Pagal
Mėnuo: sausio 2012

357(30) James Rollins „Juodasis ordinas“

357(30) James Rollins „Juodasis ordinas“

James Rollins „Juodasis ordinas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: bet tai kai rašytojui užtenka fantazijos tokiems šūdams :). Bet tai kaip mano literatūrinis skonis :). Ką čia ir kalbėti. Dvi citatos:
1. „Snaiperis paspaudė gaiduką ir nė nenusišypsojo„.
2. „O ne!

OficialiaiPragaištingas gaisras, nusiaubęs Kopenhagos knygyną, pradeda įvykių grandinę, kuri apjuos visą pasaulį. Gaisru ir žmogžudystėmis kažkas stengiasi paslėpti ketinimus pavogti Bibliją, kuri kitados priklausė Čarlzui Darvinui, evoliucijos teorijos kūrėjui.
Kaip ši Biblija, kurioje senovės runomis yra užšifruotas „gyvybės kodas“, susijusi su paslaptingais fašistinės Vokietijos genetiniais eksperimentais? Ką bendro turi budistų vienuolių Nepale beprotybė ir siaubinga mirtis su keistais, neregėtais padarais Pietų Afrikos Respublikoje?

Puslapių skaičius: 383
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 01 30

Sausio mėnesio atvirlaiškiai – džiugesiai

Sausio mėnesio atvirlaiškiai – džiugesiai

Sausį pašto dėželė džiaugėsi daugybę kartų. Čia noriu pasirodyti geriausius, gražiausius ir labiausiai patikusius :)

Pradėkime.

Turbūt jau iš paveikslėlio galima atspėti, kad čia yra atvirukas iš Airijos. Visada apsidžiaugiu gavusi ką nors su dviračiu. Dviratinis atvrlaiškis yra ir favoritepostcard.com parduotuvėje. Štai toks:

Daugiau Daugiau

356(29) Colleen McCullough „Prisilietimas“

356(29) Colleen McCullough „Prisilietimas“

Colleen McCullough „Prisilietimas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: ši autorė rašo arba gerai, arba blogai, arba vidutiniškai. „Prisilietimas“ taiko į vidutiniškų grupę. Pirkdama knygą norėjau storo, šeimyninio epo. Tą ir gavau. Skųstis nėra kuo. Australija apskritai savo istorija yra įdomi šalis. Daug įdomesnė už Šiaurės Ameriką ar kokias indijas. Gal ir dėl to visai mielai susiskaičiau. Beje, man visai keista, toks stiprus, užsispyręs ir ugningas žmogus, kaip Aleksandras, sugalvojo juokingai ir kvailai pasielgti pabaigoje. Visiška prieštara visam charakteriui. Na, o pats įdomiausias personažas tai Nelės išrinktasis. Gaila, kad jam tebuvo skirti keli puslapiai iš šio tomo.
O prie ko kas lietėsi – nesupratau.

Oficialiai: Kaip Elizabetė Dramond – mergina iš niūraus Škotijos miestelio; ją nori vesti tolimas giminaitis Aleksandras Kinrosas, tačiau šis noras skamba greičiau kaip įsakymas. Australijoje nėra padorios vedyboms tinkamos merginos, rašoma Aleksandro laiške. Kadangi iš visų seserų Elizabetės amžius tinkamiausias, ji ir iškeliauja į šalį, kurios nepažįsta, tekėti už vyro, kurio niekuomet nematė.
Nepažindama krašto papročių, nenutuokdama, kas yra santuoka ir nepažinodama savo vyro, Elizabetė neria į naują gyvenimą. Apipilta turtais, išmokslinta ir aprengta pagal sutuoktinio norą, ji ima suprasti, kad nuo šiol ji gyvens visai kitaip. Kad jai bus lemta gyventi su vienu, o mylėti kitą. Kad vyro meilužė taps geriausia jos drauge. Kad laimė ateina per skausmą ir yra nuo jo neatsiejama.
Meistriškai C. McCullough parašytas „Prisilietimas“ – aistringas, švelnus ir jaudinantis romanas apie moters likimą. Apie tai, kad mylinčios vyro rankos prisilietimas moterį gali prikelti naujam gyvenimui – nesvarbu, kiek ilgai reikėtų jo laukti…

Puslapių skaičius: 600
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 01 26

355(28) James Rollins „Judo padermė“

355(28) James Rollins „Judo padermė“

James Rollins „Judo padermė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: pamenate „Kaulų žemėlapį“ su „O ne, tik ne tai?“. Čia ne ką geriau. Ir dar… Vienas veikėjas vadinamas tik trimis būdais: Monkas, plikis ir plikagalvis. Plikis ir plikagalvis beveik kiekviename sakinyje :). O pati istorija tokia vaikiškai fantastinė: švytintys žmonės, kanibalai, fosforiniai kalmarai, užkerėti krabai… O dar į pasakojimą įsipina Alzhaimeriu sergantis vieno veikėjo tėtis ir rankinuko iš rankų neišleidžianti mama. Vaikų darželis, ne kitaip. Beje, knyga labai įtraukianti ir įdomi. Nesigailiu nei 3Lt išleidusi, nei skaičiusi.

Oficialiai: Ši neįtikėtina istorija prasidėjo XIII amžiuje, kai žymusis viduramžių keliautojas Markas Polas susiruošė grįžti Europon iš Kinijos. Kelionė užtruko beveik ketverius metus, ir Venecijon sugrįžo tik pats Markas Polas bei jo tėvas. Visi kiti bendražygiai mirė susirgę siaubinga liga, laivus teko sudeginti…XXI amžiaus pradžioje iš Indijos vandenyno gelmių kyla šiurpus maras, grasinantis tapti pasauline pandemija. 
Išsiaiškinti Judo padermės kilmę, surasti priešnuodį gali tik specialus Sigma padalinys. Tyrimas prasidėjęs Venecijos kapavietėse, tęsiasi Artimųjų Rytų tvirtovėse, Angkor Vato šventyklose! 
Genetinis kodas, angelų kalba, virusų mutacijos – kiekvienas iš mūsų gali tapti Judu, kuris prieš numirdamas užkrės kitus Judo paderme…

Puslapių skaičius: 398
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 01 23

354(27) Suzanne Collins „Liepsnojantis įtūžis. Trečia „Bado žaidynių“ knyga“

354(27) Suzanne Collins „Liepsnojantis įtūžis. Trečia „Bado žaidynių“ knyga“

Suzanne Collins „Liepsnojantis įtūžis. Trečia „Bado žaidynių“ knyga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: štai ir baigėsi daina, pasakykime ate. Šiaip jau gana gaila, kad knyga pasibaigė, net greitai turbūt nerasiu sukėlusios tiek emocijų panašių į adrenalino poveikį. Trečia dalis mažiausiai įdomi. Bet taip turbūt su visomis trilogijomis. Viskas išsiriša, viskas užsibaigia… Šioje knygoje Keitnė žmogiškesnė. Niekada nenorėjusi būti heroje ji nežino kur dėtis verčiama ja būti. Mergaitė, kuri nori susivokti blaškoma nuo vieno prie kito, ja manipuliuojama, o visos pastangos išsivaduoti nuo manipuliacijų sukelia naujas griūtis ir krūvas žuvusių. Tai kaip tada jaustis? Taip kaip Keitnė ir jaučiasi – užsidaryti savyje, niekuo nepasitikėti.
Palikim Keitnę ir žvilgtelėkime į kitus įvykius. Keisti man jie šioje knygoje. Nelogiški. Neįtikinami. Kad ir epizodas, kai nužudomas vienas iš lyderių (nesakysiu kurios pusės). Jis tiesiog praleidžiamas, nenagrinėjamas, greitai pamirštamas. Nors žudiko motyvai svarbūs, o daugeliui turėtų kelti naujų klausimų. O pabaiga geriausia, kuri galėjo būti sugalvota tokiai knygai. Ate.

OficialiaiTrečiojoje Suzanne Collins Bado žaidynių dalyje „Liepsnojantis įtūžis“  liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin išgyvena, tačiau netenka namų –  12-a apygarda  subombarduota. Geilas išsigelbėja ir išgelbsti Ketnės šeimą. Pitas patenka į Sostinės budelių nagus. Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Jos gyventojai sukilėliai siekia paimti valdžią visame Paneme. Sukilimas plinta sparčiai kaip ugnis.
Nieko nenutuokiančią Ketnę sukilėliai ištraukia iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai nežinant nusprendžia padaryti strazdu giesmininku – sukilimo simboliu. 13-a apygarda į pagalbą pasitelkia kitų apygardų gyventojus ir stoja atviron kovon su Sostine. Sukilėlių planai jau kruopščiai parengti, tetrūksta Ketnės, kuri kupina dvejonių…
Tad kaip baigsis šis sukilimas?  Ar Ketnė sutiks vykdyti prezidentės Koin valią? Kiek gyvybių teks dėl to paaukoti? Koks likimas laukia Panemo? Ketnė privalo nepaisyti savo jausmų. Ji tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Ir viso to kaina be galo didelė.

Puslapių skaičius: 376
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 01 20

353(26) Suzanne Collins „Pavojinga meilė. Antra „Bado žaidynių“ knyga“

353(26) Suzanne Collins „Pavojinga meilė. Antra „Bado žaidynių“ knyga“

Suzanne Collins „Pavojinga meilė. Antra „Bado žaidynių“ knyga“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: taigi, toliau. Knyga žavi, bet antroje dalyje mane ypatingai pradėjo erzinti Ketnės charakteris: nenuovoki, neskiria draugo nuo priešo, amžinai save grūzina galvodama, kaip reikės žudyti sąjungininku nė nepamąstydama, kad gali viską pasukti ir kita linkme. Juo labiau, kad visi jai į letenas nuolatos kiša draugystę, būdus, idėjas. Juo labiau, kad nei vienose žaidynėse tie, kuriais ji bent kiek pasitikėjo jos neišdavė. Bet ne. Vistiek zirzia sau viduje, kaip kokia višta, kol kiti gelbėja jos šikną. Įsikibusi į „mano misija išgelbėti Pitą“ to Pito net nemato.
Bet be Ketnės yra ir kitų veikėjų. O tie neerzina. Tiesiog bando išgyventi, myli, jaučia, kovoja. Šiaip esu labai jautri, todėl neteisybė mane pykdo, Kenės vištiškumas erzina, kitų veikėjų veiksmai – graudina. O kai tiek emocijų tai tikrai negalima knygos pavadinti bloga. Gaila, kad tiek mažai teliko.

Oficialiai: Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu.
Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.

Puslapių skaičius: 352
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 01 19

352(25) Suzanne Collins „Bado žaidynės“

352(25) Suzanne Collins „Bado žaidynės“

Suzanne Collins „Bado žaidynės“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Ieškodama viršelio paveikslėlio sužinojau, kad ši knyga labai populiari. Kažkaip man visiškai praslydo pro akis ir nieko nebuvau apie ją girdėjusi,  kol neatsirado ten, kur dygsta elektroninės knygos. Šiandien prisiruošiau perskaityti, šiandien ir perskaičiau. Tokia lyg ir banali istorija, pvz., labai panaši jau matyta filme „Death race“, bet nagi labai labai įtraukianti. Kaip ten bebūtų juk visi realybės šou įtraukia. O čia… Herojai vaikai, o siužetas ir problemos nevaikiški. O jaunas amžius atleidžia naivumą, nepatyrimą, paauglišką agresiją ar ūmius jausmus. Super derinukas. Išgyventi paprastame gyvenime. Išgyventi mirties žaidime. Išgyventi ir nenužmogėti. Panašu, kad man patiko. Smagiausia, kad viskas dar nesibaigė ir yra dar dvi dalys. Tai ir einu…

OficialiaiAr įmanoma išgyventi laukinėje gamtoje, kai varžovai stengiasi tave nugalabyti? Ant kadaise buvusių Šiaurės Amerikos valstijų griuvėsių įkurta Panemo valstybė, sudaryta iš dvylikos apygardų. Šalį griežtai ir negailestingai valdo Sostinė, ji verčia apygardas paklusti, kasmet reikalauja atsiųsti po vieną vaikiną ir merginą dalyvauti Bado žaidynėse, žiauriame realybės šou, kuriame kaunamasi iki mirties. Šešiolikmetė Ketnė Everdin pasiryžta tapti paaukotąja vietoj savo dvylikametės sesutės Primos. Mergina yra užgrūdinta gyvenimo, nes po tėvo mirties jai teko išmaitinti šeimą. Ketnė – tikra kovotoja, sumani, apdairi, puiki šaulė. Šios savybės leidžia jai siekti pergalės Bado žaidynėse. Tačiau jai teks rinktis tarp noro išgyventi ir žmogiškumo, tarp pergalės ir meilės.

Puslapių skaičius: 352
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 01 18

351(24) James Rollins „Kaulų žemėlapis“

351(24) James Rollins „Kaulų žemėlapis“

James Rollins „Kaulų žemėlapis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Knygą man rekomendavo komentaruose įraše apie Dan Brown. Kadangi ji kainavo tik 3Lt tai nusprendžiau išmėginti. Perskaičiau, nenusivyliau. Bet! Tai irgi labai jau juokinga knygelė. Pati istorija, istorijos greitis ir rutuliojimas yra šiek tiek įdomesni už jau minėto rašytojo. Nors tema tai tokia „šoksiu į traukinį, gal dar suspėsiu“. Tai trileris. Jame daug visokių slaptų ir atvirų draugijų, Vatikanas, karabinieriai, JAV armija ir t.t. Apie tai nesiplėsiu. Vieniems patiks, kitiems iš viso tokios knygos neįkiši.
Kabinėsiuosi prie penktokiško rašymo stiliaus. Ir vertėja turbūt jam taip pat nepadėjo. Skaitydama pirmus dvidešimt puslapių maniau mesti tą knygą. Nes labai jau vaikiškai atrodė. Žinote, vienas knygos skyrius baigėsi sakiniu „O ne, tik ne tai!“. Net prunkštelėjau :). O paskutinės mįslės įminimą skaičiau tik skenuodama emocijas, nes truputį nusibodo.

Oficialiai:  Katalikų Bažnyčios istorija ilga ir slėpininga, kupina Inkvizicijos laužų ir kelių schizmų. Per beveik 2000 metų Šventasis Sostas įkūrė daugybę slaptų vienuolių ordinų bei pasauliečių organizacijų, itin atidžiai sergėjusių tik Bažnyčios hierarchams prieinamas ezoterines žinias bei slaptą informaciją. Bene didžiausia paslaptis iki šiol buvo Kelno katedroje saugomi evangelijoje pagal Matą paminėti Rytų išminčių – Trijų Karalių, kurie pirmieji nusilenkė Betliejuje užgimusiam Jėzui – palaikai.
Nežinia kodėl kažkam per mišias prireikė kraupia mirtimi numarinti keliasdešimt parapijiečių bei užsienio svečių ir pagrobti šventąsias relikvijas.
Kadangi iššūkis tikrai neeilinis, tyrimą pradeda specialus JAV žvalgybos padalinys „Sigma“, kuriam padėti pasižada žymiausi Vatikano kardinolai. Tačiau, kai tyrėjai aplanko šv. Petro kapą, Aleksandro Makedoniečio mauzoliejų, susipažįsta su apaštalo Tomo mokymu, gnostikų bei Tamplierių paveldu, ne visi šventieji tėvai, – o ypač tūkstantmečio alchemikų ordino nariai – nori, kad šios žinios pasklistų po pasaulį…

Puslapių skaičius: 397
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 01 15

350(23) W. Somerset Maugham „Spalvingas vualis“

350(23) W. Somerset Maugham „Spalvingas vualis“

W. Somerset Maugham „Spalvingas vualis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Šita knygelė būtų buvusi visai puiki jei ne filmas, kurį mačiau anksčiau. Lieku prie savo nuomonės, kad žmonės turi rinktis ar žiūrėti knygą, ar filmą, o geriausia būtų uždrausti statyti filmus pagal knygas. Nes erzina. Seniai jau susitaikiau su tuo, kad filmai ir knygos neatitinka vienas kito (nebent labai retais atvejais). Tačiau niekaip nesusitaikau kai būna pakeistos tikrai esminės detalės, pvz., atleidimas ir susitaikymas. Viename kūrinyje įvyksta, o kitame – ne. Ir pabaiga abiejų kūrinių iš esmės visiškai kitokia. Dargi čia vienas tų atvejų, kai filmas duoda daugiau: jis gražesnis, išsamesnis ir įtikinamesnis. Na o Maughamas mane žavi tuo, kad rašo labai paprastai, arba kitaip sakant – neišsidirbinėja vaidindamas super duper literatą.

OficialiaiMoteris, ištekėjusi už mokslininko, Honkonge įsimyli žavų dožuaną. Vyras, sužinojęs apie žmonos meilės ryšį, primygtinai reikalauja, kad ji vyktų kartu su juo į choleros apimtą kolonijos sritį, ir šioje atšiaurioje atgailos kelionėje ji suvokia skirtumą tarp iliuzijų ir realybės. 

Puslapių skaičius: 189
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 01 13

PinUp merginos atvirukuose

PinUp merginos atvirukuose

Labai labai mėgstu tas žavias mergaites :) Ir jau esu gavusi ne tiek ir mažai atvirukų. Štai:

Labai norėčiau ir Favoritepostcard.com parduotuvėje turėti savų. Bet čia reikia gero piešėjo. Gal žinot, kas mėgsta sau paišinėti, ar fotografuoti tokias mergaites ir norėtų jas atvirukuose apgyvendinti?