyjamos patirties saldumą ir kartumą.

Puslapių skaičius: 271
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 21

171(62) Gabriel Garcia Marquez „Apie meilę ir kitus demonus“

171(62) Gabriel Garcia Marquez „Apie meilę ir kitus demonus“

Gabriel Garcia Marquez „Apie meilę ir kitus demonus“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: lengvas ir gražus skaitaliukas. Nieko pernelyg ypatingo išskyrus patį Markesą. Pelnytai anas liaupsinamas, gražiai rašo, malonu skaityt.

Oficialiai:  1949 m., griaudami senovinį vienuolyną, kurio vietoje turėjo iškilti penkių žvaigždučių viešbutis, vienoje kriptoje darbininkai atranda keletą pabirų kaulų ir skaistaus vario spalvos plaukus. Išskleisti ant aslos, jie buvo dvidešimt dviejų metrų ilgio…
Tikras faktas ar dar viena „Šimto metų vienatvės“ autoriaus lakios vaizduotės išmonė? Nesvarbu, nes taip prasideda nepaprasta meilės istorija XVIII a. Kartachenoje, Kolumbijos mieste. Vienintelė markizo de Kasalduero duktė Sierva Marija de Todos los Ancheles, įkąsta šuns su žvaigžde kaktoje, atsiduria Inkvizicijos kalėjime. Apkaltinta ryšiais su šėtonu, nelaimingoji gyvens ten kartu su savo egzorcistu donu Kajetanu Delaura, kol įsiliepsnos nežabota ir pragaištinga meilė…

Šiame romane „Apie meilę ir kitus demonus“ (1994), kur tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, G. García Márquezas praplečia savo išrastojo magiškojo realizmo ribas. Tai romanas, trykštantis poezija. Tai metraščio stiliumi papasakoti tolimos istorijos įvykiai, dar kartą patvirtinantys didžiojo Kolumbijos mitų kūrėjo neginčijamą talentą.

Puslapių skaičius: 176
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 04 20

170(61) Erlend Loe „Naivus. Super.“

170(61) Erlend Loe „Naivus. Super.“

Erlend Loe „Naivus. Super.“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: iš 61 perskaitytos knygos, tai antra palikusi TOKĮ įspūdį. Perskaitoma itin greitai. Tokia jau vakar diena buvo. Kol berniukai virė alų aš kiek padalyvaudama, kiek papliurpdama, baigiau skaityti „driežo uodegėles“, perskaičiau šią knygą ir pradėjau trečią. Visad skaitydama knygas galvoju ar aš taip rašyčiau, arba kodėl taip nesugalvoju. Kodėl nesugalvoju tokių sakinių, kaip Gobrowicz? Bet ši knyga buvo ypatingai artima. Man priminė tas mano asmeniniuose bloguose pilstomas rašliavas. Tą visišką supaprastinimą, ilgų sakinių sąmoningą vengimą (galų gale, kam sukti galvą, kur reikalingas kablelis, jei tai galima išskaidyt į du sakinius).  O ir tema. Vyrukas baigia vieną gyvenimo etapą ir stovi ant kito slenksčio. Laukia kol ateis jausmas, kad viskas bus gerai. Jokių banalių prasmės ieškojimų. O kodėl negalima leisti prasmei būti prasme? Žavuma. Taip paprastai ir tiek daug. Norėčiau šitą knygą turėti savo. Seniai nebuvo jokia taip „užvežus“. O dar tie sąrašai!!!

Oficialiai: Populiaraus šiuolaikinio norvegų rašytojo, naivizmo krypties atstovo modernus romanas, kuriame sprendžiama asmenybės dilema sudėtingame ir komplikuotame nūdienos pasaulyje. Knygos herojus, patyręs dvasinę krizę, nubraukia praeitį, atsisakydamas įprastų dalykų, ir viską pradeda iš naujo – nuo primityvių daiktų ir sąvokų, iki universalių laiko ir erdvės sampratų.

Puslapių skaičius: 240
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 04 17