Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2010

209(100) Witold Gombrowicz „Kosmosas“

209(100) Witold Gombrowicz „Kosmosas“

Witold Gombrowicz „Kosmosas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Šimtąją knyga šiais metais (o iki mano atskaitos metų galo dar liko 2 mėnesiai) nusipelnė tapti „Kosmosas“. Kokia tai knyga? Tikras kosmosas ir ne kitaip. Skaičiau labai ilgai, su labai trumpais prisėdimais. Vienu ypu nebūčiau įveikusi. Sunkiai skaitoma, verčianti lėtai virškinti sakinius. Minčių srautas, vingriai, vaizdiniai. Gera knyga, sunki knyga. Tačiau pastebėjau, kad skaitant jau berods ketvirtą Gombrovičiaus knygą, manęs jau „nebeveža“ taip. Lyg ir kartojasi, lyg ir jau aišku kam ir kodėl čia taip rašo. Lyg ir nuobodu darosi. Jei kas nori pažindintis su šiuo rašytoju tai rekomenduoju „Pornografiją“ ir „Transatlantą“. „Kosmosą“ palikit tam atvejui jei maža pasirodys.

Oficialiai: „Apie KOSMOSĄ: iš begalybės aplink mane vykstančių reiškinių paimu vieną… Pavyzdžiui, pamatau ant stalo stovinčią peleninę (kiti dauktai ant stalo nueina į nebūtį).
Jei galiu pagrįsti, kodėl pamačiau būtent peleninę („noriu nuo cigaretės nukrėsti pelenus“) tuomet viskas gerai. Jei peleninę pamačiau atsitiktinai, be jokio tikslo, ir daugiau prie to negrįžtu, irgi viskas gerai. Bet jeigu, pamatęs tą bereikšmį reiškinį, grįši prie jo dar kartą… Bėda! Kodėl ją vėl pamatei, jeigu ji bereikšmė? Aha, vadinasi, ji tau ką nors reiškia, jeigu grįžai mintimis?.. Štai taip, kadangi prie to reiškinio stabtelėjai sekundę ilgiau negu reikia, daiktas atkreipia į save dėmesį, tampa išskirtinis… Ne ne (giniesi), tai paprasčiausia peleninė. Paprasčiausia? Tai kodėl giniesi, jeigu paprasčiausia? Štai taip reiškinys tampa manija.
Ar tikrovės esmė maniakiška?“ Witold Gombrowicz DIENORAŠTIS III (1961-1969)

Puslapių skaičius: 174
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 08 27

208(99) Daniel Glattauer „Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys“

208(99) Daniel Glattauer „Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys“

Daniel Glattauer „Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Kaip tokia knyga pas mane pateko? Pažįstu vertėją. O dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Visą laiką šią knygą lyginau su „Vienatve tinkle“. Kuri iš jų literatūrine prasme geresnė aš nežinau. Bet vienatvė mane vertė pajusti tai ką esu pati patyrusi. O štai Leo su Emi – neprivertė. Turėjau aš tų internetinių romanų pasibaigusių visaip – niekaip, kažkaip ir labai kažkaip. Bet jie visi kėlė jausmus. Ši porelė visai neįtikino. Yra ir antra knygos dalis. Ar skaitysiu? Su sąlyga, kad nemokamai :). Bet turbūt geriau bus pasiklausti, kuo ten viskas baigėsi ir negaišti laiko :). Bet kad jo ir susigaišta labai nedaug – max diena.

Oficialiai: Siunčiant elektroninį laišką kartais įsivelia kvaila klaida ir asmeniškas laiškas įkrinta į visai svetimo žmogaus elektroninio pašto dėžutę…
Emi Rotner tik nori atsisakyti laikraščio prenumeratos. Tačiau spusteli ne tą klavišą ir jos laišką gauna Leo Leikė…
Taip prasideda neįprastas dviejų nepažįstamų žmonių susirašinėjimas. Užsimezga iš pradžių atsargus, vėliau – vis aistringesnis virtualus flirtas. Bendraujančių tik laiškais Leo ir Emi santykiai balansuoja tarp svetimumo ir neįpareigojančio intymumo.
Tačiau susirašinėjimui įsibėgėjus juodu darosi vis artimesni ir vieną dieną iškyla neišvengiamas klausimas: ką toliau daryti su išsiųstais, gautais ir kompiuteryje išsaugotais jausmais?..


Puslapių skaičius: 208
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 08 27

207(98) Aleksandra Marinina „Miesto tarifas“

207(98) Aleksandra Marinina „Miesto tarifas“

Aleksandra Marinina „Miesto tarifas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: aha, taip taip, dar viena Marininos knyga. Ką apie ją papasakoti? Tą patį ką apie dar vieną CSI kriminalistų seriją. Kažkoks nusikaltimas, tiria galvoja, sugalvoja, arba ne. Kuo gi jau man patinka? Ogi tuo, kad čia niekada nėra vieno nusikaltimo, vieno žudiko ir vienos linijos. Visada pinasi persipina į dešimt istorijų skyla, arba atvirkščiai – 10 istorijų susijungia į vieną. Ir kaip minėjau seniau, mane visada žavi pagrindinė herojė: neturi vaikų, yra nesportiška, galvoja, kad yra negraži, nors kiti tai neigia, nemėgsta vairuoti, nemėgsta šalčio, nemėgsta keltis anksti ir nuolatos pergyvena kas ką apie ją pagalvos. Ir be to protinga. Tai va. Beje, nors knygos man ir patinka, po kiek laiko nebepamenu – skaičiau jau šitą ar ne. Matyt tam detektyvai ir skirti – sekmadienių rytams.

Puslapių skaičius: 320
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 08 22

206(97) Muriel Barbery „Ežio elegancija“

206(97) Muriel Barbery „Ežio elegancija“

Muriel Barbery „Ežio elegancija“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: ilgai kankinta nuostabi knyga. Siužeto kaip ir nėra. Yra namas su septyniais labai prabangiais butais, ir namsargė gyvenanti tokiems darbuotojams skirtame bute. Namsargė labai protinga ir nenorėdama prisidaryti bėdų, vaidina namsargę: neišsiduoda, kad skaito Tolstojų, vaidina, kad žiūri televizorių ir valgo neįmantrų maistą. Dar yra labai protinga, turtinga mergaitė, kuri visų nekenčia, nes tiesiog juos teisingai permato. Ir atsikrausto senyvas japonas, kuris draugauja su abejomis. Tai va. Visas knygos malonumas susideda iš minčių, pagalvojimų, įžvalgų. Beje, aš nenorėjau tokios pabaigos.

Oficialiai: Septintame Paryžiaus rajone, prašmatniame name, susipina trijų veikėjų likimai ir užsimezga neįmanoma draugystė tarp tikros namo sargės, turtingų tėvų paauglės dukters bei turtingo meno mylėtojo japono. Renė ir Paloma panašiai kalba apie laiką, grožį ir gyvenimo prasmę, abi garbina Japonijos kultūrą. Tai filosofiškas, šmaikštus, kandus, jautrumo stygas virpinantis romanas su netikėta pabaiga. Čia kalbama apie gyvenimo džiaugsmą, didybės įžvelgimą mažyčiuose dalykuose, žmogiškosios būties malonumus.

Puslapių skaičius: 400
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 08 20

205(96) Maksas Frajus „Žalieji Išmos vandenys“

205(96) Maksas Frajus „Žalieji Išmos vandenys“

Maksas Frajus „Žalieji Išmos vandenys“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: nežinau ar galima daug prikomentuoti penktą veikalo dalį. Galima pakritikuoti viršelį, nors aš turbūt vienintelė (kartu su leidykla), kuriai jis visai patinka. Žalias gi. Su raudonu. Galima pabambėti, kad vertėjas nebe tas pats. Bet aš tokių subtilybių nepastebiu. Galima paverkti, kad knyga labai trumpa – va čia tai rimtai. O šiaip taigi čia ciniškasis nuostabusis Maksas. Tad jei patiko senos dalys, patiks ir šita. Tiesa, jau buvau primiršus, mat pora metų pralėkė nuo anų skaitymo. Bet ir vėl juokiausi iš sarkazmo ir taiklių pagalvojimų, kad ir „Neprivalai tapti jų bičiuliu. Bičiuliai įgyjami malonumui arba kaip vaistas nuo vienatvės – be viso šito puikiausiai galima ir apsieiti...“. Rekomenduoju visiems, kurie skaitė senas dalis.

Oficialiai: Makso Frajaus „Echo labirintų“ knygų serija – tarptautinis fantasy žanro bestseleris, sužavėjęs ne tik fantastinės literatūros, bet ir nuotykinių romanų, detektyvų mėgėjus. Naujausia „Echo labirintų“ serijos knyga „Žalieji Išmos vandenys“ įtrauks į naujus Makso ir jo aštrialiežuvių bičiulių iš Slaptosios paieškos tarnybos nuotykius. Teks išsiaiškinti, kas ir kodėl Echo gyventojus vilioja į tamsius Churono upės vandenis. Ne nusiskandinti, o tiesiog užmigti upės dugne! Mirties Mantiją nešiojantis Maksas šįkart pats paklius į mirtiną pavojų ir taps jauku nematomai Žaliųjų vandenų pabaisai.

Puslapių skaičius: 244
Knyga mamos.
Perskaityta 2010 08 15

204(95) John Ajvide Lindqvist „Įsileisk mane“

204(95) John Ajvide Lindqvist „Įsileisk mane“

John Ajvide Lindqvist „Įsileisk mane“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: knyga apie vampyrus rašyta skandinavo. Ir dar tokio visai dailaus (nuotrauką įkeliu įrašo pabaigoje). Kas gali būti geriau? O geriausia tai, kad istorija įdomi. Daug įvairaus amžiaus personažų. Tiesa paauglių problemos šiek tiek priminė Jodi Picoult knygas. Bet tik šiek tiek. Tik įveikusi 2 trečdalius storo skaitalo pradėjau daugiau mažiau numatyti galimą pabaigą. Nors vis tik buvo nežinios kas nutiks tiems vaikams. Nebuvo super herojų. Vampyrizmas paremtas klasikiniais drakuliniais vampyrais (tai yra nėra gerųjų vampyrų, kurie nevalgo žmonių, kaip dabar madingose knygose). Vienu žodžiu gera, įtempta, įdomi istorija. Parsisiunčiau ir filmą. Atsiliepimai mačiau neblogi.

Oficialiai: 1981 m. rudenį Blakeberge, viename nykiame Stokholmo priemiestyje, randamas paauglio lavonas visai be kraujo. Ritualinė žmogžudystė? „Ilgai lauktas kerštas“, – viliasi dvylikametis Oskaras, kasdien mokykloje kenčiantis žiaurias patyčias. Bet jo galva užimta kitkuo. Į kaimynystę atsikraustė nauja mergaitė. Keista mergaitė. Ji nėra mačiusi Rubiko kubo, bet per kelias valandas išmoko jį sudėti, nuo jos sklinda keistas mirties kvapas, ji nelanko mokyklos ir pasirodo tik vėlai vakare… Kuo baigsis keista jų draugystė? Kaip pakeis miestelį žinia, kad kažkur netoliese gyvena „kiti“?
Romane „Įsileisk mane“ nėra įprastų klišių apie vampyrus. Tai žingsnis už tviskančio auksinio ABBA stereotipo į Švedijos šešėlius, kur aibė veikėjų kovoja su savo morale. Tai pasakojimas apie žmones, gyvenančius greta nemirtingųjų, apie draugystę ir tai, kaip tampama suaugusiais.

Puslapių skaičius: 608
Knyga mamos.
Perskaityta 2010 08 05

Autorius: