Pagal
Mėnuo: birželio 2012

410(83) Anne Holt „Tai, kas mano“

410(83) Anne Holt „Tai, kas mano“

Anne Holt „Tai, kas mano“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Kelioninė knyga. Tiek savo formatu, tiek turiniu. Nelabai įtraukianti, todėl nesunku atsitraukti. Nelabai nuobodi, todėl šiek tiek traukia tęsti. Na tokia labai labai per vidurį. Kaip ir visi detektyvai – įdomi. Bet neišbaigta. Kažkodėl labiau traukė šalutinė linija nei pagrindinė.
O pagrindinės atomazga kažkokia labai kvaila. Ko labiausiai man šioje knygoje trūko, tai intrigos. Autorė neslepia žudiko. Taip pat ir nekuria intrigos jo medžioklėje. Daugiau dėmesio skiria motyvams. Bet psichologiniu detektyvu irgi nepavadinsi. Visgi vertinu gerai, nes kelionėje man labai tiko.

OficialiaiOslo gyventojus sukrečia žiauri vaikų grobimo istorija. Devynmetė mergaitė paskalptingai dingsta, grįždama iš mokyklos, nužudyto penkiamečio kūnas grąžinamas tėvams… Lapelis su užrašu „gavai, ko nusipelnęs“ – vienintelis pėdsakas, kurį palieka krupščiai pagrobimus planuojantis nusikaltėlis. 
Didėjanti įtampa ir plintanti baimė, tyrimui vadovaujantį policijos komisarą Ingvarą Stubio verčia ieškoti netradicinių problemos sprendimo būdų. Į pagalbą jis kviečiasi teisininkę ir psichologę Johanę Vik, kuri ne tik sumaniai kuria pagrobėjo psichologinį portretą, bet ir atgaivina su pastaraisiais įvykiais susijusią, prieš keletą dešimtmečių nagrinėtą pagrobimo bylą.

Puslapių skaičius: 422
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 06 24

409(82) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Ties proto riba“

409(82) Helen Fielding „Bridžita Džouns. Ties proto riba“

Helen Fielding „Bridžita Džouns. Ties proto riba“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Kadangi tai tęsinys, tai nelabai yra ką ir pasakyti. Turiu pridurti, kad kai buvau jaunesnė tai antra dalis man labiau patiko. Nes gi meilė seilė ir ten t.t. Kai jau esu vyresnė, tai antra dalis patinka mažiau, nes ji jau tokia pritempta. Pirmoji kaip ir sakiau – visuomenės ir vienišųjų gyvenimo parodija-realybė.

Beje. Nors Bridžė yra visiška višta, kažkaip labai jau sarkastiška, ciniška :). Dienoraštyje, o ne gyvenime :).

Oficialiai: Helen Fielding yra parašiusi dar du romanus: „Įžymybių veikla“ ir „Bridžitos Džouns dienoraštis“. „Bridžitos Džouns dienoraščio“ pabaigoje herojė žagsėdama nuėjo pasitikti saulėtekio su savo svajonių princu Marku Darsiu.Naujoje knygoje „Ties proto riba“ ji patiria, ką reiškia su savo svajonių princu gyventi viename bute, juo labiau, kad šis neplauna indų – ne tik šią savaitę, bet išvis niekada. 

Puslapių skaičius: 400
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 06 17

408(81) Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“

408(81) Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“

Helen Fielding „Bridžitos Džouns dienoraštis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Yra gausybė žmonių, kurie Bridžitą laiko visiškai nevertinga šudknyge. Taip jiems ir reikia. Turbūt visi žinote knygelę „Mažasis princas“. Jei skaitai ją visiškai tiesiogiai, tai kažkoks marazmas. Ir jau mokykloje mokytojai kala į galvą, kad jos tiesiogai skaityti nereikėtų. Pirmą kartą princą perskaičiau pradinukė, todėl tiesiogiai, todėl nieko nesupratau, todėl po šiai dienai nemėgstu. Pirmą kartą Bridžitą perskaičiau būdama studentė. Gana tiesiogiai ir na man irgi ji atrodė lėkšta knygelė. Bet metai bėga, atsiranda vis daugiau ir daugiau patirties, vis daugiau ir daugiau savo sutiktų personažų atrandu šitoje knygoje. Vis daugiau ir daugiau aktualių problemų pastebiu. Net ne apie svorį aš čia, o apie visuomenės spaudimą gyventi taip ir niekaip kitaip (vieniši žmonės, homoseksualizmas, grožio kultas, spaudimas turėti vaikų, daryti karjerą ir etc…). Patinka man ši knyga. Simbolizmas :).
P.S. o su princu jos tikrai turi panašumo :). Apie draugystę, sutiktus žmones, keliones per pasaulį ir savęs paieškas :)

Oficialiai: anglų rašytojos žavi ir linksma komedija apie mūsų laikais gyvenančių vienišų moterų gyvenimą. Tarptautinis bestseleris. Tokios nuostabios ir iki ašarų linksmos komedijos lietuvių kalba seniai nebuvo išspausdinta. „Nuostabiai komiškas kūrinys. Net vyrai juoksis“ (Salman Rushdie). „Stulbinančiai tiksliai papasakotas mūsų laikų viengungės gyvenimas… kiekviena moteris, kuri yra turėjusi darbą, draugą, ar bent motiną, skaitydama nesusilaikys nekvatojusi“ 

Puslapių skaičius: 271
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 06 17

407(80) James Ellroy „Juodoji Orchidėja“

407(80) James Ellroy „Juodoji Orchidėja“

James Ellroy „Juodoji Orchidėja“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Nuo paskutinės perskaitytos knygos jau prabėgo beveik 2 savaites. Nieko nesakykit. Buvo neskaitadieniai, kad net pačiai gėda. Mečiau kokias 4 knygas, o šią skaičiau po skyrių po skyrių ilgai ilgai :)

Perskaičiau. Patiko. Toks klasikinis amerikietiškas detektyvas, kuriame veiksmas vyksta iš karto po Antrojo pasaulinio. Tai ir atmosfera atitinkama. Siužetas vingiuojantis. Pradžia ir pabaiga labai skiriasi. Pradžioje dviejų partnerių tyrimai. Pabaigoje… Na gal skaitykite patys. Daugybė ten tų pabaigų. O aš turbūt ir filmą pažiūrėsiu.

Oficialiai: Los Andželo priemestyje rastas subjaurotas jaunos moters lavonas. Tirti šį žiaurų nužudymą imasi du įgudę policininkai- draugai ir varžovai, įsimylėję tą pačią moterį. Netrukus abu vyriškiai it apsėsti pasineria į naują bylą: Elizabetos Šort gyvenimo ir mirties paslaptis neduoda jiems ramybės. Ieškodami atsakymo jie priversti pereiti tikrą pragarą, pasinerti į patį pokario Holivudo dugną, atskleisti žmogaus dvasios tamsiąsias bedugnes ir akis į akį susidurti su savo sielų pabaisomis…

Puslapių skaičius: 400
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 06 14

406(79) Geoff Dyer „Paryžiaus transas“

406(79) Geoff Dyer „Paryžiaus transas“

Geoff Dyer „Paryžiaus transas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Patinka-nepatinka-patinka-nepatinka-patinka. Mintys kol skaičiau. Ir perskaičiusi tariu – patinka. Keista knyga apie nieką. Tik tas niekas tikrai ne Murakamiškas, o toks paprastesnis, gal net vos vos Remarkiškas.

Paryžius ir keturi svetimšaliai jaunuoliai. Dvi poros. Daug erotikos. Skirtingų rūšių narkotikų. Kalbų apie kiną, pasaulį, egzistenciją, ateities nebuvimą. Bet keista. Paprastai tokios knygos būna žiauriai nuobodžios. Tos kalbos per stiprios, tie narkotikai per dažnai kišami. Čia gi viskas savo vietoje ir savo laiku. Ir aš vėl noriu į Paryžių.

Knyga tokia teigiama. Apie laimingus žmonės. Bet žinote tą jausmą, kad tuoj tuoj sutrupės viskas. Tad štai, tas jausmas lydi per visą tekstą. Daug daug laimės ir tas jausmas. Tokia šita knyga.

Oficialiai: Vienas originaliausių šiuolaikinių Britanijos rašytojų rašytojų Geoffas Dyeris perteikia nuotykio, gyvenimo Paryžiuje dvasią. Tai melancholiškas, trykštantis erotine energija pasakojimas, žadinantis nesenai praėjusių laikų dvasią, kai pasaulis gręžėsi į Paryžių ieškodamas įkvėpimo. Keturi jauni svetimšaliai atranda šiame mieste vienas kitą ir drauge pasineria į raibuliuojančią jo kasdienybę, kupiną aistrų, narkotikų, pramogų, svajonių apie laimę…

Puslapių skaičius: 243
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 06 03