Pagal
Mėnuo: liepos 2010

202(93) Markizas de Sadas „Meilės nusikaltimai arba aistrų kliedesys“

202(93) Markizas de Sadas „Meilės nusikaltimai arba aistrų kliedesys“

Markizas de Sadas „Meilės nusikaltimai arba aistrų kliedesys“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: oho kokia knyga! Kadaise tikėjau, kad de Sadas rašo kokias tai pornografijas. Kai man pasakė, kad nieko panašaus, tai nusprendžiau paskaityti. Kartoju – oho! Koks subtilus herojų kankinimas. Meilės priemonėmis. Erotikos ar tai pornografijos nė lašo. Užtat kiek moralinio smurto, kančios. Smagūs pamoralizavimai nenusibosta, o pompastiškas pasakojimo stilius juokina. Verta dėmesio.

Oficialiai: Dažniausiai kalbama apie meilės malonumus. Tuo tarpu garsus prancūzų rašytojas markizas de Sadas, kurio kūryba turėjo įtakos XX a. literatūrai ir ypač psichoanalitikams, siurrealistams, egzistencialistams, pasirinko kitą kelią – nutarė priminti apie meilės nusikaltimus.

Puslapių skaičius: 197
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 29

201(92) Daphne du Maurier „Mano pusseserė Reičel“

201(92) Daphne du Maurier „Mano pusseserė Reičel“

Daphne du Maurier „Mano pusseserė Reičel“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: šiaip lygi ir norėtųsi knygą įvertinti vienetu. Mat siužetas skystas, įtampa tik menama, pabaiga nuspėjama. Tos pačios autorės „Rebeka“ pamenu irgi labai didelio įspūdžio nepadarė, nes nu apie vištukes knygų daug. Taigi, gerai knygą įvertinau tik todėl, kad man visai patinka tokios moterys, kaip Reičel. Ta prasme tokios, kurios gauna ką nori ir joms nieko nereikia daryti. Tiesiog šios gyvena gerais laikais, kai vyrai galvoja, kad moterys yra nevisprotės. O kai apie tave taip galvoja, o tu nesi kvailas, tai tik naudojiesi ir naudojiesi padėtimi. O šiaip, jei turit ką nors įdomesnio paskaitymui tai ir skaitykit tą įdomesnį :).

Oficialiai: Pagrindinis romano veikėjas Filipas Ešlis sužino, jog Italijoje, kur buvo nuvykęs pataisyti sveikatos, neseniai vedęs, keista mirtimi ir keistom aplinkybėm mirė jo pusbrolis Embrouzas, atstojęs jam ir brolį, ir tėvą. O jo žmona Reičel, dabar jau našlė, atvyksta į Embrouzo dvarą Anglijoje. Filipui Ešliui lemta ją sutikti…

Puslapių skaičius: 382
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 27

200(91) Jacqueline Susann „Vieno karto negana“

200(91) Jacqueline Susann „Vieno karto negana“

Jacqueline Susann „Vieno karto negana“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Į 600 puslapių sutilpo: maža apleista mergaitė idealizuojanti tėtį, motociklo avarija, paralyžius ir reabilitacija, bandymas pritapti naujame mieste ir prabangoje, madų žurnalo sultys, nevykęs pirmas kartas, meilė vedusiam ir vyresniam, nusivylimai, narkotikai, kurios gydytojas leidžia vadindamas vitaminais, karas, kareivių prievartavimai, bėgimai ir nėštumai, nesveikų vaikų gimimai, svingerių vakarėliai, lėktuvo katastrofa na ir dar daug kažko. Skaityti tikrai nėra nuobodu. O daugiau kaip ir neturiu ką pasakyti. O čia 200 trekinama knyga:)

Oficialiai: Kadaise pramogų industrija buvo pasaulis, kuris niekuomet nemiegodavo. Žurnalų redaktoriai, modeliai, popžvaigždės ir visi kiti lankydavosi pas „vitaminų daktarus“ tam, kad jų susileidę kiauras naktis linksmintųsi ir ištisas dienas dirbtų moderniuose biuruose, apstatytuose tada madingais polistireno rutuliukų prikimštais krėslais ir moderniomis judančiomis Kalderio vielų kompozicijomis… Šiame pasaulyje bėga Dženuarijos Vein, tiek mažos turtingos mergaitės, tiek suaugusios svingerių vakarėlio dalyvės, gyvenimas. Ji blaškosi po Niujorką ir Los Andželą ieškodama vaikino, kuris būtų panašus į jos tėvą – Maiką Veiną, žavingą kino prodiuserį…

Puslapių skaičius: 600
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 25

199(90) M. Kraitonas „Didysis traukinio apiplėšimas“

199(90) M. Kraitonas „Didysis traukinio apiplėšimas“

M. Kraitonas  „Didysis traukinio apiplėšimas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: šios knygos žavumas yra tame, kad gana nuobodokas, dokumentinis pasakojimo stilius tikrai labai įtraukia. Skaitai, piktiniesi tuo, kaip neįdomiai viskas pateikiama, o vistiek verti vieną puslapį po kito. O šiaip buvo naudinga sužinoti ne vieną to meto (~1855) Londono detalę. Požiūris į moteris bei „džentelmenus“, baimė būti palaidotam gyvam, keisti fizikos dėsniai. O pats nusikaltimas? Suplanuotas beveik tobulai (tiems laikams). Knygos pabaiga irgi nieko sau. Sunku net tikėti tuo, kad teigiama, jog knyga yra pagal tikrus faktus. Beje, skaitydama šią knygą, net kelis kartus sakiau, kad jei būčiau gyvenusi tais laikais, tai būčiau buvusi prostitutė. Dėl įvairių priežasčių.  :)). P.S. mano amžiau knygos leidimas yra super. Tinkamas formatas tąsytis rankinėje.

Oficialiai: 1855-ieji, Viktorijos laikų Anglija. Neapsakomi turtai ir pasibaisėtinas skurdas egzistuoja šalia. Niekas nejuda greičiau už galingą ir tikslų kaip laikrodis pinigų traukinį. Jame gabenami seifai su atlygiu Krymo kariuomenei – neišlaužiami. Plienas – paraku neįveikiamas. Dinamitas ir nitroglicerinas – dar neišrasti. Vienintelis būdas atidaryti seifą su pinigais – gauti visus keturis raktus. Tačiau juos visiškai slaptai saugo keturi skirtingi ir labai garbingi aukštuomenės ponai…

Puslapių skaičius: 245
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 07 22

198(89) Kate Atkinson „Anapus fotografijų“

198(89) Kate Atkinson „Anapus fotografijų“

Kate Atkinson „Anapus fotografijų“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: aš kaži kaip privengdavau „dvidešimto amžiaus aukso fondo“, mat man viršeliai labai negražūs. Ja ja, aš esu marketingo auka, bent jau pasirinkimo momentu. Bet gi kaip dažniausiai ir nutinka, šita knyga nenuvylė. Ir nors apie britus – kokia tais skandinaviška, kas man visada patiko. Trumpai tariant – giminės istorija. Giminė tokia gana moteriška, tai ir knyga moteriška. Moteros gana nelaimingos, tai ko daugiau ir reikia? Buvo ir paslaptis :)

Oficialiai: Romane kaitaliojant dabartį ir praeitį pasakojam Lenoksų giminės istorija vaiko, vėliau – paauglės Rubi akimis, – išmintingiau nei suaugusiojo. Skaitytojui suteikiamas tam tikras nuolatinis stulbinantis dvilypis regėjimas. Tragizmas, komizmas ir sąmojis susilieja į vieną lydinį, perteikiantį žmogiško gyvenimo trapumą.

Puslapių skaičius: 337
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 20

197(88) Julie Powell „Džiulė ir Džiulija“

197(88) Julie Powell „Džiulė ir Džiulija“

Julie Powell „Džiulė ir Džiulija“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Nemėgstu aš knygų apie maistą. Bet šios norėjau dėl gana įdomių filmo aprašymų ir to, kad čia rašo apie blogeriavimą. Tai va, apie blogeriavimą beveik nieko, o filmo nežiūrėsiu, mat jau mačiau anonsą ir suprantu, kad nepatiktų. Visų pirma mačiau, kad pagrindinė veikėja tokia lieknutė, kai tuo tarpu knygoje aiškia ne taip. Na o ar patiko veikalas? Visai smagiai parašytas. Kulinarinė bridžita – moteris nevykėlė, kuri visiems patinka. Mūsuose blogeriai neprasimuša (na Beata va išleido knygą iš kulinario blogo, bet ar kam nors ten labai įdomu?). Bet ir kalbama apie laikus prieš 7 metus. Tie kas mėgsta skaityt apie valgius, tiems tikrai patiks.

Oficialiai: Baigianti trečią dešimtį, gyvenanti apleistame bute Kvinsio rajone, sekretore be karjeros perspektyvų dirbanti Džiulė Pauel jaučiasi beviltiškai įstrigusi. Negi jai teks tapti nevykėle namų šeimininke? Vienintelė viltis – ypatingas iššūkis. Mamos namuose Džiulė iš lentynos ištraukia apspurusią 1961 m. kulinarijos knygą „Įvaldant prancūziškos virtuvės meną“ ir pasižada: per vienerius metus ji išbandys kiekvieną Džiulijos Čaild receptą, visus 524. Nieko nepraleis ir nekeis, suras kiekvieną keisčiausią produktą, išmoks visų senovinių maisto gaminimo būdų. Ir visa tai aprašys tinklaraštyje kaip „Džiulės ir Džiulijos“ projektą. Bet pradėjusi nuo lengvutės bulvių sriubos ir išplaukusi į gilius Cervelles au Beurre Noir bei Rognons de Veau en Casserole vandenis, ji supranta, kad pažadą įvykdyti bus sunkiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio…

Puslapių skaičius: 448
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 07 19

196(87) Arto Paasilinna „Grupinės savižudybės magija“

196(87) Arto Paasilinna „Grupinės savižudybės magija“

Arto Paasilinna „Grupinės savižudybės magija“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: kadaise atradau Vonegutą ir sukrimtau visas jo lietuviškai išleistas knygas. Daugiau nieko panašaus neteko skaityti. Tačiau ši knyga kažkuo primena man tą rašytoja. Nors rašo suomis, tad stilius kitoks, žinoma. Vis tik labai jau panašus sarkazmas ir idėjos pateikimas. Linksma knyga, apie nelinksmus dalykus. Apie grupelę suomių, kurie nusprendė nusižudyti. Kartu. Kad būtų smagiau(?).  Skaitydama aš nespėliojau kokia bus pabaiga. Mirs nemirs? Bet juokiausi iš situacijų, pompastiškų kalbų, sprendimų. Verta dėmesio.

Oficialiai: Čia tai šmaikščiai, tai graudžiai piešiami skirtingų socialinių sluoksnių ir amžiaus veikėjai dėl visokių priežasčių priėję gyvenimo krizę. Susibūrę jie taria išsipinkliosią drauge nusižudydami. Pagavus pasakojimas žavi lakoniškai įtaigiais gamtos vaizdais, pažindina su papročiais, kulinarija, viskuo, kas džiugina ir prieštarauja herojų ketinimui. Meilės, šilto humoro nuskaidrintas kūrinys, kaip ir visos Paasilinnos knygos, parašytas taip, jog mokinukui jis nuotykių apysaka, depresuojančiai namų šeimininkei guodžiantis romanas, o psichologijos mokslų daktarui medžiaga rimtiems pamąstymams. Reikia tik atversti knygą ir mėgautis pasakoriaus talentu.

Puslapių skaičius: 237
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 14

195(86) James M. Cain „Laiškanešys skambina du kartus“

195(86) James M. Cain „Laiškanešys skambina du kartus“

James M. Cain „Laiškanešys skambina du kartus“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: įvairiose vietose matytas pavadinimas. Bet nesusipažinusi nei su knyga, nei su filmu, nusprendžiau apsišviesti. Kriminalinė istorija. Tokia, kur veikėjai turi aiškias savo vietas. Jokių interpretacijų. Svarbu ne siužeto vingiai, o jo pasakojimas: dialogai, aistra, beprotiškai spontaniški sprendimai. Knyga apie nusikaltimą iš aistros, nepasitikėjimą, svajones. Susiskaito greitai ir lengvai.

Oficialiai: Jaunas, vos dvidešimt ketverių metų bedarbis Frenkas Čambersas keliauja ieškodamas darbo. Užsukęs į pakelės užeigą, susipažįsta su jos savininku Niku Papadakiu, tas pasiūlo jam darbo. Nikas Papadakis užeigoje darbuojasi ne vienas – jam talkina jauna žavi žmona Kora. Susižavėjęs Kora, Frenkas lieka dirbti užeigoje ir tampa jos meilužiu. Neilgai trukus jie nutaria atsikratyti Niko…

Puslapių skaičius: 160
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 12