Pagal
Mėnuo: rugsėjo 2011

316(100) Sandra Brown „Šalčio faktorius“

316(100) Sandra Brown „Šalčio faktorius“

Sandra Brown „Šalčio faktorius“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Tram pam pam! Šimtoji metų knyga. Ir ne koks Nobelio laureatas, o paprasčiausia Sandra :). O šita bobikė moka išlaikyti dėmesį. Iš pradžių atrodo, kad tai bus detektyvas, kuriame jau nuo pradžių žinomas žudikas. Įvidurėjus pradedi manyti, kad gal klysti. Po to pagalvoji, o gal ir ne. O tada vėl pagalvoji, kad o gal… Ir galiausiai viskas baigiasi taip kaip ir manei kelis kartus kažkuriais epizodais. Nes gi visada pakišamas tas, apie kurį… Ai nesakysiu. O šiaip ši rašytoja gera tuo, kad neapkrauna siužeto bereikalingomis pagardinančiomis detalėmis. Na išskyrus seksą. Bet tai koks amerikietis be kieto kaip slyva varpos galiuko ir daugiakampės ekstazės pliūpsnių?

Oficialiai: Lilė Martin, populiaraus žurnalo leidėja, po nemalonaus susitikimo su buvusiu sutuoktiniu per pūgą įstringa tolimoje kalnų trobelėje. Su vyriškiu, kuris gali būti pavojingas serijinis žudikas. Tyliame Šiaurės Karolinos kalnų miestelyje didžiausias nusikaltimas – eismo taisyklių pažeidimas. Tačiau ramybė miestelyje baigėsi. Policijos viršininkas Dačas Bertonas, buvęs Lilės vyras, jo nedidelė komanda ir FTB agentai atkakliai ieško nusikaltėlio, praminto Mėlynuoju, nes nusikaltimų vietose jis palieka mėlyną kaspiną. Dingo keturios moterys, jų kūnai nerasti, įkalčių nėra, įtariamųjų – taip pat. Staiga be pėdsakų dingsta penktoji jauna moteris. Tirdamas šiuos nusikaltimus Dačas ryžtasi gelbėti ir žmoną, kol neįvyko dar viena nelaimė. Ar jam pavyks nusigauti į trobelę iki kito Mėlynojo išpuolio? Ar iš tikrųjų didžiausią pavojų kelia tik siaučianti pūga?..

Puslapių skaičius: 440
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2011 09 26

315(99) John Grisham „Brolija“

315(99) John Grisham „Brolija“

John Grisham „Brolija“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: jei „Partneris“ įtraukė, tai „broliją“ perskaičiau vos vos… Gal dėl to, kad manęs nedomina politika, o ypač rinkiminės Amerikos prezidento intrigos. Du trečdalius stūmiau stūmiau, pabaigoje pasidarė įdomiau. P. Grišemą greičiausiai dar skaitysiu. Negali gi būti tik viena gera knyga, kai jis šių prikepęs kaip blynų per užgavėnes.

Oficialiai: Trejetas teisėjų, atsidūrusių už nešvarius darbelius kalėjime, toliau plėtoja savo nelegalią veiklą, laiškais šantažuodami pasiturinčius pagyvenusius vyriškius, pasižyminčius ne visai įprasta seksualinę orientacija. Į šių veikėjų pinkles patenka ir kandidatas į JAV prezidentus; įvykiai ima rutuliotis nepaprasta sparta, pasakojimas įgyja sensacingų, kvapą gniaužiančių elementų. Autoriaus stilius – lengvas ir patrauklus, o paėmus knygą norisi greičiau ją parskaityti, juolab, kad atomazga – išties netikėta.

Puslapių skaičius: 320
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 25

314(98) Jessica Gregon „Angelų kūrėjos“

314(98) Jessica Gregon „Angelų kūrėjos“

Jessica Gregon „Angelų kūrėjos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: ar karas gali patikti paprastiems žmonėms? Viskas priklauso nuo situacijos. Užkampis, kaimas. Toks mažas, kad jame net nėra užeigos, galiausiai ir bažnyčios. Ir va karo metu nėra net vyrų. Moterys atsipalaiduoja. Mažiau intrigų, apkalbų, jas vienija laukimas. Kuris pasistumia į šoną nes viename name įkuriama belaisvių, gana laisvai laikomų karininkų stovykla. Čia prasideda visas smagumas. Ir laikinumas. Karas baigiasi. Grįžta vyrai, belaisviai keliauja namo. Pirmos dalies pabaiga. O visos pasekmės ir antra dalis dar įdomesni. Ar tokioje knygoje gali būti gera pabaiga? O kas yra gera pabaiga? Meilė su hepyendu? Išnarpliotas detektyvas? Viltis? Kažkokia pabaiga yra :).

Oficialiai: Nyki lyguma Vengrijoje, 1941-ieji. Nuošalus kaimas, apgaubtas prietarais ir gandais apie raganavimą… Kaimo atstumtąją Sari kaip nieką kitą kankina vienatvė. Ji, kaimo žiniuonio ir išminčiaus dukra turi aiškeregės dovaną, ir visų laikoma ragana.
Prasidėjus karui, vyrai iškeliauja į frontą , o tarp vienų likusių moterų užsimezga stiprus ryšys. Pirmą kartą Sari pajunta, kad turi draugų. Tačiau už šią draugystę tenka sumokėti, nes moterys bando išlaikyti karo joms suteiktą laisvę. Įvykiai tampa nevaldomi, o įtarimai sustiprėja, kai kaimo gyventojai vienas po kito ima atskleisti tamsiają Sari pusę…

Puslapių skaičius: 304
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2011 09 20

313(97) Neil Gaiman „Amerikos dievai“

313(97) Neil Gaiman „Amerikos dievai“

Neil Gaiman „Amerikos dievai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Ilga ir nenuobodi. Toks yra trumpas knygos apibūdinimas. Daug gerų minčių ir mano taip vadinamos kiek murakamiškos fantazijos. Kai viskas vyksta taip kaip turi vykti, o tau net nekyla klausimų jokių. Apie ką knyga? Apie egoizmą. Paviršutiniškai tai viskas taip: įvairiais laikotarpiais ir visokiausiais būdais į Ameriką plūdo žmonės. Visi jie savo mintyse atsivežė ir savo dievus. Kas skandinaviškus, kas indiškus, kas afrikietiškus. Gyveno sau dievai, bet pradėjo baisiai rūpintis, kad žmonių galvose atsirado naujieji: narkotikai, televizija, internetas. Na ir sumanė kariauti. Viskas lyg ir taip. Bet gi net vaikai žino, kad iš pažiūros paprastame siužete būna prislapstyta vinukų. Neįsidurkite.

Oficialiai: Šešėlis nusikalto. Todėl sėdi kalėjime ir laukia, kada gi jį išleis laisvėn. Jis tenori ramiai nugyventi likusį amželį su žmona. Tačiau likimo užgaida Šešėliui lėmė vykti ypatingon kelionėn, kurioje jis sužinos, kad Amerikoje rado prieglobstį senovės dievai, atsivežti čia pirmųjų ir vėlesniųjų emigrantų, kad čia, Amerikoje, arabų džinas vairuoja taksi automobilį, egiptiečių mirties dievas vadovauja laidojimo biurui, o Sabos karalienė tėra tik eilinė šliundrelė, šlifuojanti Saulėlydžio bulvarą Holivude.
Tačiau tai tik pradžia, nes naujieji Amerikos dievai – Internetas, Birža, Ti Vi, Narkotikas ir kiti – sumanė išnaikinti senuosius dievus. Mirtina pjūtis prasideda, o Šešėlis joje – svarbiausia figūra.

Puslapių skaičius: 416
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2011 09 19

312(96) Ugo Riccarelli „Tobulas skausmas“

312(96) Ugo Riccarelli „Tobulas skausmas“

Ugo Riccarelli „Tobulas skausmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: knygos pavadinimas labai taiklus. Apie skausmą. Dviejų itališkų šeimų epas. Du karai, gyvybes šluojantys gripai ir revoliucijos. Ir tame fone meilė (kaip visada karo metais – trumpa ir tikra), buitis ir viltis… Kuri tuojaus pat užgesinama. Tobulas skausmas. Nežinau kodėl, bet ši knyga man šiek tiek priminė Markeso „Šimtą metų vienatvės“. Nors nieko išskyrus besikartojančius vardus čia panašaus. Bet priminė ir tiek. Gal dėl vienatvės? Ir kokios stiprios yra neramių laikų moterys su visais vaikais po pažastimi ir žuvusiais arba kalinčiais vyrais. O knygos pasirinkimą nulėmė patraukli išvaizda.

Oficialiai: Romane pasakojama istorija, kuri skaudžiai palietė dviejų šeimų gyvenimą. Iš tolimų Italijos pietų, Saprio, į mažą Toskanos miestelį atvyksta Mokytojas. Rimtas, gražus, idealistinius siekius puoselėjantis anarchistinių pažiūrų jaunuolis. Savo likimą Mokytojas susieja su našle Bartoli, ir nenumaldomai įsisuka gyvenimo karuselė… 
Romano siužetas daugiasluoksnis. Du pasauliniai karai, ispaniškojo gripo siautėjimas, anarchistų kova ir utopistų svajonės. Įsisukęs netikėtų įvykių sūkurys kūrinio veikėjus iš Toskanos gena į Šveicariją, Prancūzijos pietus, Milaną, Braziliją ir pagaliau į Rytus. Taip išgyvenama visa tragiška XX amžiaus Italijos istorija. Šis pasakojimas – realistinis ir fantastiškas, epinis ir buitinis – tai plati dviejų šeimų gyvenimo freska, saga apie amžinas svajones, gyvenimo vaiduoklius ir šmėklas: meilę, neapykantą, išdavystę, susitaikymą ir viltį… 

Puslapių skaičius: 256
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 14

311(95) Lia Celi „Neklusnusis angelas: Marlene Dietrich legenda“

311(95) Lia Celi „Neklusnusis angelas: Marlene Dietrich legenda“

Lia Celi „Neklusnusis angelas: Marlene Dietrich legenda“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: kažkada šią knygą kilojau išpardavimo metu ir jos plonis nesužavėjo. Dabar gi radau atiduodamų knygų lentynoje. Pasidėjau tulike ir gana greitai perskaičiau :). Visai miela knygutė. Bet labai jau paviršutiniška, labai jau trumpa, labai jau netikra. Jei tai būtų straipsnis žurnale, tai sakyčiau visai puikus ir išsamus. Bet tik ne biografinė knyga. O pati Marlene tai žavi paukštytė, negali ginčytis. Ši knygelė dar net kiek papūsta, nes viduje patalpinta ir paveikslėlių. Savotiškai žavūs atvirukiniai vaizdeliai, bet pačiai knygai nieko naudingo neprideda.

Oficialiai: Po 1945-ųjų Marlena Dytrich filmavosi nedaugelyje filmų, ir nė vienas jų nesusilaukė tokio pasisekimo kaip „Žydrasis angelas“. Jos mito slegiami, režisieriai jos prašydavo vaidinti tiktai save pačią. Ir ji mielai tą darė, niekuomet neužmiršdama profesionalumo, kuriuo visuomet pasižymėjo. Jungtinėse Valstijose apdovanota „Laisvės medaliu“, o Prancūzijoje – „Garbės Legiono“ ordinu, suprato, kad ji – ne vien tik kino žvaigždė, bet ir dalis istorijos. Būdama vokietė, ji jautė pareigą prisiimti, bent jau ekrane, baisiąją savo tautos atsakomybę: Bilio Vilderio „Tarptautiniame skandale“ ir Stenlio Kramerio „Nugalėtojai ir nugalėtieji“ nepabūgo suvaidinti buvusios nacistės. O juk ji pati niekada neturėjo jokių sąsajų su Trečiuoju Reichu. 

Puslapių skaičius: 108
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 09 13

310(94) Isabel Abedi „Kuždesys“

310(94) Isabel Abedi „Kuždesys“

Isabel Abedi „Kuždesys“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: reklama veikia. Nors knyga išleista senokai, nieko apie tokią autorę nežinojau, kol čia visi nepuolė skaityti naujesnių kažkokių veikaliukų. Tai pavardė pasidarė matyta (nors man vis į Allende panaši) ir bibliotekoje įsimečiau į maišą :). Ir visi geros literatūros mėgėjai intelektualai jau gali imti ir baisėtis. Knyga man patiko. Net krepšinio nesinorėjo žiūrėti. Ji turbūt paaugliška. Nors regis knygos į paaugliškas ir suaugusiems skirstomos tik pagal tai ar pagrindiniai veikėjai yra jauni ar ne. Bet kaip tada Picoult? Ten irgi dažnai veikia paaugliai. Ai nesvarbu. Žodžiu, knyga man sukėlė nostalgija. Jaunesniam amžiui skirti detektyvai buvo tas dalykas, dėl kurio aš praleisdavau pamokas dailės mokykloje ir šiaip nepadarydavau namų darbų. Tai va. O visa kita banalu.

Oficialiai: Kuždesys – šitaip Noa pakrikštija penkių šimtų metų senumo pridulkėjusį namą kaime, kur jai teks atostogauti su mama. Šis senas pastatas dvelkia kažkuo nejaukiu, tarsi lauktų, kol kas nors įmins jo paslaptį. Tačiau tai, rodos, jaučia tik Noa.O tada įvykiai pasipila vienas paskui kitą: pirmiausia – pažintis su Davidu, žaliaakiu vaikinu iš kaimo, kuris priverčia Noa širdį plakti pašėlusiu greičiu. Po to tas žaidimas – žaidimas, kuris viską pakeis. Paakinti aplinkinių Noa ir Davidas surengia spiritizmo seansą. Tik šiaip norėjo pastumdyti lėkštę, bet, regis, iš tiesų į juos prabilo dvasia. Tai mirusios Elizos siela, kuri teigia, jog mergina prieš trisdešimt metų buvo nužudyta šio namo palėpėje. Noa ir Davidas sutrikę – ar juos apgauna juslės, ar tikrai namas slepia paslaptį apie nusikaltimą? O ką gi reiškia mįslingasis Elizos mylimas brangakmenis? Visi pėdsakai veda Noa ir Davidą į tą pačią vietą – užrakintą Kuždesio palėpę…

Puslapių skaičius: 277
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 11

309(93) Raymond Chandler „Aukštas langas“

309(93) Raymond Chandler „Aukštas langas“

Raymond Chandler „Aukštas langas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: na tai perskaičiau dar vieną Chandlerio veikalą ir turiu pasakyti, kad pradedu įsijausti. Retro šiaip man visakame patinka. O čia viskas taip ir dvelkia. Fatališkos barų dainininkės, nelegalūs kazino, seklio biuras į kurį užsukama tik viskio išgerti… Prabangu, skoninga ir kičiška, nors daug kas pasakytų, kad kičas su skoniu nesiderina. Čia tik jūsų nuomonė :). Istorija nuosekli, įdomi ir linksma. Nes seklys labai savekiškas. Ko gero skaitysiu dar šitų detektyvų. O kai įsižiūrėjau į viršelį tai ir anas pasirodo visai neblogas. Bet va jei būtų vintage… Na užsienietiškų pavyzdžiai šio įrašo gale.

Oficialiai: Raimondo Chandlerio, amerikiečių kietojo detektyvo meistro, romane „Aukštas langas“ privačiam sekliui Filipui Marlou tenka tirti painią antikvarinės monetos – Brašerio dublono – dingimo istoriją. Čia įpainioti visi: senoji ponia Merdok, jos netikėlis sūnelis, marti – naktinio klubo dainininkė, kuklioji pilkoji pelytė – sekretorė Merlė ir daugelis kitų ne itin švarios reputacijos piliečių… 

Puslapių skaičius: 254
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 11

Et, pas mus tokių gražių nebūna.

308(92) Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

308(92) Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Sakiau, reikia perskaityti kokią nors Parulskio knygą. Tai ir perskaičiau.

Oficialiai: Buvęs desantininkas, tarnavęs SSSR Ginkluotųjų pajėgų dalinyje, dislokuotame buvusios VDR teritorijoje yra kankinamas nemalonios nuojautos, kad jo tarnyba vis dar nesibaigia,- jis nuolatos verčiamas tarnauti tėvynei, Dievui, moteriai, alkoholiui. Arba – gyvenimas yra didelė blaivykla, kurioje žmogus blaivinamas baime, prievarta ir pažeminimu. Tai ne autobiografinė knyga, nors autorius nevengia naudotis asmenine patirtimi.

Puslapių skaičius: 215
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 09

307(91) John Grisham „Partneris“

307(91) John Grisham „Partneris“

John Grisham „Partneris“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: visada Grishamo vengiau. Buvau įsitikinusi, kad man visai nepatiks. Bet baigėsi knygos, o eskaityklėje jau nuo seno gulėjo „Partneris“. Taip ir sušniojau per pusdienį. Reikia pagirti – puikus intrigantas, puikus meistras, puikus trileristas. Veiksmo regis nėra. Na tik pradžioje. O laiko iki paskutinio puslapio. Ir pabaiga gera. Nors visą knygą šmėsčioja mintis, kad viskas būtent taip ir baigsis, tam galui atėjus nesinori tikėti. Negi ištikro taip ir baigėsi? Iš pastarojo meto knygų šioje dažniausiai kartojamas žodis pinigai :). Daug pinigų. Aš jau retai beskaitau knygas iki kol jas baigiu.

Oficialiai: Patrikas Laniganas buvo visų mėgstamas, daug uždirbantis klestinčios advokatų firmos Misisipės valstijoje partneris, tačiau sumanė savo firmą apvogti – pabėgo, pasiglemždamas devyniasdešimt milijonų dolerių. Ketverius metus jis gyveno vengdamas turtingųjų ir galingųjų, ėmėsi visokiausių gudrybių, kad tik jo nesurastų. Tačiau tai buvo neišvengiama. Jį sučiupo Brazilijos džiunglių pakraštyje.
Patrikas grąžinamas į tėvynę Viename Misisipės valstijos mieste netrukus prasidės neįprastas teismo procesas. Kaltintojams it rykliams aplink Patriką grėsmingai sukant ratus, advokatui rengiantis ginti savo studijų draugą, padedant mylimajai, o buvusiems partneriams laukiant keršto valandos, išaiškėja netikėčiausių dalykų. Tačiau labiausiai ieškomas visų laikų nusikaltėlis Patrikas Laniganas žino tai, ko nežino niekas kitas visame pasaulyje. JIS ŽINO TIESĄ…

Puslapių skaičius: 335
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2011 09 06