Pagal
Mėnuo: vasario 2012

Jei būčiau knyga, būčiau…

Jei būčiau knyga, būčiau…

Šis trumpas tekstas skirtas Manoknyga.lt konkursui.

Jei būčiau knyga, būčiau…

Mano vardas ir dabar jau gana manieringas. Ir jei būčiau knyga tikrai nepasitenkinčiau paprastu pavadinimu. Joks autorius nepriverstų manęs vadintis  „Ema“, „dzen dzen“, ar „Keiko“. Dar blogiau jam sektųsi su „Atleisk. Pasmerkta populiarumui“ bei „Nuostabūs debesys“. Garsiai trinktelėčiau viršeliu (gal net puslapiu įpjaučiau pirštą. Ouč) pavadinta „Sala“. Spėju yra kokios penkios knygos tokiu pavadinimu. Kaip Linos, Lauros ar Andriai mano buvusioje klasėje.

Oi sunkiai mano kūrėjui tektų spręsti, nes norėčiau vadintis:
Naktį parke aukštai medyje su ežiuku
arba
Tas keistas nutikimas šuniui naktį
arba
Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?

Galiausiai apsistočiau ties Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas. Būčiau būtent tokia knyga. Truputį paslaptinga, ciniška, smulkmeniška ir daug kam nesuprantama. Nesistengčiau įtikti, nepataikaučiau, nesusipratėliams liepčiau nemindyti mano šešėlio.

Apie mane kalbėtų: „Naujas itin lietuvių pamėgto japono romanas“; „Ši knyga išsiskiria tuo, kad tai yra prasčiausia“; „Keistas įspūdis“… O aš mintyse niuniuočiau džiazo melodijas. Svajočiau apie tai, kad mane skaitys klausydami tų pačių ką tik niuniuotų džiazo melodijų. Iš patefono. Pasakočiau apie inkiščius, semiotekus, vienaragius ir bibliotekininkę.

Aš mėgčiau persirenginėti. Gal lentynoje mane rastum spalvingais apdarais, o gal kuklią – beveik raudoną su vos keliais aksesuarais. Būčiau kieta ir minkšta. Brangi ir pigi. Įvairi, traukianti, žavi.

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei būčiau knyga, būčiau… Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas.

363(36) Kim Youngha „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?“

363(36) Kim Youngha „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?“

Kim Youngha „Kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui?“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: regis tik kas keistesnio ir iš karto užlipina etiketę „korėjos murakamis“. Taip truputį piktai galvojau. Bet knyga traukė. Nes gi vien pavadinimas ko vertas :). Ir iš tiesų murakamiškumo nelabai ir ieškoti reikia. Nes šviežiausia mano skaityta pono M. knyga „Lengsingtono vaiduokliai“ buvo tokio pat stiliaus.
Apie panašumus gana. Panašumai tai ne vienodumai :). Apsakymai man labai patiko. Visi labai lengvi, visi labai skirtingi ir daugelis labai melancholiški. Ir žavumėlė žavumėlė: moteris sužinojusi, kad jos vyras vampyras rašo laišką rašytojui; vyras, kuris pamilęs tapo nematomu; keisti nutikimai lifte (bet na rimtai, kas gi nutiko lifte įstrigusiam vyriškiui? nebūkite tikri, kad sužinosite); detektyvinė istorija, kurioje niekas neaišku. Kai kurios istorijos neturi pradžios, nei pabaigos. Vis dėl to kažką primena? Rašytoją įsiminti. Laukti romano.

Oficialiai: Moteris internete netikėtai atranda žaibo smūgį patyrusių žmonių klubą. Jo lankytojai jai padeda ne tik prisiminti ilgai slėptą savo jaunystės patirtį, išsivaduoti iš kaustančių baimių, bet ir naujai atrasti save ir savo kūną. 
Bankininkas, kurio griežta motina kontroliuoja net jo intymius santykius šeimoje, sutinka buvusią geriausio draugo B. meilužę, dabar – našlę. Susižavėjęs patiki, kad tai ir yra tikroji meilė, bet, vos jam tą prisipažinus, nutinka keisčiausias įvykis – jo kūnas virsta nematomu ir po truputį pradeda nykti… 
Tarp psichiatro ir jo pacientės užsimezga meilės ryšys. Su ja išsiskyręs, psichiatras keliauja į Angkor Vato šventyklą, ten stebi medį, šaknimis apraizgiusį Budos statulą ir šventyklą, bet kartu apsaugojusį jas nuo suirimo. Taip apsikabinę, jie išsilaikė devynis šimtus metų. Psichiatras supranta, kad tas pats vyksta ir žmonių gyvenime, – tik kas pavojingiau: jo žeidžiančios pastabos ar meilužės peilis? Kas iš jųdviejų yra medis, o kas Buda? 

Puslapių skaičius: 243
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 02 26

362(35) Henning Mankell „Klystkeliais“

362(35) Henning Mankell „Klystkeliais“

Henning Mankell „Klystkeliais“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: neseniai forume skaičiau, kad žmonėms gėda Lietuvos. Ta prasme jie nenorėtų siųsti į užsienį atvirlaiškio vaizduojančio samanės virimą. Ir šiaip tipo mūsų šalis gėdinga. Deginami senukai, nuo tilto mėtomi šunys. Jokioje civilizuotoje šalyje to nebūna. Ha ha, visur gerai, kur mūsų nėra? Nes man atrodo, kad mūsų nusikaltėliai palyginus su kokiais skandinaviškais, tai tik uogelės be fantazijos. Tik paimk kokio švedo detektyvą ir gūžiesi kampelyje. Va ten tai psichai! Norvegijos Breivikas puiki iliustracija. Tai va. Gera knyga.

OficialiaiĮ Istado nuovadą paskambina ūkininkas, kurio rapsų lauke „keistai elgiasi“ nepažįstama mergina. Inspektorius Valanderis vyksta nuraminti ūkininko. Tačiau jam ėmus artintis prie merginos, ši apsipila benzinu ir susidegina. Kitą dieną randamas nužudytas buvęs Švedijos teisingumo ministras. Šalį sukrėtusią žmogžudystę lydi kitos. Aukų, regis, niekas nesieja, tik tai, kad visi nužudytieji – vyrai ir jiems visiems nurėžtas skalpas. Serijinio žudiko psichologinis portretas netelpa į jokius rėmus ir tampa rimtu iššūkiu daug mačiusiam tyrėjui Valanderiui. 
Nusikaltimų istorija pasakojama iš dviejų perspektyvų – legendinio inspektoriaus Valanderio ir žudiko, reginčio pasaulį kaip ritualo ir Apreiškimo padiktuotų „užduočių“ mirtiną lauką. 
Kiekviename suaugusiame žmoguje slypi vaikas. Tą Valanderis žino. Tik ar tai ir leidžia žudikui elgtis vaikiškai ir drąsiai žaisti? 

Puslapių skaičius: 544
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 02 25

361(34) Aleksandra Marinina „Nuodėmės iliuzija“

361(34) Aleksandra Marinina „Nuodėmės iliuzija“

Aleksandra Marinina „Nuodėmės iliuzija“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: eilinė Marininos knyga. Ką dar galima apie tai sakyti? Kad skaičiau kol pabaigiau? Kad vėl žavėjausi visais vingiais? Kad Nastia buvo susirgusi? Kad labai įdomūs herojai? Kad labai gerai pažįstama aplinka, ypač tų vargo pelių. Na tai viskas šioje knygoje tikrai buvo. Kaip visada man patiko, nes man patinka detektyvai, detektyviniai romanai ir trileriai. Tai turbūt tiek.

Oficialiai: Kažkas paslapčia ir įdėmiai domisi keturių savo motinos suluošintų vaikų gyvenimu. Viena žmogžudystė, antra, trečia… Ir visos jos vienaip ar kitaip siejasi su šia nelaiminga šeima. Kas slepiasi šių žmonių praeityje? Tik praeityje? – abejoja Nastia Kamenskaja, analizuodama nusikaltimų aplinkybes. Laiko svarstymams kaip visada nėra – tiesiai iš ligoninės pagrobiama mergaitė, pavojus gresia ir kitiems vaikams. Kur grėsmės šaltinis? Staiga suvokimas tarsi žaibas apšviečia protą, ir paaiškėja visa situacija, kuri kur kas kraupesnė, nei Nastia įtarė…

Puslapių skaičius: 368
Knyga pasiskolinta.
Perskaityta 2012 02 18

360(33) Iain Banks „Širšių fabrikas“

360(33) Iain Banks „Širšių fabrikas“

Iain Banks „Širšių fabrikas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: vat man turbūt labiausiai patinka skaityti naujas knygas, nes leidyklų reklamos man didelės įtakos nedaro (joms visos knygos būna pačios nuostabiausios). Apie „Širšių fabriką“ girdėjau daug, o ir rekomendavo jį man. Nepasakyčiau, kad nusivyliau, bet nebuvo to „o dieve, kokia gera knyga!“ Pradžioje tai apskritai negalėjau suprasti esmės. Berniukas pasakoja apie tai, kaip jis žudo ir kankina gyvūnus, kaip nužudė vieną, antrą, trečią vaiką. Apie savo keistą gyvenimą. Man nebuvo nei baisu, nei šiurpu, o šlykštu tai tik toje vienoje vietoje. Na ir ta paslaptis pabaigoje… Labai jau tokia ne į temą. Ta prasme, jaunuolis apie save sužinojo šį bei tą. Ir pasaulis apsivertė. Atseit viskas stojo į savo vietas ir pasidarė aišku ir nuostabu. Man tai kilo visai daug klausimų. Deja, knyga pasibaigė.

Oficialiai: Besiginčijantys kritikai šį romaną vadina visaip: „makabriška, kvapą gniaužiančia siaubo istorija“, „mėginimu apkvailinti literatūrinį Londoną“, „skaitytojų gluminimu“, „šlamštu“, „liguistos fantazijos vaisiumi“ ir „šedevru“. Kad ir kaip būtų, ši knyga leidžiama didžiuliais tiražais, ji yra įtraukta į perkamiausių pasaulio knygų šimtuką. Reikia ryžto perskaityti šį romaną iki galo – tik tada atsiskleidžia „Širšių fabriko“ esmė ir grožis. 

Puslapių skaičius: 220
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 02 15

359(32) Ana Frank Dienoraštis

359(32) Ana Frank Dienoraštis

Ana Frank Dienoraštis

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: spėju ir vėl būsiu nepopuliari pasakiusi, kad ši knyga man nepatiko. Turbūt pasirodysiu ir nejautri. Bet buvo nuobodu. Suprantu – tai istorinis dokumentas, autentinka ir t.t. Bet ko gero per daug nuredaguotas. O ir pati Ana daugybę kartų kreipdamasi į savo dienoraštį sakė, kad tau turbūt nuobodu skaityti tą patį per tą patį. Tikra tiesa. Įsivaizduoju, kaip sunku turėtų būti sėdėti uždarytiems mažoje patalpoje kelis metus. Brr.. Bet, kaip knyga – vistiek neįdomi. Anotacija skelbia apie „negęstantį tikėjimą gėrio pergale prieš blogį„, bet aš to neradau. Tik buitis, baimė ir pripratimas prie buities ir baimės. Na ir dar uždarytos augančios mergaičiukės pamąstymai ir pazyzimai blogų tėvų tema.

Oficialiai: Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių Amsterdame su šeima ir draugais, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m. birželio 12 d. iki 1944 m. rugpjūčio 1 d. Ji mirė Bergen – Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 metais nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Vienintelis iš besislapsčiusio aštuoneto išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į 55 kalbas, išleistas 25 mln. tiražu. Jame Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą ir negęstantį tikėjimą gėrio pergale prieš blogį.

Puslapių skaičius: 344
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 02 13

 

358(31) David Lodge „Mintijimai“

358(31) David Lodge „Mintijimai“

David Lodge „Mintijimai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: po tiekos rinktinių šudknygių „mintijimai“ buvo kažkokia atgaiva. Gal dėl nenuobodaus stiliuko? Skyrelis jo diktuojamo ir visiškai nefiltruojamo minčių srauto. Skyrelis jos dienoraščio. Skyrelis neutralaus pasakotojo. Skyrelis susirašinėjimo elektroniniais laiškais. Skyrelis būsimų rašytojų darbų. Ir dar visos tos įdomiosios detalės iš praeities. Žiū, o knyga jau ir baigiasi. Gan ilgai buvo įdomu tai suguls jie, ar ne. Pagal visas romanų tradicijas turėtų sugulti be abejonės. Bet o jei ne? Kaip viskas vyksta ir kaip baigiasi – skaitykit patys. O aš sakau, kad man visai patiko.

OficialiaiKai Ralfas Mesendžeris, intymius santykius greitai užmezgantis kognityvinių mokslų profesorius, ir velionio vyro gedinti, dvasinę krizę išgyvenanti rašytoja Helena Ryd susitinka Glosterio universiteto miestelyje, atmosfera įkaista. Ralfas žino, kad nori Helenos. Helenai jis patrauklus, bet ši atmeta jo pasiūlymus, nes Ralfas vedęs. Abu taria, kad klysta manydami, ką vienas apie kitą galvoja… Netikėtai Ralfas jai pasiūlo apsikeisti savo dienoraščiais… Helena sutrinka ir susimąsto apie minčių ir tikrojo žmonių artumo prigimtį – šis klausimas Ralfą domina jau seniai. Išradingai sudėliojęs „slaptų“ Ralfo ir Helenos dienoraščių fragmentus, – iš jų matyti, kad tikrieji herojų jausmai dažnai neatitinka „išorėje“ regimo jų gyvenimo, – Davidas Lodge’as parašė žavingą ir linksmą „studiją“ apie meilę, neištikimybę, sąmonės klystkelius ir painiotis linkusią žmogaus širdį. 

Puslapių skaičius: 494
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 02 11