Pagal
Mėnuo: gegužės 2011

268(52) Kerstin Gier „Dar daugiau problemų“

268(52) Kerstin Gier „Dar daugiau problemų“

Kerstin Gier „Dar daugiau problemų“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Ši knyga nepretenduoja patekti į visiems privalomų skaitinių šimtuką. Juk ten patenka tik visokios nerimo žiemos, kurios atsiranda tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, bet tikrai nieko gero neduoda. Nepretenduoja ši knyga ir į snobų lentynas. Ir dar daug kur nepretenduoja. Užtat gali gauti „geriausio skaitalo naktį kai skauda gerklę“ titulą. Siužetas banaliai panašus į Bridžitos Džouns: vienišė, kuriai tiksi biologinis laikrodis (per šeimos susitikimą pusseserių atžalos net išmokytos sakyti „tik tak“ po to kai mamelė užgieda „oi ar tau nereiktų jau susirūpinti ir gimdyti), vienišė, kuris draugiai susivedė ir per vakarienes visi būna poromis. Vienišė, kuri turi išprotėjusią visur besikišančią mamą, kuri net savo vaikų vardų nežino, todėl visas mergaites vadina Rugiku, Gerilu ir t.t. Žodžiu visko daug daug taip pat kaip Bridžitoje, bet tai turbūt geriausia mano skaityta minėtos knygos kopija. Neįtikinama, pasaldinta, skani, kaip latte :)

Vienu sakiniu: ilgiau nei 2 valandoms tokios knygos neužtenka.

Oficialiai: Nusprendusi, kad yra visiška nevykėlė, Gerda nusprendžia nusižudyti. Tada parašo atsisveikinimo laiškus giminaičiams ir pažįstamiems – išdrožia, ką apie juos mano, ir išsiunčia paštu. Tačiau nusižudyti nepavyksta, ir jos gyvenimas įgauna pagreitį. Ne taip paprasta gyventi su žmonėmis, kurie žino, ką apie juos iš tiesų manai! Gerda nori prasmegti skardžiai žemę iš gėdos, bet ilgainiui su nuostaba įsitikina, kad viską apvalanti audra gali turėti ir teigiamų padarinių…

Puslapių skaičius: 256
Knygą pasiskolinau iš jos vertėjos.
Perskaityta 2011 05 31

267(51) Emilis Zola „Rugonų karjera“

267(51) Emilis Zola „Rugonų karjera“

Emilis Zola „Rugonų karjera“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Perskaičiusi „Moterų laimę“ nusprendžiau susipažinti su daugeliau Zola romanų. Todėl už labai labai labai mažą kainą nusipirkau 10 knygų. „Rugonų“ karjera yra pirmas tomas iš Rugonų-Makarų ciklo, kuriam priklauso ir „Moterų laimė“, tačiau ši knyga pasirodė daug daug neįdomesnė. Labiau patiktų tiems kas mėgsta istorines detales: kas ką kaimukyje didelio įvykio kraščiuke puolė ir ką apsirengę buvo. Na o aš ganėtinai nuobodžiavau kol įveikiau. Labai jau daug lyrinių nukrypimų, kad ir pievos aprašymų… Bet manau paskaitysiu ir kitas turimas knygas.

Oficialiai: Žymiausi E. Zola grožiniai veikalai sudaro dvidešimties romanų ciklą „Rugonai – Makarai“, kurį jis kūrė 25 metus. „Rugonų karjera“ – pirmasis šio ciklo romanas – vaizduoja šeimos istorijos pradžią, kuri sutampa su 1891 m. gruodžio mėnesio valstybės perversmu. Šis romanas -tai vienas giminės natūralios raidos Antrosios Imperijos laikais socialinė istorija.

Puslapių skaičius: 258
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 05 30

266(50) Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“

266(50) Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“

Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  tai nėra pati mylimiausia mano Murakami knyga, tačiau perskaičiau ją antrą kartą. Murakami jau toks. Imu į rankas, kai noriu ramybės, kai per daug nekenčiu žmonių, kai man reikia pasakojimo tarsi melodijos. Tada mane labai ramina. Sakiniai ir dialogai:

„ši mergina, jei jau nusprendžia kalbėti, turi ką pasakyti. Tiesiog ilgiau už kitus ieško žodžių“ – čia apie merginą, kuri beveik visą pasimatymą tyli, tačiau vistiek palieka gerą įspūdį.

„Tarsi kažkieno parengtoje vietoje gyvenau kažkieno parengtą gyvenimą. Ir iki kur šitas žmogus esu tikras aš pats, o nuo kur jau nebe aš pats. Mano ranka, laikanti vairą, iki kur, po galais, yra mano tikrojo ranka. Aplinkiniai vaizdai iki kur, po galais, yra tikros realybės vaizdai.“ – apie nuolatinę veikėjo būseną.

„Kai čia ateinu – ateinu. Kai čia neateinu – esu kitur.
– Vidurio nėra, ar ne?
– Vidurio nėra, – pasakė ji. – Todėl, kad ten neegzistuoja dalykai per vidurį.
– Ten, kur neegzistuoja dalykai per vidurį, neegzistuoja ir vidurys, – pasakiau.
– Taip, ten, kur neegzistuoja dalykai per vidurį, neegzistuoja ir vidurys.
– Kaip kad ten, kur neegzistuoja šuo, neegzistuoja ir šuns būda.
– Taip, kaip kad ten, kur neegzistuoja šuo, neegzistuoja ir šuns būda, – pasakė Šimamoto. Tada smagiai į mane pažiūrėjo. – Tu turi keistą humoro jausmą.“ – vienas iš gausybės pokalbių, kurie mane ramina. Viskas taip paprasta ir aišku.

Vienu sakiniu: niekada neįsimenu šios knygos pavadinimo.

Oficialiai: Šį kartą prieš skaitytojo akis – meilės istorija, tik jos nevainikuoja meilės triumfas. Dvylikos metų Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, vienas kitame suradę sielos brolius. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau randa laimę – turi nuosavų barų verslą, žmoną, du vaikus, tačiau po šitiek metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs. Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi judviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame – slėpiningame, mirtimi dvelkiančiame – pasaulyje? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė…

Puslapių skaičius: 200
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 05 27

265(49) John Irving „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

265(49) John Irving „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

John Irving „Paskutinė naktis Tvisted Riveryje“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Aha, taip taip ir vėl daugiau nei pusė tūkstančio puslapėlių. Ir vėl meškos, iškrypimai ir kiti irvingiški dalykiukai. „Vikipedijoje“ yra lentukė su varnėlėmis apie besikartojančius elementus. Prie šios knygos nėra tik vienos varnikės ties miestu Viena. O aš skaičiau visas knygas, todėl nori nenori vis šypsojausi tose vietose, kurios yra tos pačios tačiau parašytos kitaip. Žavuma. Manipuliavimas viena istorija, o mes visi sau skaitome išsišiepę. O šiaip knyga rami, įdomi, gal kiek per mažai intriguojanti. Daugiau detalių nei veiksmo. Daug dėmesio ir vėl skiriama seksualiams santykiams ir partnerių nesuderinamumui: 90proc moteriškių sveria virš 130kg, dauguma vyrukų yra liesučiai ir 70kg netraukiantys. Linksma. Įdomiausia knygos dalis – iki kokio amžiaus visgi ištemps pagrindiniai herojai, nes daugelis ateities įvykių aiškūs ir net neslapstomi.

Vienu sakiniu: gerbėjams patiks, Irvingo naujokams nuo šios knygos pradėti nerekomenduoju.

Oficialiai: 1954-aisiais Naujojo Hampšyro šiaurėje, „anaiptol neklestinčiame“ Tvisted Riverio miestelyje, kur „labai trūko moterų ir dažniausiai kaip tik dėl to kildavo muštynės“, o „ištvirkavimas ir besaikis gėrimas atrodydavo tarsi kokia liga“, – sunerimęs dvylikametis virėjo sūnus vietos konsteblio draugę, tėčio meilužę, palaiko meška. Vienas taiklus smūgis keptuve, ir berniukas su tėčiu tampa bėgliais. Užmuštos moters lavoną nuvežę pas konsteblį Karlą ir palikę virtuvėje (jeigu jiems pasiseks, iš ryto prablaivėjęs konsteblis manys, kad jis ją užmušė), iš Koaso apygardos jiedu sprunka į Bostoną, paskui į pietų Vermontą, į Torontą. Jiems ant kulnų lipa nepermaldaujamas konsteblis, kurio pasaulyje „tokių nelaimingų atsitikimų, kai niekas nekaltas, išvis negalėjo būti“. Vienintelis tėvo ir sūnaus pagalbininkas – nepraustaburnis medkirtys, senas virėjo ir žuvusios jo žmonos bičiulis Kečumas, sekantis kiekvieną jų persekiotojo žingsnį…

Puslapių skaičius: 656
Knyga nuosava, bet jau įdėta į sena.lt
Perskaityta 2011 05 25

Elektroninė skaityklė ir tikros popierinės knygos

Elektroninė skaityklė ir tikros popierinės knygos

Iš 48 šiais metais perskaitytų knygų net 13 buvo elektroninės. Todėl manau, kad jau galiu pareikšti savo nereikšmingą nuomonytę kas gi man patinka labiau ir kodėl.

Paprastos knygos minusai:

1. Susidėvi.
2. Kartais būna labai sunkios.
3. Reikia žymėtis perskaitytą vietą.
4. Į kelioninį krepšį daug netelpa ir būna iškeldintos dėl sunkumo.

Paprastos knygos pliusai:

1. Malonu realiai matyti kiek puslapių jau perskaitei.
2. Kvapas: tiek tas naujų, tiek tas superinis senų knygų iš palėpės…
3.  Pasirinkimas.
4. Verčiamo lapo šnaresys.

E-skaityklės minusai:

1. Žiauriai mažas knygų pasirinkimas.
2. Išsikraunanti baterija.
3. Neįtikinantis kontrastas ir mirktelėjimas verčiant puslapius.
4. Negalima skaityti vonioje.

E-skaityklės pliusai:

1. Telpa daug knygų, todėl patogu kelionėse.
2. Atsimena kurioje paskutinėje vietoje skaičiau.
3. Sako kai kurie įrenginiai turi žodynus, tad patogu skaitant užsienietiškas knygas.
4. Lengvesnė už daugelį popierinių knygų, kurias aš skaitau.

Tad sumuojant pliusus ir minusus panašu, kad nei tas, nei anas nėra geriau ar blogiau.

Bet būdama visiškai subjektyvi visada pirmenybę teiksiu popieriui. Eknyga man tik priemonė skaityti piratines knygas, kurios lyg ir domina, bet pirkti nesinori, o pasiskolinti nėra iš ko, ir į biblioteką tingisi eiti. Eknygą rinkčiausi keliaudama su sąlyga, kad bus kur įkrauti. Vienok į mišką vistiek dvi popierines vežiausi. Įrenginio būčiau norėjusi tada kai studijavau ir teko daug info skaityti kompiuterio ekrane arba spausdintis.

Ir mane piktina ne tai, kad neleidžiamos eknygos. Mane piktina tai, kad popierinės knygos leidžiamos tik labai prabangiais formatais. Todėl gerbiu obuolio leidyklą, kuri nors ir gauna daug kritikos už vertinus, o aš pati išpučiu akis pamačiusi viršelius, bet ta leidykla bent jau propaguoja kišeninius leidinius už poros žurnalų kainą.  Va.

Ir nepasakokit man apie medžių saugojimą. Tarsi eskaityklės iš šventos dvasios atsiranda ir norint jas pagaminti nereikia teršti pasaulio.

Daugiau elektroninių skaityklių pliusų ir minusų čia.

264(48) Guy de Maupassant „Mielas draugas“

264(48) Guy de Maupassant „Mielas draugas“

Guy de Maupassant „Mielas draugas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Kaip klasikinis kūrinys ši knyga žavi – puikiai aprašytas laikmetis, profesionaliai valdoma plunksna, įdomūs personažai. Bet kaip eilinę knygą gana nuobodu skaityti. Pati istorija ir personažas tokie nykūs ir nekelia jokių emocijų. Turiu omenyje, kad visiškai tas pats, kurią moteriškę Mielas draugas suvilios, kurią pames, o kurią ves. Tai pirma Maupassano knyga, kurią skaičiau. Gali būti, kad imčiausi ir kitų, bet tikrai nebepirkčiau.

Vienu sakiniu: pavydūs žmonės niekada nebūna laimingi: vistiek kitas turi vienu milijonu daugiau ar bent gražesnę žmoną.

Oficialiai: Jaunas puskarininkis po klajonių Afrikos dykumose atsiduria Paryžiuje. Jis žavus ir patinka visokiausio rango damoms – nuo gatvės merginų iki aukštuomenės salonų šeimininkių, bet jam trūksta turtų ir šlovės. Jis užsispiria jų įgyti ir drąsiai ima pasinaudodamas savo kerais kopti karjeros laiptais. Viena meilužė protinga, todėl rašo už jį straipsnius ir padaro įžymiu ir įtakingu žurnalistu, antra – turtinga, todėl padeda apsukriai investuoti, trečia – miela ir žaisminga, su ja smagu leisti laiką. O raguoti vyrai mielai imasi globoti žavų jaunuolį ir nė neįtaria, kad peni gyvatę užantyje. Visų dramų ir intrigų fone – XIX a. Paryžius, nėriniuotos suknelės, frakai, cilindrai ir karietos, todėl elegancijos ir romantikos knygoje – per akis.

Puslapių skaičius: 512
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 05 22

Atvirukiniai džiaugsmai! Yra ir erotikos :)

Atvirukiniai džiaugsmai! Yra ir erotikos :)

Jau seniai nerodžiau visokių gautų grožybių. Šios vis priplūstą į mano pašto (tikro!!!) dėžę. Bent porą kartų per savaitę, todėl nuolatos gi laukiu laukiu ir džiaugiuosi. Tad nusiteikite apžiūrai! Rodysiu daug.

1. Vokietija. Juokingas pankas. Atvirukas nėra labai fainas, bet myliu visus tuos siuntėjus, kurie atsiunčia ne gamtos peizažus, turistinius namus ir kitą tokio tipo briedą.

Daugiau Daugiau

263(47) Toni Morrison „Sula“

263(47) Toni Morrison „Sula“

Toni Morrison „Sula“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Nesu tikra, kad ši knyga mano skonio. Bet už žavingą kalbą duodu du balus. O šiaip tai ne pati įdomiausia istorija apie ne pačius įdomiausius žmones. Bet plukdanti, kiek įtraukianti, mistiškai žavi. Labai gražūs dialogai, neįkyrūs aprašymai, jausenos ir likimai.

Vienu sakiniu: yra juokingų epizodų.

Oficialiai: Pasakojimas ritasi Ohajo slėniais, kuriuos retkarčiais užplūsta  rausvapilviai strazdai; per kalvas, nuo Dugno aukštumų, kur įsikūrusi  juodaodžių gyvenvietė; iki sraunios pilkšvos upės žemumų, kur  pakrančių medžiuose tupintys vaikai šūkčioja praeiviams, moterys skalauja skalbinius; į Medaliono miestelį, kur švenčiama Nacionalinė savižudybės diena… Turtingas ir spalvingas pasakojimas, „toks, kokį baltieji pasakojasi, kai užsidaro malūnas ir jie ima kažin kur ieškoti truputėlio paguodos. Toks, kokį spalvotieji pasakoja apie save, kai nesulaukia lietaus arba kai lyja ištisas savaites ir jie ima kažin kaip ieškoti paguodos.“ Čia susipina juodaodžių Sulos ir Nelės draugystės keliai – nuo jųdviejų pranašiškos vaikystės, ugningos paauglystės, iki išsiskyrimo sodrioje moterystėje ir… išsilaisvinimo. Kaip pasakoja rašytoja, „laisvė atrodė nepaprastai patraukli. Kai kurios iš mūsų suklestėjo, kai kurios mirė. Tačiau visos to paragavo“.

Puslapių skaičius: 152
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 05 13

261(45)-262(46) Émile Zola „Moterų laimė“ 2d.

261(45)-262(46) Émile Zola „Moterų laimė“ 2d.

Émile Zola „Moterų laimė“, I dalis ir Émile Zola „Moterų laimė“, II dalis

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Kaip puikiu, kai klasika yra perleidžiama ir dar tokiu patogiu formatu, kad gali į mišką neštis. Ta proga miške ir perskaičiau abi dalis. Patiko. Nes apie Paryžių, senovę, parduotuves ir meilę. Istorija tai maždaug tokia, kaip kad šiais laikais – Maxima sužlugdo viską aplink :). Meilės istorija banali, bet smagi. Labai daug aprašymų, viskas labai gražu. Tai va.

Oficialiai: „Moterų laimė“ – didžiulis, tviskantis, kerintis prekybos centras, užbūręs visas XIX a. pabaigos paryžietes. Tamsios, dulkėtos krautuvėlės turi pasitraukti, keiksnodamos naujų prekybininkų, konkrečiai apsukraus „Laimės“ savininko Oktavo Murė, triukus. Naujoji pirkinių Meka apsuka moterims galvas, žadina aistras, stumia beatodairiškai pirkti. Į šį akinantį pasaulį, kuriame viskas turi savo kainą, atvyksta mergina iš provincijos, Deniza Bodiu. Pasiduoti vartotojiškos visuomenės mėsmalei ar likti dulkėti pasmerktoje praeityje? Deniza ieško savo kelio ir jį suranda…

Puslapių skaičius: 352 ir 384
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 05 12 ir 05 13

260(44) Karin Alvtegen „Šešėlis“

260(44) Karin Alvtegen „Šešėlis“

Karin Alvtegen „Šešėlis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  dar vienas piktas knygas. Šiaip jau nuolatos stebiuosi, kaip šita rašytoja pasikausčiusi žmonių santykiuose. Gera stebėtoja. Dar labiau mane stebina, kaip gi ji sugeba įmesti bombikių. Regis jau nuspėji siužetą, spėji pagalvoti, kad banalu, kad aišku buvo jau nuo anos vietos. O ten šast dar trupinėlių, kad saldžiau būtų. Tiesa, tik šioje istorijoje labai jau daug veikėjų, tai blaško vis.

Vienu sakiniu:  knyga žiauri, bet neturi nei vieno nesuvokiamo elemento.

Oficialiai: Gerdos Person kūną jos namuose aptiko vienišais žmonėmis besirūpinančios namų tarnybos darbuotojos. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė įprastai: tvarkingas butas, vyresnio amžiaus žmonių naudojami daiktai… Tačiau tai, kas buvo rasta šaldytuve, pribloškė: pačiame šaldymo kameros gale – Nobelio premijos laureato Akselio Ragnefeldo knygos, sudėtos į plastikinį maišelį. Kiekvienoje knygoje ranka įrašyta dedikacija mirusiai moteriai, dauguma puslapių perbraukti storu raudonu rašikliu… Kas siejo Gerdą Person ir garsų rašytoją? Kodėl jis beveik niekada neduodavo interviu ir niekas negalėjo prisiminti nė vienos jo asmeninio gyvenimo smulkmenos? Tai klausimai, kuriais prasideda paini ir intriguojanti istorija. Raktas į tamsiausias Ragnefeldų šeimos paslaptis.

Puslapių skaičius: 314
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 05 09