Pagal
Mėnuo: liepos 2011

288(72) Witi Ihimaera „Banginių vadeliotoja“

288(72) Witi Ihimaera „Banginių vadeliotoja“

Witi Ihimaera „Banginių vadeliotoja“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Bent jau man šią knygą perskaityti truko 40 minučių. Rekomendavo draugė, kaip knygą apie mergaitę laužančią tradicijas, kaip knygą apie maorius ir jų mitologiją. Viso to buvo, bet per greitai, per silpnai, per paviršutiniškai. Bet jei norite knygos, kuri jūsų neapsunkintų savo storumu ir turiniu tai rekomenduoju.

Oficialiai: Mažoji Kahu labai trokšta prosenelio meilės ir dėmesio. Tačiau senoliui rūpi tik genties, kuri save kildina iš legendinio banginių vadeliotojo, gerovė. Nuo senų laikų kiekvienos kartos vyrai paveldi genties vado titulą, tačiau dabar nutiko neregėtas dalykas – nėra vyriškos lyties paveldėtojo. Tik mažylė Kahu. Kahu turėtų tapti genties vade, tačiau prosenelis aklai laikosi tradicijų. Jo manymu, mergaitė yra niekam tikusi. Vis dėlto Kahu neketina pasitraukti. Be to, kovoje dėl pripažinimo ji turi stiprų sąjungininką – patį banginių vadeliotoją, iš kurio perėmė gebėjimą bendrauti su banginiais…

Puslapių skaičius: 160
Knyga skolinta.
Perskaityta 2011 07 28

287(71) Haruki Murakami „Kafka pakrantėje“

287(71) Haruki Murakami „Kafka pakrantėje“

Haruki Murakami „Kafka pakrantėje“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: lėtai lėtai besimėgaudama kiekvienu žodžiu antrą kartą perskaičiau šią knygą. Apie ką ji? Apie ieškojimus ir atradimus, apie paprastą paprastų žmonių gyvenimą, apie vidinius riksmus, laiką, prisiminimus ir išvardytų dalykų beprasmybes. Sava, miela, o keliose vietose net prunkščiau iš juoko :).

Viena citata: „Dėžėje, kuri vadinasi , jaučiuosi saugus. Lengvai sragtelėjus, šio būtybės – mano – matmenys viduje prisitaiko ir yra tvarkingai užrakinami. Būtent taip, kaip man patinka. Esu ten, kur ir turiu būti.“

Oficialiai: Romanas Kafka pakrantėje (2002), šeštasis Murakami romanas lietuvių kalba, – tai dar vienas ilgas, bet neprailgstantis romanas, leidžiantis mėgautis nepakartojamu šio rašytojo stiliumi, mįslingos tikrovės pasauliu. Romanas įvertintas pasaulinėmis literatūrinėmis premijomis: 2006 m. pelnė Pasaulio fantastikos premiją (World Fantasy Award), tais pačiais metais už šį romaną Murakami laimėjo Franzo Kafkos premiją, kuri pastaraisiais metais buvo paskirta Nobelio premijos laureatams Haroldui Pinteriui ir Elfriede’i Jelinek.
Romano herojus penkiolikmetis Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Kai jam buvo ketveri, jo motina ir sesuo išėjo iš namų ir nuo tol berniukas augo su tėvu. Kafka pabėga iš namų ir įšoka į autobusą, vežantį į atsitiktinai pasirinktą Takamatsu miestą. Taip prasideda jo klajonės, kurių vienas iš tikslų – prarastos motinos ir sesers paieškos. Tuo tarpu lygiagrečiame pasakojime pagyvenęs Tokijo gyventojas vardu Nakata radikaliai pakeičia savo ramią gyvenimo tėkmę nužudydamas nepažįstamąjį. Nakata yra nepaprastas personažas, kuris gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka rašyti ar skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamatsu, kur jis susitinka kitus veikėjus. Istorija virsta paraleline, dviguba dviejų veikėjų odisėja, kuri realybės lygmenyje tarsi nesusijusi, tačiau siurrealiame lygmeny turi bendrą prasmę, verčiančią suvokti, kokius vaidmenis jiems skyrė likimas. Tai paslaptingas, Kafkos stiliui artimas pasakojimas, atskleidžiantis, kad kiekvieno mūsų likimo labirintas slypi mumyse.

Puslapių skaičius: 518
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 28

286(70) Sophie Kinsella „Trečio dešimtmečio panelė“

286(70) Sophie Kinsella „Trečio dešimtmečio panelė“

Sophie Kinsella „Trečio dešimtmečio panelė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Na ką, manau Kinsella yra geriausia šūdknygių rašytoja. Pora kartų kikenau ir brangusis žiūrėjo gana itartinai. Sugebėjo net intrigos sukurti su ieškomo vėrinio istorija. O dar kaip visada meilė ir įvairios nesėkmės ir socialinės problemos, kurios labai pavydėtinai išsisprendžia. Romanas, apie kurį negalvoji, o tiesiog atsipalaiduoji ir mėgaujiesi. Nors kita šios rašytojos knyga „Ar moki išlaikyti paslaptį“ man patiko labiau. Irgi nieko įpareigojančio, tik daugiau juoko.

Oficialiai: Laros vaizduotė visada buvo itin laki.Dabar ji svarsto, ar tik nesikrausto iš proto. Pas normalias dvidešimtmetes su trupučiu merginas vaiduokliai nesilanko! Larai pakanka ir savų bėdų. Neseniai įkurta jos kompanija byra, geriausia draugė ir verslo partnerė pabėgo, ją ką tik paliko didžioji gyvenimo meilė… Ir tuomet apsireiškia ji – Laros antros eilės teta iš trečio dešimtmečio. Kad ir kas būtų ši eterinio pavidalo panelė – merginos vaizduotės žaismas, vizija ar astralas – Lara netikėtai įgyja nepakartojamą draugę, kuri iš esmės pakeičia jos tolesnį gyvenimą.

Puslapių skaičius: 416
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 15

285(69) Octave Mirbeau „Kambarinės dienoraštis“

285(69) Octave Mirbeau „Kambarinės dienoraštis“

Octave Mirbeau „Kambarinės dienoraštis“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: norėjau šitos knygos, nusipirkau ir nusivyliau. Aišku ir ko gi aš galėjau tikėtis jei kūrinys parašytas prieš šimtmetį kas jau iš karto sufleruoja stiliuką. Aistringo sekso ir paskalų? Tokių buvo, tik forma kažkokia nuobodi. O dar vyras rašo moters dienoraštį. Akivaizdu, kad tais laikais apie aprašomus dalykus laisvai niekas tarpusavyje nesikalbėdavo. Dienoraštis bando būti intymus ir sarkastiškas, tačiau visiškai nenatūralus. Aš labai abejoju ar kambarinė dėliotų būtent tokias sakinių struktūras sąsiuvinyje, kurį skaitys tik ji viena. O visa kita lyg ir nieko. Daug pasakojimų apie šlykštukus šeimininikus. Tais laikais neabejotinai iš tų pasakojimų skaitytojai kvatojosi. Mes dabar kvatojamės iš delfio straipsnių.

Oficialiai: Pagrindinė romano herojė – aukštuomenės pasaulį pro rakto skylutes reginti kambarinė Celestina R. Pirmasis tarnaitės šeimininkas jos batus paverčia savo fetišu. Neilgai trukus ji aptinka šį pagyvenusį žmogų mįslingai mirusį, o jo burnoje styro jos batas… Celestina R. keliauja per įvairius namus ir susiduria su gausybe melagių, vienaip ar kitaip iškrypusių, bet iš pažiūros „labai dorybingų“, „aukštus idealus“ puoselėjančių žmonių. Asmeninio dienoraščio forma leidžia autoriui atvirai vaizduoti anuometinėje literatūroje netoleruotas erotines scenas. Tačiau ir pati visuomenės neva nuskriaustoji kambarinė nėra nekalta avelė – cinizmu ir principų neturėjimu ji gali drąsiai varžytis su savo ponais. Galų gale panelė Celestina R. „išeina į žmones“ – ištekėjusi už savo šeimininkus apvogusio tarno tampa turtinga ir „dorybinga“ ponia, engiančia savo tarnus.

Puslapių skaičius: 381
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 12

284(68) Mary Kay Andrews „Skandaliukas“

284(68) Mary Kay Andrews „Skandaliukas“

Mary Kay Andrews „Skandaliukas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: nespjaunu aš į fantastiką, detektyvus, ese, trilerius, šiaip romanus na ir tokias romantines pasakėles. Bet niekaip nesuprantu kodėl ši knyga tokio didelio formato ir tokia stora. Paprastai kitos leidyklos išleidžia gerokai „pigesnes“. Pati knyga nėra verta dėmesio. Jei tarkim kokia Kinsella priverčia pasijuokti, o de Strozzi išspaudžia ašarą, tai „skandaliukas“ tokia labai jau vidutinė. Bandyta įpinti ir detektyvo, bet labai nevykusio. Bet skaitėsi lengvai ir šalia ežero aš gana kantriai skaičiau Kilės (nors man kažkaip visada mintyse tarėsi Kailės) nuotykius įrenginėjant beprotiškai didelį prabangų ryžo vyro namą su tikslu, kad jį (tą namą ir vyrą) įsimylėtų nepažįstama moteris.

Vienu sakiniu: neskaitykite jei negalite pakęsti knygų, kur jau po penkto puslapio viskas aišku, telieka tik mėgautis „jis į mane pažiūrėjo, o aš pasigėriau“ epizodais.

Oficialiai: Tai klasikinis pramoginis romanas, šmaikščiai gvildenantis amžinas moterims rūpinčias temas: meilės kelius ir klystkelius, pasitikėjimą ir išdavystę, atleidimą ir kerštą.
Kilės Merdok ir EiDžei Džernigano vestuvės turėjo tapti svarbiausiu ir linksmiausiu sezono pobūviu. Bet kai per vestuvių repeticijos vakarienę Kilė Merdok užtinka savo sužadėtinį išdykaujant su vyriausiąja pamerge, santuokos planai subliūkšta. Kilė sukelia amžiaus skandalą, kuris išgarsina ją visame miestelyje. Ir tai tik pradžių pradžia…

Puslapių skaičius: 456
Knyga pasiskolinta.
Perskaityta 2011 07 09

283(67) Sali Salminen „Katryna“

283(67) Sali Salminen „Katryna“

Sali Salminen „Katryna“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: šią knygą pirmą kartą perskaičiau jaunesniame mokykliniame amžiuje. Nuo tada ėmiau į rankas gal 10 kartų, kol 94 metais leistas tomas sudilo. Dabar įsigijau visišką antikvarą… Ir vėl ėmiausi skaityti. Ir turbūt ne paskutinį kartą. Jei vis dar verkiu keliose vietose, vadinasi dar viskas gerai. O knyga apie moterį. Pirmuose puslapiuose sudūžta jos svajonė. O tada tik vargas vargas ir dar kartą vargas… Skaitykite, kas mėgstate šeimų sagas. Tik nusiteikite, kad tai labai liūdna…

Oficialiai: 1937 m. autorė už šį romaną gavo švedų literatūros draugijos premiją, jis buvo išverstas į daugelį kalbų. Pati patyrusi daug vargo, gerai pažinodama gyvenimą, niūriame Baltijos šiaurės fone papasakojo jaudinančią neturtingos moters gyvenimo istoriją, nupiešė šviesų ir taurų Katrynos paveikslą, atskleidė daug šiurpių išnaudojimo ir socialinės neteisybės vaizdų.

Puslapių skaičius: 384
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 07

282(66) Anonimas „Knyga be pavadinimo“

282(66) Anonimas „Knyga be pavadinimo“

Anonimas „Knyga be pavadinimo“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: nuostabaus smagumo veikaliukas. Kiekviename puslapyje tykšta kraujas, smegenys ir viduriai. Nusmurgęs miestelis su pačiu baisiausiu baru, trenkti girti raumeningi pikti gyventojai. Dar pora vienuolių, kažkiek vampyrų, moteris katė, atsitiktinė porelė, vampyrai. Visi ieško vieno brangakmenio. Ir dar yra knyga be pavadinimo, kurią perskaitę visi numiršta. Ir dar karnavalas, kai pilnas miestas terminatorių, elvių bei betmenų. Ir dar saulės užtemimas. Ir šaudo taško, taško šaudo. Būtų puikus Tarantino filmas. Nereikėtų net adaptuoti scenarijaus.

Oficialiai: Santa Mondegos gatvėse galioja laukinių džiunglių įstatymai. Čia susitinka baro savininkas Sančesas, nusikaltėlių pasaulio autoritetas El Santinas, keli premijų už žmonių galvas medžiotojai, du „kieti“ kaip titnagas vienuoliai, detektyvas, aplamdytu „Harley“ markės motociklu važinėjantis, plikomis rankomis boksuotis nevengiantis kovotojas ir dar visa gauja padugnių. Netrukus prasidėsiantis Saulės užtemimas paskandins miestą gilioje tamsoje, o kraujas ims lietis laisvai… Nedera pamiršti ir to, kad į miestą atvyko ir Kukurūzinis…

Puslapių skaičius: 432
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 06

281(65) Emilis Zola „Grobis“

281(65) Emilis Zola „Grobis“

Emilis Zola „Grobis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: toliau skaitau savo Zola rinkinį. „Moterų laimė“ patiko, „Rugonu karjera“ nepatiko, o štai „Grobis“ ir vėl visai nebloga knyga. Nes labai daug Paryžiaus, labai daug aukštuomenės tradicijų, pasivažinėjimų Bulonės miške, kreditų ir suktybių, intrigų ir gašlumo. Knyga apie godišius, apie meilę ir apie nuostabų miestą nuostabiais laikais. Toks nuostabus realizmas.

Oficialiai: Knyga vaizduoja 1861 – 1862 m. Paryžių, kur Aristidas Rugonas, neturtingas advokatas, atvyksta iš Plasano atsiplėšti savosios dalies grobio, atitekusio bonapartistams po valstybės perversmo. Numarinęs pirmąją žmoną, jis veda iš išskaičiavimo ir abejingai stebi sūnaus romaną su savo antrąja žmona, atnešusia jam turtus ir sėkmę. Romane parodomas Antrosios imperijos laikų gyvenimas: įžūlios avantiūros, klastingi grobstymai, pašėlusios orgijos, papročių ir dorovės žlugimas.

Puslapių skaičius: 233
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 04

280(64) Klifordas Donaldas Saimekas „Kaukų draustinis“

280(64) Klifordas Donaldas Saimekas „Kaukų draustinis“

Klifordas Donaldas Saimekas „Kaukų draustinis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: knyga, kurią perskaičiau gal per kokią valandą dvi. Knyga, kurią visą laiką skaičiau su šypsena. Dar neteko skaityti tokios samplaikos: troliai, drakonai, kaukai, neandartaliečiai, tigrai, kelionės laiku, kelionės tarp galaktikų, na ir dar daug visko. Bet tas viskas taip gražiai aprašyta, susišaukia, yra savo vietoje, kad tiesiog smagu. Ir labai gaila, kad knyga tokia trumputė. Įdomu ar Maksas Frajus neskaitė jos? Nes tie ciniškai linksmi dialogai prie stalo atsikartoja šiek tiek. O kur dar kaukų ir trolių santykiai. Rekomenduoju. Net nežinau kam galėtų nepatikti :).

Oficialiai: „Kaukų draustinis“ – tolimoje ateityje, išsprendę esmines civilizacijos problemas ir gerai apieškoję Žemę, žmonės aptiko daugybę mitinių būtybių: kaukų, trolių, laumių, gnomų ir kitų. Gyventi kartu pasirodė netgi labai nelengva.

Puslapių skaičius: 176
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 02

279(63) Per Petterson „Vogti arklius“

279(63) Per Petterson „Vogti arklius“

Per Petterson „Vogti arklius“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: vienas iš tų skaitalų, kur paprastas, bet ne prastas. Klasikinis modelis: užkampyje vienišaujantis senukas ir jaunuolis leidžiantis įsimintiniausią savo vasarą. Vienas ir tas pats žmogus puslapiuose besikilojantis laiku. Istorijoje nieko ypatingo. Vasara nors ir įsimintina, bet nieko tokio kažkokio nepatiko. Berniukas turėjo progą pažinti savo tėvą ir vėl jį prarasti. Labai rami, graži ir šiaurietiška knyga ramiems vasaros vakarams. Beje, aš visada vengiu knygų kurių pavadinimas, ar viršelis yra susijęs su cirku arba arkliais. Nors va kai perskaitau tai nesigailiu.

Vienu sakiniu: Tačiau… mes juk patys nusprendžiame, kada mums skauda

Oficialiai: Knyga beveik provokuojamai lėta ir intymi; tarsi basomis kojomis eitum per svetimą pasaulį – berniukiškai aiškų ir senatviškai ramų. Tai – tarsi Norvegijos kvintesencija, tas gyvenimas šiaurėje, susidedantis iš sniego, skausmo, ramybės, vienatvės, siūbuojančių eglių ir pėdų sniege.
Trunas atsisveikina su miestu; pasitraukia į miško namelį, kur pro langus matyti ežeras. Pasitraukia į tipišką norvegišką vienumą. Būdamas šešiasdešimt septynerių, trokšta ramios ir išmintingos vienatvės – be muzikos, televizijos, su radijo žiniomis ir kale Lyra jis nori ramiai nugyventi jam skirtą laiką. Tačiau kaimynystėje taip pat gyvena vienišas vyriškis su šunimi. Tai – berniukas iš seniai praėjusios 1948-ųjų vasaros, po kurios viskas pakrypo kitaip.

Puslapių skaičius: 220
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 07 02