Pagal
Mėnuo: sausio 2011

233(17) Arto Paasilinna „Kaukiantis malūnininkas“

233(17) Arto Paasilinna „Kaukiantis malūnininkas“

Arto Paasilinna „Kaukiantis malūnininkas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Pradėjau skaityti knygą manydama, kad ji bus juokinga. Nebuvo. Labai ironiška – taip. Juokinga – ne. Bet nieko blogo. Kaip ir šio rašytojo kitoje knygoje „Grupinės savižudybės magija“ taip ir šioje, mane sužavėjo sugebėjimas niūrią situaciją paversti spalvinga, o ne juoda. O situacija paprasta, įsikuria kaime naujas gyventojas, malūnininkas. Nagingas, visai nieko žmogus, tik kiek nesveikas. Kaukia naktimis, priepuoliams užėjus – kvailioja. Nusibeldžia pas ką nors pakalbėt ketvirtą ryto, ar panardina parduotuvės svarstykles į šulinį. Su tokiais bepročiais tik gyvenk ir gyvenk, ale kaimiečiams taip neatrodo ir prasideda medžioklė. Vežimas į beprotnamius ir t.t. Visas smagumas tame, kaip pats malūnininkas pergyvena situaciją, kaip parodomi protingieji kaimiečiai, kokie siaurapročiai yra žmonės. Ar visi? Kodėl patys tolerantiškiausi yra tik tam tikrą (ne pačią geriausią) vietą visuomenėje turintys?  Skaityti verta.

Vienu sakiniu: ar kitoks žmogus turi vietos pasaulyje?

Oficialiai: Pagrindinis romano veikėjas Gunaras Hutunenas – „sutrikusios motorikos, bet auksinių rankų“ keistuolis. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui jis atvyksta į kaimelį Suomijos šiaurėje, ten nusiperka ir naujam gyvenimui prikelia seniai nebenaudojamą malūną. Žemdirbystės būrelio patarėjos – mylimosios – padedamas užveisia daržovių, mala avižinius miltus, tetervino sparnu apsišluoja namus, tad, regis, gyventų kaip „normalus“ žmogus… Jei ne keistas Gunaro būdas, išskiriantis jį iš tenykščių: vis neištveria neužkaukęs – tai mėgdžiodamas laukinius gyvūnus ir linksmindamas miestelio gyventojus, tai iš vienatvės, tai sėkmę įtvirtindamas, tai negalėdamas neprisidėti prie bažnytinių giesmių…

Puslapių skaičius: 230
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 26

232(16) Arčibaldas Kroninas „Kepurininko pilis“

232(16) Arčibaldas Kroninas „Kepurininko pilis“

Arčibaldas Kroninas „Kepurininko pilis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: ši knyga įrodo, kad posakis „mylėk save ir tada kiti tave mylės“ yra ne visada teisingas. Jokia meilė neturi peržengti tam tikrų ribų. Ypač savimeilė. Knygoje pasakojama apie tironą, kuris sužlugdė visos savo šeimos gyvenimą. Juos engdamas, žemindamas ir aukštindamas save. Knyga įtikinama nes nuolatos vertė piktintis ir norėti nudaužti tą senį :). Beje, skaitau antrą kartą. Ir žiūriu labai keistas manojo leidimo viršelis. Nelabai suprantu su kuo jis siejamas. Tikrai ne su turiniu ir tikrai ne su veikėjais. Ir net ne su knygos nuotaika. Tai su kuo?

Vienu sakiniu: apie tai kokie žiaurūs, nuolankūs arba kvaili būna dvikojai.

Oficialiai: Tai romanas apie neregėtos savimeilės ir buko proto žmogų, kurio nežmoniškas elgesys suluošino šeimos narių gyvenimus ir jį patį privedė prie bankroto.

Puslapių skaičius: 539
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 19

231(15) Maeve Binchy „Raudonlapis bukas“

231(15) Maeve Binchy „Raudonlapis bukas“

Maeve Binchy „Raudonlapis bukas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: viena iš tų knygų, kur nežinai kodėl skaitai, bet negali atsitraukti kol nebaigei. Taip pat buvo ir su tos pačios autorės „Mokslo draugais“. Praeito amžiaus vidurio miestelis. „Aukštuomenė“ – parduotuvių savininkai, daktarai ir advokatas. „Prastuomenė“ – vietiniai girtuokliai, siuvėjos ir pan. Visi viename nedidukame, airiškame katiliuke. Myli, svajoja, siekia, tikisi, praranda ir atranda. Visus jungia mokykla, uola, medis ir miškas. Vientisos istorijos nėra. Turbūt dėl to, kad pagrindinis knygos herojus yra miestelis. Tad ir skaitome, kaip sekasi vienam ar kitam miestelėniukui. Rami. Paprasta. Žavi.

Vienu sakiniu: jauki vakaro knyga be pretenzijų.

Oficialiai: …Prie Sankarigo mokyklos auga bukmedis, kurio žievėje išraižyti po jo šakomis užaugusių vaikų vardai ir svajonės. Savo inicialus jame paliko ir aštuoni jaunuoliai, kurių – jau užaugusių – likimo vingius knygoje seka rašytoja. Spalvingos aštuonių žmonių istorijos kupinos netikėtumų ir paslapčių, apie kurias kartais nieko nenutuokia net visa žinantis miestelio kunigas…
Mokyklą sergstintis bukmedis tampa savotiškais vartais į mažytį miestelį, kuriame po ramiu kasdienybės paviršiumi knibžda paslaptys, verda aistros, ambicijos ir pavydas.
Kaip susiklostė jaunuolių gyvenimas? Ar išsipildė bukmedžiui patikėtos svajonės?

Puslapių skaičius: 372
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 10

230(14) Jill Mansell „Making Your Mind Up“

230(14) Jill Mansell „Making Your Mind Up“

Jill Mansell „Making Your Mind Up“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  jėėė, įveikiau dar vieną knygą anglų kalba ir tuo labai džiaugiuosi. Turbūt tik antra tokia šiame 230-ties sąrašę. Radau skuduryne „trys viename“ leidimą už du litus, pavarčiau, supratau, kad čia lengvo turinio romaniukai (kažkurį regis net lietuviai „kapučino“ serijoje išleido) ir pasiėmiau. Skaičiau mokomaisiais tikslais, tai ir atitinkamais tempais: vieną, du, tris puslapius per dieną. Kai knyga nei vertinga, nei labai įdomi – toks skaitymo greitis yra pats tas. Negaila ir jei ko nors nesužinai. Pvz., pagrindinė višta, oi tai yra herojė, knygos gale kažką veikė ir beveikdama kažką susilaužė. Nelabai supratau ką veikė, ir ką susilaužė, o kadangi žodynas buvo toli, kai skaičiau – taip ir likau nesupratusi:). Gal nepamiršiu pasižiūrėt kada :).  Bet na todėl aš ir nekimbu į kokį Murakamį angliškai (dar!!!), nes ten jau būtų gaila ko nors nesuprasti. O apie knygą… Yra mažas miestukas. Mažame miestuke dviejų vaikų mama įsimyli savo naują šefą, o tas ją, bet gi anas nepatinka josios vaikams. Nepatinka tai nepatinka, gyvensime toliau :) Tuo tarpu dar pasakojama apie kitus miestuko gyventojus. Kažkas miršta ir nori susitikti su kadaise įskaudintais žmonėmis, kažkas įsimyli per atstumą ir t.t. Nieko svarbaus. Tęsiu toliau anglų kalbos mokymąsi, mat tomelyje dar dvi knygos:) Tikiuosi tokios pat šlamštiškos :))

Oficialiai: Lottie Carlyle isn’t looking for love when she meets her new boss, Tyler Klein. Living in a beautiful cottage with her two adorable – sometimes – kids in an idyllic village in the Cotswolds, on good terms with her ex-husband and with friends all around, she’s happy enough with her lot. But Tyler’s perfect for Lottie and quickly she falls for him – and he for her. Unfortunately, there’s a problem. For reasons that are totally unfair, Lottie’s children hate Tyler. When a rival for Lottie’s affections comes on the scene in the shape of charmer Seb, the children adore him, and he’s certainly a distraction. But he’s not Tyler – and he’s not even at all what he seems. Lottie’s got a problem – but thanks, in classic Jill Mansell style, to a tobogganing accident and a delicious series of mix-ups, all will be revealed and true love will find a way.

Puslapių skaičius: 181
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 08

229(13) Milan Kundera „Nepakeliama būties lengvybė“

229(13) Milan Kundera „Nepakeliama būties lengvybė“

Milan Kundera „Nepakeliama būties lengvybė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: nors autoriaus turbūt nereikia pristatinėti (galų gale net ši knyga išleista jau trečią kartą), aš Kundera tik susipažinau. Kadaise bandžiau skaityti pirmą „lengvybės“ leidimą. Mečiau net nepriėjusi prie pagrindinių veikėjų. Matyt buvau per jauna ištverti filosofijas pradžioje. Niekada ir nepatiko tokios knygos. Tačiau dabar esu kiek paaugusi, o per išpardavimą knygos kaina viliojo… Tad „nepakeliama būties lengvybė“. Koks gražus žodžių derinys ir kokia sunki našta. Romanas turi savo istoriją. Pasakoja apie meile, gyvenimą Prahoje sovietų invazijos metu ir po to. Bet pagrindinė esmė yra pamąstymai. Mintys apie gyvenimo cikliškumą, prasmes, jausenas. Apie tai, kaip nekenčiame to ką turime, bet vėl ieškome jei prarandame. Tiesiog apie pasaulį. Kunderos gerbėja netapau. Specialiai kitų jo knygų neieškosiu, bet jei pasitaikys – paskaitysiu. Noriu į Prahą. Beje, labai gražus viršelis.

Oficialiai: Šis Milano Kunderos romanas – labiau negu – kiti yra apie meilę. Tomas ir Tereza. Ar tempti ant pečių praeities naštą, kaip daro Tereza, ar vietoje jos rinktis būties lengvybę kaip Tomas ir Sabina, jo draugė ir meilužė, kuri vienintelė supranta šį mėgstantį vilioti gydytoją? Jis tyrinėja moteris, tarsi skalpeliu pjaustytų kokį medicinos tyrimo objektą. Nežinia, kas lengviau pakeliama. Paradoksų meistras Kundera siūlo į viską pažvelgti skirtingų veikėjų akimis. Netgi šuo Kareninas turi teisę į savo skyrių knygoje. Tačiau netrukus toks netikrumo persmelktas veikėjų judėjimas pasirodo esąs ir dialektinis svarstymas, svyruojantis tarp mąstymo ir poetinės beprotybės – ir naštą, ir lengvybę pasirinkti vienodai sunku…

Puslapių skaičius: 290
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 06

228(12) Kurban Said „Ali ir Nino“

228(12) Kurban Said „Ali ir Nino“

Kurban Said „Ali ir Nino“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  net nežinau, ką vertinti šioje istorijoje: meilės liniją, ar aprašomą laikmetį, vietą ir tradicijas. Meilės istorija nesudėtinga. Musulmonas Ali ir krikščionė Nino įsimyli dar paauglystėje. Skirtingai nei Romeo bei Džiulijeta, kad patyrė,  jiems nėra kažko labai uždrausto. Tėvukai išrėžia pamokslus (jos – apie tai, kaip vyras su moterimi yra partneriai ir turi vienas kitą palaikyti, jo – apie tai, kad moteris yra tik vaikams gimdyti ir jei duos patarimą, reikia daryti priešingai) ir leidžia tuoktis. Kliūtis kuria kitos aplinkybės. Ar jos lengvai įveikiamos? Skaitykit ir sužinosit. Pati meilės istorija kiek nereali, nes musulmonai tokie nuolaidūs nebūna.
Visai įdomi ta kita istorijos pusė. Karas. Nors jo knygoje labai daug, tačiau sunku apčiuopti. Tačiau daugiau svarbus kiekvieno asmeninis motyvas tame kare. Visų pakistaniečių, gruzinų, azerbaniečių, rusų vieta naujųjų laikų istorijoje taip pat labai įdomi.

Oficialiai: Baku, XX amžiaus pradžia. Dramatiškų įvykių fone užsimezga graži istorija: kilmingas musulmonų jaunuolis Ali ir krikščionė kunigaikštytė Nino pamilsta vienas kitą. Religija ir papročiai prieštarauja jųdviejų ryšiui, bet įsikišus tarpininkui kunigaikštis Kipianis sutinka išleisti dukrą už musulmono. Tačiau tada Nino pagrobiama. Ali, laikydamasis papročio, turėtų nužudyti ne tik varžovą, bet ir sužadėtinę…

Puslapių skaičius: 248
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 04

227(11) Sofi Oksanen „Valymas“

227(11) Sofi Oksanen „Valymas“

Sofi Oksanen „Valymas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: štai ir aš perskaičiau šią šiuo metu „užkultintą“ knygą. Ir paliko labai gerą(?) įspūdį. Klaustukas prie žodžio „geras“ yra todėl, kad užvertus paskutinius puslapius liko toks slogutis, drebuliukas, šaltukas. Gera knygine prasme. Puiki. Bet niūri. Vis dėl to šiauriečių knygos turi kažką tokio. Turbūt panašiai jaučiausi ir skaitydama Wassmo Diną bei Torą. Viskas kas rašoma knygoje gerai žinoma ir lietuviams: karo nepritekliai, trėmimai, kolūkių kūrimasis, partizanai, sovietų sąjungos griūtis, žemės gražinimai, ala mafija, prekyba žmonėmis. Kas išgyveno, kas daug girdėjo ir skaitė, bet visa tai greta ir netolima. Užtat talentinga rašytoja visai tai istorijai suteikia apvalkalą, nuo kurio ir atsiranda minėtieji slogučiai ir drebuliukai. Baisu, stipru, įtikinama. Kaip jaučiasi žmogus pasmerkdamas artimuosius mirti. O kaip jaučiasi tada, kai sužino, kad toks žingsnis nedavė siekto rezultato?
Beje, priekaištų turiu lietuviškam viršeliui. Kažkoks be esmės. Užsienietiški su musėmis, ar net kitokiomis moterimis daug įtikinamesni. Knygą rekomenduoju mėgstantiems šeimų istorijas ir nebijantiems išsitepti.

Oficialiai: Romane „Valymas“ atskleidžiama dviejų kartų moterų istorija. Vieną dieną Alydės Trū namų kieme atsiranda dvidešimtmetė rusė Zara – prekybos žmonėmis auka, kuri smarkiai sutrikdo vienišos namų šeimininkės gyvenimą. Estija neseniai paskelbusi nepriklausomybę, o Alydės Trū sąžinę slegia pokario metų išdavystė, į kurią ją pastūmėjo beviltiška, tragiškai pasibaigusi meilė sesers vyrui. Ta jaunystės klaida nulėmė ne tik visos Alydės šeimos, bet ir tolesnių kartų gyvenimą. Pamažu aiškėja, jog abiejų moterų likimai neatskiriamai susipynę nuo seno.
Įtempto siužeto romane subtiliai pasakojama atsikuriančios Estijos, spaudžiamos tiek komunistinės praeities, tiek laukinio kapitalizmo, istorija, parodomas šalies pokaris, keliamos meilės, smurto, bejėgiškumo ir dabarties šaknų praeityje temos.

Puslapių skaičius: 297
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 03