Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2011

304(88) Sophie Kinsella „Parduotuvių maniakė išteka“

304(88) Sophie Kinsella „Parduotuvių maniakė išteka“

Sophie Kinsella „Parduotuvių maniakė išteka“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Turbūt prasčiausia lyg šiol skaityta Kinsellos knyga. Nes vienos gi būna geresnės už kitas ir atvirkščiai :). Pagrindinis veiksmas (neskaitant maniakiško pirkimo) yra organizuojamos dvi vestuvės. Vienas orgnanizuoja Bekės mama, kitas anytas, o ji blaškosi tarp tų ir anų nežinodama, kaip atšaukti vienas ar kitas :).
Šiose maniakės knygose man labiausiai patinka pabaigos. Arba tai, kaip iš pažiūros tokia višta visai protingai išsisuka iš situacijų. Nes vien dėl to, kad yra parduotuvių maniakė, dar nebūtinai višta. Ir turi visai lakią vaizduotę. O šiaip turbūt daugiau šios serijos iš bibliotekos nesinešiu. Tris jau esu perskaičiusi ir to gana.

Oficialiai: Rebekos Blumvud gyvenime – vien staigmenos ir netikėtumai. Ištekėjusi Sjuzi tiesiai į rankas savo geriausiai draugei įbruka vestuvinę puokštę, ir vos po kelių akimirkų Rebekai pasiperša Lukas. O tada Bekei atsiveria tikras svajonių išsipildymo ir nuostabių galimybių lobynas! Nori – vestuves tau iškels Oksšote, bet gali rinktis ir prabangų „Plaza“ viešbutį Niujorke – tuo pasirūpins Luko mama. O jei svajoji apie vestuves ir Oksšote, ir Niujorke? Jei iš trisdešimt penkių nuotakos suknelių išsirinkai trisdešimt dvi?

Puslapių skaičius: 336
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 08 31

303(87) Karin Alvtegen „Gėda“

303(87) Karin Alvtegen „Gėda“

Karin Alvtegen „Gėda“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: sakyčiau „Gėda“ gerokai išsiskiria iš kitų Alvtegen knygų. Mat visos mano skaitytos buvo trileriai-detektyvai. O čia rami psichologija. Tik va manau šiam kūriniui labiau tiktų vadintis kalte nei gėda, nors gal ir ne. Mat yra dvi herojės, viena labiau kaustoma gėdos, o kita kaltės. Jei knygose manęs nebešiurpina kraujai, muštynės, žiaurumai, prievarta, beteisiškumas, tai vis dar iš vėžių išmuša tokie maniakai, kaip šita daktarė. Su savo norais padėti, išpirkti, būti svarbia ir visaip kaip kitai sušikinėti kitų gyvenimus.
Kitai veikėjai nepasisekė su šeima. Religiniai fanatikai irgi yra tie žmonės, nuo kurių norisi bėgti net neatsigręžiant. O autorė viską apjungia ir parašo stiprią „grūzinančią“ knygą.

Oficialiai: Kai viską turi… Trūksta tik gyvenimo. 
Jauti? Norą bausti save… Norą pasiteisinti, kad esi gyvas… Norą pakeisti žinojimą, kad širdies gilumoje esi bailys ir egoistas… 
Nenorą žinoti… Nenorą atminti… Tai visą gyvenimą slypi tavyje. 
Išdavystė. Kaltė. GĖDA. 

Puslapių skaičius: 328
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 08 30

302(86) Lorenzo Carcaterra „Saugi vieta“

302(86) Lorenzo Carcaterra „Saugi vieta“

Lorenzo Carcaterra „Saugi vieta“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Įrašiusi knygos pavadinimą į google, radau daug atsiliepimų: sukrečianti, privaloma perskaityti kiekvienam, geriausia kada nors skaityta… Į geidaraščius įsitraukiau po to, kai man parekomendavo, kaip labai gerą. Ir nieko tokio pati pasakyti negaliu. Gal dėl to, kad viskas aprašyta gana paviršutiniškai? Na muša tas tėvas mamą, bet negi tai labai baisu, jei vaikas tuo metu limonadą geria. Gal mane labiau įtikina ir sukrečia mažiau biografiški veikalai, kad ir tie patys „Pragaro virtuvės vaikėzai“ arba Puzo „Mama Lučija“. Jos irgi apie tuos pačius laikus, tokią pačią socialinę žmonių grupę, tokius pačius žiaurumus, bet na man pasirodė gerokai stipresnės.
Nežinau, ką autorius norėjo papasakoti šia knyga. Begalinę meilę tėvui, kuri sugriuvo sužinojus vieną jo gyvenimo epizodą? Niekaip nesuprantu, o koks skirtumas tarp užmušimo ir stipraus mušimo iki to plono siūlo? Užmušė nepažįstamą buvusią žmoną ir tapo blogas, o kad talžo motiną iki sąmonės netekimo tai čia visai normalu ir nieko tokio? Bet juk ir tai, ir anai tai visai patiko. Bent jau antroji taip sakė, kai jai visi siūlė tėvonijoje pasilikti. Ne ne sakė, ten mano namai, ten mano šeima. Todėl, kas aš tokia, kad teisčiau tuo, kurie gyvena taip, kaip jiems patinka. O štai autorius, arba bent jau tas berniukas knygoje – tiesiog bailus lochutis.

Oficialiai: Idealizuotas Iskijos salos Neapolio provincijoje paveikslas – pagrindinio veikėjo tėvonija, kur vyrai, užsivožę fetrines skrybėles, ir moterys, nešinos vytelių krepšiais su šviežiomis figomis. Baltos paklodės plaikstosi vėjyje ir juodos našlės gedi kalnuose. Kur puoselėjamos šeimos tradicijos. Vėliau karas šeimyną nubloškia į Ameriką, kur gyvenimas teka ne pagal tradicijas, o pagal griežtas taisykles. Tai – Pragaro virtuvė, kvartalas pačiame Manha­tano viduryje, kur įsikūrę išeiviai iš Italijos, Airijos, Rytų Europos, ir Frenkas Sinatra cigarų dūmuose, vėliau Nilas Amstrongas mėnulyje ir nuolatinė kova dėl išlikimo emigrantų kvartaluose… 

Puslapių skaičius: 351
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 08 29

301(85) Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“

301(85) Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“

Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Keistas reikalas tas piaras. Regis jo tikslas yra skatinti žinomumą bei perkamumą, bet mane ir daugelį kitų knygų mylėtojų veikia atvirkščiai. Todėl turbūt nebūčiau skaičiusi Silvos, jei ne atsitiktinė proga tą padaryti nemokamai. O kad jau perskaičiau pirmą dalį, kuri paliko gerą įspūdį, ypač lietuviškame kontekste, tai ėmiausi ir antros. Juolab, kad irgi nepirkau. Nes nemėgstu pirkti knygų, kurių pirmos dalies neturiu, bet jau skaičiau. Ši dalis yra skaitymo, kaip proceso, gurmanams. Siužetas visiškai paprastutis, kad net nebaisu atpasakoti: yra Norvaišienė, kuri ištekėjusi už Norvaišos, bet jo po pirmos nakties nekenčia. O karo metais ištremiama į tolimą ūkelį. Dar yra Norvaišos teta Uršulė, kuri pirmoje knygoje užėmė pagrindinę vietą scenoje, su visais savo prisiminimais. Na ir dar yra žydas gydytojas gydantis Uršulę ir visus kitus. O tada dar yra maras ir karas. Ir Sabaliauskaitės menas. Nes na, vienas sakinys per visą mano skaityklės langą, o to nė nepastebėsi, nes jis toks lengvas lengvas. O maro aprašymų įtaigą palyginčiau su Suskindo „Kvepalų“ vaizdais. Bjauru, šiurpu, nepagražinta. Gera, įtikinama, neperdėta. O ko daugiau ir bereikia. Rekomenduoju.

Vienu sakiniu: vien dėl viršelio aš šią knygą norėčiau turėti popierinę.

Oficialiai: Silva rerum II – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka… Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas? 

Puslapių skaičius: 292
E-knyga.
Perskaityta 2011 08 27

300(84) Nancy Geary „Atgailautojai“

300(84) Nancy Geary „Atgailautojai“

Nancy Geary „Atgailautojai“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  tram pam pam, trisšimtoji šiukšlynėlio knyga :) Ir nieko gero. Detektyvas. Detektyvai yra gerai. Detektyvus faina skaityti net jei jie nėra gerai susukti :). Net jei labai nuspėjami nuo a iki ž. O nuspėjama tai jau iš oficialaus aprašymo :).  Bet užtatai nedirgina, nereikalauja susikaupimo, dėmesio ir viso kito ten. Visada man įdomu iš kur leidyklos traukia tokias knygas ir kodėl. Būna trys viename rinkinyje? Perki kokią Sandrą ir priedo dar gauni Nencę? Bet per daug jau sukritikavau. Labai blogai irgi nėra.

Oficialiai: Frensė Pret, buvusi prokurorė, po staigios pamotės mirties bando nusiraminti ir pamažu vėl sugrįžti į savo įprastą darbo režimą ir ramų asmeninio gyvenimo užutėkį. Kvietimas atvykti į pusseserės vestuves ir paviešėti prie vandenyno atrodo pasiekęs pačiu laiku. Malonūs vaikystės prisiminimai apie išpuoselėtus giminaičių namus garbingų Naujosios Anglijos šeimų rojuje traukia apsilankyti.
Iš tiesų, viskas čia atrodo kaip buvę. Tik patyrusios teisininkės dėmesį atkreipia keletas keistokų dalykų: pusseserė Houp prieš vestuves atrodo pernelyg sutrikusi ir klausinėja tiesiog nederamų laimingai nuotakai klausimų. Negana to, jos sesuo Penelopė kažkodėl demonstruoja savo prastą ūpą. Galiausiai Frensė kaip ir visi svečiai stebisi, kodėl taip ilgai bažnyčioje nepasirodo jaunoji?
O tada, vestuvių dieną aptikus nužudytą pusseserę Houp, jau daugelį užgriūva klausimai. Ir vienas iš jų svarbiausias: ar tiriančiai nusikaltimą Frensei pavyks pridengti šiurpias šeimos paslaptis ir apsaugoti ją nuo negailestingos arogantiškos turtuolių visuomenės paniekinimo?

Puslapių skaičius: 296
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 08 25

299(83) Haruki Murakami “1Q84. Trečia knyga”

299(83) Haruki Murakami “1Q84. Trečia knyga”

Haruki Murakami “1Q84. Trečia knyga”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Na jei skaidyti vieną knygą į dalis, tai šita buvo prasčiausia. Jei vertinti visą 1Q84, kaip vientisą, koks jis ir yra, tai man labai patiko. Palyginusi su kitomis Murakamio knygomis, šią nukiščiau kur nors tarp Kafkos ir Avies. Šis rašytojas savo knygomis man kelia jausmus, o jausmus aprašinėti sudėtinga. Beje, ar trečia dalis išleista dviem viršeliais? Nes manoji žydra, o internetuose daug kur mačiau ir violetinę. Pavydžiu vienos iš herojų užsispyrimo.

Oficialiai: Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai pradėję pintis veikėjų gyvenimai antroje vis labiau raizgėsi vienas aplink kitą, mistika tapo tikroviškesnė. Trilogijos pabaigoje tvyro baimė ir sumišimas, pakimba begalė klausimų… Kas iš tiesų yra seklys, o kas sekamasis? Ką pranašauja danguje kybantys du mėnuliai? Ar Aomamės ir Tengo keliai susikirs?..

Puslapių skaičius: 416
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 08 23

298(82) Haruki Murakami “1Q84. Antra knyga”

298(82) Haruki Murakami “1Q84. Antra knyga”

Haruki Murakami “1Q84. Antra knyga”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Na sunku vieną knygą padalinti į tris dalis ir kalbėti, kaip apie tris skirtingas. Tai pasakysiu tik tiek, kad 1Q84 vidurys dar geresnis už pradžią. Čia jau prasideda tie visi dalykėliai už kuriuos esu įsimylėjusi autorių. Bet šiaip tai man knygoje labiausiai patinka Fukaeri. Mergiote graži, nedaugžodžiauja, žino daug… Bet tai žiūriu masturbacija, erekcija, seksas sapnuose yra neatsiejama mistinių vietų dalis. Labiausiai atpalaiduoja :). Turbūt.

Vienu sakiniu: o aš vakar mačiau pusę mėnulio.

Oficialiai: Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai pradėję pintis veikėjų gyvenimai vis labiau raizgosi vienas aplink kitą, mistika tampa vis tikroviškesnė, o naują knygos puslapį verti dar labiau nekantraudamas. Ar oro lėliukė iš tikrųjų egzistuoja? Kas ją sukūrė? Kas toks yra Lyderis ir kokios jo galios? Ar egzistuoja vienareikšmis teisingumas? 

Puslapių skaičius: 350
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 08 17

297(81) Haruki Murakami „1Q84. Pirma knyga“

297(81) Haruki Murakami „1Q84. Pirma knyga“

Haruki Murakami „1Q84. Pirma knyga“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  nuo pačios knygų mugės šis egzempliorius gulėjo lentynoje ir laukė mano akyčių, o aš laukiau, kol bus išleistos visos trys knygos. Sulaukiau ir va jau perskaičiau pirmą dalį? Ir kaip? Taip kaip man patinka. Taksistai primenantys, kad nutikus keistam dalykui po to tą dieną jau visi kiti dalykai irgi būna keistesni, slaptos komunos, mistiniai mažieji žmonės, mergaitės be intonacijų. Uf :). Ir labai džiaugiuosi, kad nieko panašaus į Orvelo 84-tuosius. To truputį bijojau.

Vienu sakiniu: kad knyga gera rodo jausmas: pilve kruta noras kuo greičiau antrą dalį pradėti.

Oficialiai: Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną 1984-ieji. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta… „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“
Kaip ir ankstesniuose romanuose, Murakami kuria intriguojančius personažus: tai dvikovos instruktorė, kuri laisvalaikiu pagal užsakymą žudo vyrus, matematikos mokytojas, po darbo rašantis nespausdinamus romanus, paslaptinga septyniolikmetė Fukaeri, kurios kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui, ir kiti ne mažiau rafinuoti asmenys. Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai ima pintis jų gyvenimai, ir viską apgaubia švelni mistika, neleidžianti užversti knygos neperskaičius dar ir dar vieno puslapio ir laukti tęsinio.

Puslapių skaičius: 400
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 08 17

296(80) Aleksandra Marinina „Staugiantys vienatvės šunys“

296(80) Aleksandra Marinina „Staugiantys vienatvės šunys“

Aleksandra Marinina „Staugiantys vienatvės šunys“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė:  Kažkada vieną Marininos knygą nusičiupo draugas ir metė, nes jį užkniso Kamenskajos buitis. O man būtent tai ir patinka. Kuo žavi ponia K. aš jau rašiau tada kai dalinausi įspūdžiais apie prieš tai skaitytą Marininos knygą, pasieškokit gairėse. Dar man patinka todėl, kad skirtingai nei vakariečių knygose – aplinka sava. Tos politinės intrigos, pertvarkos, reorganizacijos, universitetų mafija – viskas taip sava, lygiai kaip pas mus. Tai yra pas mus taip kaip pas juos, o ne pas juos, kaip pas mus. O čia dar žmogžudystės ir kiti tretiniai dalykėliai :). Jei knygą skaitai, tol kol ji baigiasi, o ne palieki kitam rytui,  reiškiasi ji buvo įdomi :).

Oficialiai: Nusikaltimas – veidrodis, kuriame atsispindi nusikaltėlis. Anastasija Kamenskaja tvirtai tuo tiki. Įsigilinus į nusikaltimo detales ir aplinkybes galima gan tiksliai apibūdinti nusikaltėlį. Aštuonių vaikinų ir merginų žmogžudystės, įvykdytos įvairiu metu ir įvairiose vietose, – vieno plano dalis. Tuo Kamenskaja irgi neabejoja. Ji išsiaiškino, kas sieja šiuos taip vienas į kitą nepanašius jaunuolius. Dabar liko rasti tą, kurio galvoje subrendo šis siaubingas planas. Bet iki tol reikia pagalvoti apie priežastis, verčiančias pažeisti įstatymą. Juk iš tikrųjų jų ne tiek ir daug: kerštas, pavydas, godumas… Arba vienatvė – kankinantis žmogaus daliai tekęs išbandymas, kai atrodo, jog vienintelis išsigelbėjimas – pasmerkti ir kitą žmogų toms kančioms, kurias tau skyrė lemtis…

Puslapių skaičius: 360
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 08 13