Pagal
Mėnuo: gruodžio 2010

226(10) Viljamas Meikpisas Tekerėjus „Tuštybės mugė“

226(10) Viljamas Meikpisas Tekerėjus „Tuštybės mugė“

Viljamas Meikpisas Tekerėjus „Tuštybės mugė“ (II tomai)

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: taikli ir šiuolaikiška knyga. Derėtų perskaityti visiems, kuriems nesvetimos paskolos. Ypač vartojamieji kreditai. Ir tiems, kam patinka kostiuminės komedijos. Primena Austen knygas, mat ne tik pasakojama apie „senovinių“ žmonių gyvenimą, bet nuolatos šaipomasi iš visų herojų. Manau smagu rašyti tokią knygą. O skaityti? Gal kiek per daug ištęsta, yra ką praleisti, bet visai neblogai.

Puslapių skaičius: 373+357
Knyga pasiskolinta.
Perskaityta 2010 12 31

Dėka

Dėka

Yra pasaulyje toks šalikas. Jį pamatę žmonės sako: ak koks gražus šalikas! O man taip baltai-išdidžiai gera. Mano. Ir vis dėkoju Kalėdų Senio atstovei.
Kaip ir už estišką kepurę su katinais, kurios galas man beveik iki kelių.
Už puodelius ant kurių galima piešti kreida. Mat sukelia minčių. Kiekvieną rytą prie kavos – naujas meilės prisipažinimas. Kavą geriam iš kitų puodelių, bet mintis vistiek galinga.
Dėka. Mat jau savaitę mane lanko suvokimas, kad dabar viskas gerėja. Negaliu pasakyti kas. Darbinėje ar gyvenimo srityje niekas nesikeičia. Bet pavidalus įgauna svajonės. O juk svajojantis žmogus yra gyvas? Kartais galvoju, kad jau tiek užaugau ir išdrąsėjau, kad JAU galėčiau gyventi be cinizmo. Man nebereikia kaukės. Ir šiandien jaučiuosi graži :). Miau.

225(9) Haruki Murakami „Norvegų giria“

225(9) Haruki Murakami „Norvegų giria“

Haruki Murakami „Norvegų giria“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: tai jau nebereikia rašyti, kad skaitau antrą kartą, nes jau minėjau, kad skaičiau viską, ką Murakamio išleido lietuviškai. Tai va. Skaičiau šią knygą tada, kadaise prieš keletą metų. Prieš tai gi buvau girdėjusi daug nuomonių, kad čia kitokia knyga: jokių mistikų, paprasta meilės istorija. Cha cha. Na taip, mistikų nedaug (aš radau!), bet gi iš esmės viskas Murakamiška. Vienatvė. Paieškos. Pokalbiai. Jausmų reiškimo būdas. Pirmą kartą skaitydama nebuvau atkreipusi dėmesio į tai, kad ši knyga yra pati erotiškiausia. Taip mielai. Skaniai. Žaviai. Daug puikių minčių. Kad ir apie tai kodėl vienas žmogus nori pažinti kitą:

-Tarkim, tu geriau mane pažinsi. Ir kas tada?
-Tu tiesiog nesupranti, ar ne? – paklausiau. – Šiuo atveju klausimas „kas tada“ – visai beprasmis. Kai kurie žmonės jaučia potraukį, tarkim, skaityti traukinių tvarkaraščius – nieko kito ir neveikia ištisą dieną. Savo ruožtu kiti meistrauja milžiniškus laivų modelius iš degtukų. Tad kas čia tokio, jei pasaulyje yra vaikinas, kuris su tokiu pat pasimėgavimu bando suprasti tave?
-Panašu į hobį? – pralinksmėjusi paklausė ji.

Sava. Man irgi dažnai norisi suprasti. Kai kuriuos internetinius personažus. „Priešus“, žmones, kurie pasiklysta mano gyvenime. Nieko asmeniška. Savotiškas hobis. Išgliaudyti. O šiaip graži knyga. Apie meilę gi. Sau. Ir kitiems.

Oficialiai:  „The Beatles“ dainos „Norwegian Wood“ („Norvegų giria“) garsai Toru Vatanabę užlieja prisiminimais apie jo pirmąją meilę Naoko, geriausio draugo Kidzukio merginą. Mintimis jis grąžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, atsitiktinio sekso, aistros, troškimų ir praradimų, mirties šešėlių. Vatanabė tarsi iš naujo išgyvena tuos laikus, kai Naoko buvo svarbiausias žmogus jo gyvenime, į kurį veržte įsiveržė karštakraujė mergina Midori, privertusi jį rinktis tarp praeities ir ateities.  Norvegų girios istorija paprasta ir vientisa, tai išmoningas, švelniai pašaipus, kartu melancholiškas pasakojimas apie draugystę, meilę, gyvenimą ir mirtį.

Puslapių skaičius: 461
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 12 19

224(8) Haruki Murakami „Dansu dansu dansu“

224(8) Haruki Murakami „Dansu dansu dansu“

Haruki Murakami „Dansu dansu dansu“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: jau geras penkmetis prabėgo nuo tada kai skaičiau šią knygą pirmą kartą. Tad prisiminiau, tik tiek, kad ši tėra „Avies medžioklės“ tęsinys, kurioje herojus leidžiasi ieškoti anoje knygoje prarastos draugės, o viso reikalo metu dar susidraugauja su paaugle. Tiek. Tą kartą man knyga patiko, bet ir viskas. Antrą kartą gi galėjau geriau įvertinti smulkmenas. Siužetas taip baisiai nebeveja, o kaip gi viskas bus toliau :) – mėgavausi. O skaitymo dievai, kokia puiki knyga. Už avį net turbūt geriau. Niekur taip taikliai neaprašyta, kaip jaučiasi žmogus, kuris neturi ką veikti, kuris stumia laiko ir neišsipisinėja galvodamas apie aukštas materijas. Mano skaitytojos sako, kad nesupranta šių knygų, nors pripažįsta, kad traukia. Aš nežinau ar traukia. Bet suprantu aš viską. Manęs nė truputį nesuglumina vaiduokliai, mistikos ir kiti reikalai. Ne veltui G. juokėsi, kai kelionės į Paryžių metu aš įkalnėse liepdavau nykštukams nulipt nuo kuprinės. Nes toks yra gyvenimas. Norit mane pažint? Skaitykit Murakamį ir klausykit nožikų.Va.

Oficialiai: Jis paprastas mūsų dienų vyrukas, ištikimuoju „Subaru“ nardantis Tokijo gatvėmis, klajojantis Japonijos pakrantėmis ausyse ir širdyje be perstojo skambant rokui. Tik kartais gyvenimas tampa toks keistas, kad ima kalbėtis su cukrine kavinėje ant stalo… Ieškantį paslaptingai dingusios draugės Haruki Murakami herojų įsuka keistų ir paslaptingų įvykių, sekso ir metafizinio siaubo sūkuriai. Jis susidraugauja su trylikamete aiškiarege, atsivėrusia nuo pasaulio roko siena, gauna užšifruotus nurodymus iš pranašiškų galių turinčio Žmogaus Avies. Vienas po kito į mirties menę Honolulu užkaboriuose iškeliauja bičiuliai, bet vidinis balsas herojui liepia: kad ir kas būtų, nepaliauk šokti… – dansu dansu dansu (angliško žodžio dance japoniška transkripcija).

Puslapių skaičius: 391
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 12 14

223(7) Haruki Murakami „Avies medžioklė“

223(7) Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: knygą skaitau antrą, ar tai trečią kartą, todėl ką čia ir bekalbėti. Murakamis visada veža. Ypač, kai randu sakinių apie nykštukus (tokius, kaip mano). O ir šiaip. Daugiau joks rašytojas man nesukelia drugelių pilve, panašių į įsimylėjimą. Tais momentais, kai perskaičiusi sakinį atpažįstu KAŽKĄ.

Oficialiai: Knygos herojaus gyvenimas atrodė niekuo neįpatingas – eilinio išsiskyrusio trisdešimtmečio gyvenimas. Tik staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom. Atsiranda draugė, kurios atidengtos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra draugas, kurio atsiųsta nuotrauka išveda iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Virš viso to sklando maniakiška pasaulio užvaldymo idėja.

Puslapių skaičius: 264
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 12 04

222(6) Nick Hornby „Ilgesnis kelias žemyn“

222(6) Nick Hornby „Ilgesnis kelias žemyn“

Nick Hornby „Ilgesnis kelias žemyn“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: nors knygą įvertinau prastai, bet vistiek negaila, kad skaičiau. Nes ji gana linksma. Susitinka 4 žmogeliukai ant stogo. Ruošiasi nušokt. Opt? Bet, kaip ir visi savižudžiai tik ir laukia priežasties to nedaryti. Ir vienas kitam tampa priežastimi. Pagyvena vieną dieną. Kelias savaites, dar kelias, o po to gal jau ir žudytis neliks dėl ko? Pasakojimas sekamas keturių personažų lūpomis. Būtent tuo knyga man ir nepatiko. Personažai baisiai netikroviški. O ir labai jau vakarietiški. Pas mus tokių žmonių nebūna. Todėl pas mus istorija būtų papasakota kitokiais žodžiais. Atmetus paviršutiniškumą – tiesiog paprasta, linksma knygelė apie tai, kaip planams pakišama koja, o viskas susiklosto taip kaip reikia.

Oficialiai: Naujųjų metų naktis…
Nuolat įdegęs Martinas Šarpas – nešlovę užsitraukęs televizijos laidos vedėjas. Jis turėjo viską – šeimą, namus, puikią karjerą, tačiau viską iššvaistė. Savižudybė – natūrali Martino reakcija į gyvenimą, kurio nebeįmanoma gyventi.
Morina privalo viską baigti šįvakar, kol jo sūnelis Metis – slaugos namuose. Jis niekada nesielgs taip, kaip kiti vaikai, niekada nepradės vaikščioti ar kalbėti, ir mylinti jo mama daugiau nebegali to ištverti.
Džesė, pakvaišusi nuo širdies skausmo, vienatvės, paauglystės nerimo, septynių Bacardi Breezer kokteilių ir dviejų bokalų alaus, pasirengusi šokti nuo stogo arba skristi į tolį.
Džei Džei, aukštas amerikietis, panašus į roko žvaigždę, turintis begalę problemų ir apsikrovęs krepšiais su picomis.
Keturi nepažįstami žmonės, prieš akimirką tikėję, jog yra vieniši šiame pasaulyje ir pasiryžę kuo greičiau viską užbaigti, susėda valgyti picos ir išsikalba…

Puslapių skaičius: 260
Mamos knyga.
Perskaityta 2010 12 01