Pagal
Mėnuo: gruodžio 2012

509(33) Fred Vargas „Bėk greitai ir ilgai negrįžk“

509(33) Fred Vargas „Bėk greitai ir ilgai negrįžk“

Fred Vargas „Bėk greitai ir ilgai negrįžk“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Jau regis tikrai paskutinė lietuviška Vargas knyga? Pavadinimas, tai iš tų mano mylimiausių, tad keista, kad praleidau pro akis. Knyga yra iš Adamsbergo serijos vidurio. Tai yra skaičiau ankstesnių ir senesnių (man atrodo, nes nežinau eiliškumo). Buvo blogesnių ir geresnių, bet jau galiu patvirtinti, kad man patinka labai labai. Ir tam patvirtinimui buvo būtinos ir kitos knygos. Viena nesudaro jokio vaizdo. Juk veikėjai malasi maišosi iš knygos į kitą, autorė nesivargina aiškinti kodėl tas šitoks, o anas toks.

Šį kartą nieko necituosiu. Tokia štai paskutinė šių metų knyga. Bėk greitai ilgai negrįžk. O kainų lentelė trumpa. Deficitas.

OficialiaiPasakojimas apie jaunuolį, kuris savo skriaudėjams ryžtasi atkeršyti pasinaudodamas tariama iš motinos paveldėta galia. Šią neįtikėtiną istoriją atskleidžia nepaprasta intuicija apdovanotas policijos komisaras Adamsbergas ir jo kriminalinė brigada.

Puslapių skaičius: 413
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2012 12 30
[table id=21 /]
1Kainos surinktos 2012 12 30
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje/į Lietuvą.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

508(32) John Vaillant „Tigras. Keršto ir išlikimo istorija“

508(32) John Vaillant „Tigras. Keršto ir išlikimo istorija“

John Vaillant „Tigras. Keršto ir išlikimo istorija“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Ši knyga labiau patiko brangiausiajam nei man. Aš nesu didelė dokumentikos gerbėja, tačiau neatsisakau sužinoti vieną kitą naują dalyką. Perskaičiusi šį leidinį apsišviečiau tigrų tema :). Ir ne šiaip tigrų, o sibirinių. Man, kaip ir daugeliui neišmanėlių, tigrai visada asocijuojasi su gerokais šiltesniais kraštais, pvz., Afrika, ar Indija, todėl sužinoti daugiau apie laukinių katyčių gyvenimą prie -45C buvo įdomu.

Ant viršelio parašyta, kad „Tigras“ yra tiriamosios žurnalistikos, socialinės istorijos, geografijos ir kelionių literatūros mišinys. Labai taiklu. Būtent taip ir yra. Čia surasite daugybę tiriamųjų darbų citatų, nuorodų, senų pasakojimų. Čia sužinosite apie Primorę – Rusijos užkampį, kuri nežino net rusai.

Gyventojai ten nebeturi kuo verstis (po Sovietų Sąjungos griūties), todėl telieka brakonieriauti. Knygos autorius ne rusas, todėl kiek egzotiška skaityti jo paaiškinimus apie tam tikrus postsovietinius niuansus, dabartinės Rusijos realijas. Baisu buvo įsivaizduoti, kaip medžiotojas eina vien tik su guminiais batais, be pirštinių, o lauke ką… tik minus trisdešimt. Šilta dienelė.

Tad apie ką ši knyga? Apie tigrų ir žmonių santyki atšiauriuose sąlygose. Apie galimybes ir pasekmes. Paskaitykite ir dar kartą įsitikinsite, kad Lietuvoje gyventi gera, ne tik dėl to, kad neturime ketvirtį tonos sveriančių katyčių.

Papildymas: aha, ne mano skonio sakiau knyga, o nuo jos perskaitymo tai tik diskutuojam ir diskutuojam apie tigrus :)

OficialiaiPrimorės kraštas netoli Kinijos sienos, yra paskutinė čia išlikusių Amūro tigrų gyvenamoji vieta. Skambinęs pareigūnas pranešė siaubingą naujieną: netoli Sobolino, mažos medkirčių gyvenvietės, esančios giliai miškuose, tigras užpuolė ir sudraskė žmogų. Inspektorius Jurijus Trušas ir jo komanda leidžiasi į taigą: netoliese tykantis plėšrūnas turi būti sunaikintas. Spengiančiame šaltyje žmonės ir šunys seka nepaprastai pavojingo ir labai reto gyvūno pėdomis, o prieš skaitytojo akis veriasi stulbinančiai įdomi Amūro tigrų gyvenimo istorija.
Autorius pasakoja apie udegėjus, nuo seno taikiai sugyvenančius su tigrais; apie rusų medžiotojus ir kareivius, XIX-XX a. pradžioje beveik išnaikinusius šiuos didingus gyvūnus, ir apie jų palikuonis, kurie, prispausti skurdo, brakonieriauja, prekiaudami tigrų kūnų dalimis; apie šamanus, kurie vis dar muša savo būgnus, stengdamiesi atbaidyti grėsmę.
Įsimenanti ir rūsti tigro istorija pasakojama, pasitelkiant tris pagrindinius veikėjus: nužudytąjį brakonierių Vladimirą Markovą, inspektorių Jurijų Trušą ir žinoma, tigrą. Nepaprastai protingą nykstantį plėšrūną, vienintelį iš šešių išlikusių tigro porūšių prisitaikiusį gyventi arktinėmis sąlygomis.

Puslapių skaičius: 416
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 12 29

[table id=20 /]

1Kainos surinktos 2012 12 29
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

507(31) Fred Vargas „Neptūno vėjai“

507(31) Fred Vargas „Neptūno vėjai“

Fred Vargas „Neptūno vėjai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Ar jums pasitaiko perskaityti kažkokia serijinę knygą ir pamanyti, kad ji apskritai geriausia iš šiemet skaitytų? Man taip nebūna. Serijomis rašomi detektyvai dažnai yra geri, griebi vieną, griebi kitą, bet galiausiai geriausiomis paskelbi kokią nors savarankišką knygą. Iš jau 31 mano penktaisiais skaitymo metais suvalgytos knygos ši yra geriausia. Tai berods IV skaitytas Vargas romanas. Krimtau juos ne eilės tvarka ir štai jis, tas geriausias.

Ir kikenau, ir stebėjausi (senutė hakerė!), ir šiaip krykštavau, kaip autorė šaiposi iš visuomenės (storų žmonių nėra), o Adamsbergas tuo pasinaudodamas nuo kolegų slėpėsi už storos moters. Retai cituoju. Paskutinį kartą tai dariau, kai aprašinėjau… Vargas knygą. Tad štai ir vėl. Iliustracija. Adamsbergas domisi mirusius vyruku. Jam padeda senutė hakerė.

„…Aukitės sportbačiais – keliaujame panaršyti. Kokia, sakėte, pavardė?
– Fiulžansas, Onorė Gijomas/
– Duomenų keletas, – po kiek laiko pranešė Žozetė. – Bet po 1987 metų – nieko.
– Nes jis mirė. Tikriausiai pakeitė pavardę.
– Po mirties tai privaloma?“

Bėda ta, kad daugiau lyg ir nėra išversta knygų. Smagiausia, kad „Neptūno vėjus“ radau maisto prekių parduotuvėje, kainavo 5Lt.

Oficialiai: Elzase keistomis aplinkybėmis nužudoma mergina, jos kūne – trys simetriškai išsidėstę dūriai. Išgirdęs apie šią žmogžudystę, komisaras Adamsbergas prisimena prieš penkiolika metų tirtą bylą, kurioje buvo įtariamas jo brolis dvynys. Ar naujos aukos rodo, kad grįžo Tridantis? O gal Neptūno trišakiį kaip savo kruvinų darbų įrankį naudoja kitas žiaurus žudikas? Stengiantis susekti jo pėdsakus, netrukus įtariamuoju tampa… ir pats Adamsbergas. Akistatoje su praeitimi, pačiu savimi ir neregima blogio ranka, valdančia paslaptingąjį grėsmingą trišakį, komisaras Adamsbergas turės dar kartą įrodyti, kad gyvybė stipresnė už mirtį.

Puslapių skaičius: 444
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 12 27

[table id=19 /]

1Kainos surinktos 2012 12 27
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

506(30) Tom Rachman „Netobulieji“

506(30) Tom Rachman „Netobulieji“

Tom Rachman „Netobulieji“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Iš šios knygos tikėjausi kiek daugiau. Aš juk pati kelis metus dirbau redakcijoje, o greta buvo dar kelios to paties leidėjo, kitų leidinių redakcijos :). Todėl galvojau, kad čia bus kažkas labai artimo, labai pažįstamo. Šiek tiek buvo,. Tose vietose, kuriose rašoma apie redakciją. Deja, laikraščio kūrimo vieta sudarė knygos turinio mažumą :). O kas likusią dalį? Redakcijos narių asmeninis gyvenimas. Kiekvienas skyrius, tai vis kitas žmogus. Net ne visi ir susiję su redakcijos gyvenimu, pvz., jaunuolis Kaire svajojantis tapti žurnalistu, ar ištikima skaitytoja.

Personažai įdomūs, tačiau toks darbuotojų gyvenimas man nepažįstamas. Gal dėl to, kad „mano“ redakcijos leido savaitinius leidinius? Taip, aš radau tą skubėjimą „priduoti“, karštligišką antraščių kūrimą, susirinkimus, kalbos stilisčių pamokslus ir šefo apkalbinėjimus, bet kaip ir sakiau, šioje knygoje tai mažuma. Diduma – netobulųjų gyvenimas uždarius redakcijos duris. Aš nesakau, kad man nepatiko.

Oficialiai: Debiutinio britų kilmės autoriaus Tomo Rachmano romano „Netobulieji“ veiksmas vystosi Romoje, Vitorijo Emanuelio II gatvėje. Čia įsikūrusi anglakalbio laikraščio redakcija, čia nuo ryto iki vakaro galvas laužo ir klaviatūras tarškina žodžio ir išmonės meistrai. Deja, auksinės laikraščio dienos jau praeityje: skaitomumas krenta, tiražas mažėja, gerbėjai baigia išmirti, internetinio puslapio kaip nėra, taip nėra. Profesionalūs žurnalistai pradeda suvokti, kad jų darbas visuomenės akyse nebeturi prasmės, ir kad vieninteliai juos suprantantys žmonės sėdi tame pačiame skęstančiame laive. Vienuolikoje knygos skyrių sutinkame vis kitą laikraščio figūrą – nuo vyriausiosios redaktorės iki kuklaus nekrologų rašytojo. Kiekvienas skyrius – atskira asmeninė istorija, persipinanti su kitomis ir po truputį atskleidžianti laikraščio žlugimą.

Puslapių skaičius: 320
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 12 23

[table id=18 /]

1Kainos surinktos 2012 12 24
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

505(29) Erin Morgenstern „Naktinis cirkas“

505(29) Erin Morgenstern „Naktinis cirkas“

Erin Morgenstern „Naktinis cirkas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Knygų pavadinimų tema jau pasisakiau ankstesniame įraše. Cirkas? Ne… Neįdomu. Bet šį kartą sugundė viršelis. Knyga gulėjo bibliotekos lentynoje tokia nauja, tokia ryški, kad nejučia ir parsinešiau.

Gera. Svajinga. Magiška. Trumpai: du magai, kurie jau nuo seno dėl tam tikrų aplinkybių konkuruoja, rengia lažybas iš savo mokinių meistriškumo. Mokiniai irgi užsiima burtais. Kokios tai varžybos neatskleidžiama nei skaitytojams, nei žaidėjams. Apie jas nuolatos kalbama. Būtent joms yra pastatomas naktinis cirkas – varžybų arena. Du mokiniai varžosi, nors nežino nei kaip bus nustatytas nugalėtojas, nei kada. Jis ir ji. Ir aišku meilė.

Cirkas pasirodo iš niekur, iš anksto nepranešęs. Jis kitoks. Jam nebūdingi įprasto cirko atributai. Ir knyga kitokia. Labai reikia sekti datą nurodomą skyriaus pradžioje, nes laikas šokinėja. Ir šokinėja tai kelias dienas pirmyn atgal. tai metus ar net kelis. Kas apskritai yra tas cirkas ir kas jam nutiks po varžybų. Tai klausimai, kurie rūpi skaitytojui.  Knyga balansuoja ant liūdnumo, romantikos, tragedijos bei optimizmo ribų. Sunku suvokti, kaip ji kuria visus šiuos jausmus vienu metu. Todėl ir patiko. Filmas turėtų būti nuostabus – viskas juoda, balta, pilka ir kartais ryškių spalvų akcentai: raudonas šalikas, ryškiai žalios akys, ugniniai plaukai…

Oficialiai: Šis cirkas atvyksta netikėtai, nepranešęs. Be išankstinių skelbimų. Tiesiog vakar jo nebuvo, o šiandien jau yra. Ir atsidaro jis tik naktį. Palapinėse su baltais ir juodais dryžiais žiūrovų laukia stebuklai, nuo kurių gniaužia kvapą: ledinis sodas, labirintas iš debesų, ugnimi kvėpuojantys popieriniai drakonai, gimnastai, telpantys į nedideles stiklines dėžes… Šių stebuklų autoriai – du jauni iliuzionistai, Selija ir Markas, ir šis cirkas jiems – tik arena, kurioje grumiasi jųdviejų vaizduotė ir galia. Nuo vaikystės tik tokiam gyvenimui, tik tokiai dvikovai juos ruošė paslaptingi mokytojai, žaidžiantys neperprantamą, jiems vieniems žinomą žaidimą. Ir Selija su Marku net nenumano, kokią šio žaidimo pabaigą jų mokytojai yra jiems sugalvoję… Selijos ir Marko dvikova nuožmi. Ir visgi nutinka tai, ko niekas nelaukė – jaunuoliai įsimyli vienas kitą. Neapdairiai, beprotiškai, stebuklingai – nuo jų meilės įsižiebia žiburiai, o kambarys įkaista, kai jų rankos susiliečia.  Bet ar jaunuolių meilės pakaks, kad būtų nutrauktas žiaurus žaidimas, nuo kurio priklauso ne tik jų pačių, bet ir visų cirke esančių – ir talentingų akrobatų, ir net cirko savininkų – likimai?

Puslapių skaičius: 376
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 12 22

[table id=17 /]

1Kainos surinktos 2012 12 23
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

504(28) Patricia Highsmith „Talentingasis misteris Riplis“

504(28) Patricia Highsmith „Talentingasis misteris Riplis“

Patricia Highsmith „Talentingasis misteris Riplis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Prisipažinsiu, kad yra tokių pavadinimų, kurie mane atstumia, užsiblokuoju ir visada praleidžiu pro akis filmus, knygas. Po kiek laiko, kokiu nors būdu vistiek perskaitau, suprantu, kad knyga, ar peržiūrėtas filmas buvo puikūs, tik mano keistos smegenys blokavo. Kokie tai pavadinimai? Tokie, kuriuose minimas vyro vardas. Pvz., „Timas“, „Talentingasis Misteris Riplis“, „Pakalbėkime apie Keviną“ ir t.t. Moterų vardai, pvz., „Katryna“, „Kerė“ visai neglumina. Netgi traukia šeimų pavardės. Kiti atstumiantys pavadinimai yra tie, kuriuose šmėžuoja arkliai, drambliai, ar cirkas. Beje, visos knygos, kurias perskaičiau su tokiais pavadinimais buvo daugiau nei puikios.

Taigi, pro tą mano kvailą filtrą praslydo Tomas Riplis, kuris kaip aš suprantu yra gana garsus. Ne man. Praslydo, perskaičiau, patiko. Tokia gana lengva istorija su retro dvelktėlėjimu. Dabar. Jokių spec. efektų, jokių šaudo gaudo, beveik nieko ir neskerdžia (tik pamojuoja irklais ir patranko galvas peleninėmis), o skaičiau susidomėjusi, kuo gi viskas baigsis. Išsuks talentėlis kailį, ar ne?

OficialiaiTomas Riplis – paprastas, bet suktas jaunuolis, dirbantis tai vienoje, tai kitoje kontoroje. Jis glaudžiasi toli gražu ne prabangiausiame Niujorko būste ir gyvena pilką, neįdomų gyvenimą. Tačiau vieną dieną verslininkas Herbertas Grynlifas Tomui patiki svarbią misiją – pargabenti į Niujorką plevėsą sūnų Dikį, pernelyg ilgai užsibuvusį Italijoje, kur jį įkalino saulė, paplūdimiai ir kiti malonumai. Gavęs solidų avansą, Tomas palieka savo senus pažįstamus ir iškeliauja vykdyti neįprastos užduoties. Tačiau greitai ir pats pasiduoda Italijos apžavams. Dar labiau nei Italija jį sužavi Dikio Grynlifo gyvenimo būdas ir pažiūros. Pirmąkart taip arti turtingųjų pasaulio atsidūrusį Tomą Riplį užvaldo pinigų, valdžios ir lengvo gyvenimo aistra. Tomas pasiryžta bet kokia kaina tapti toks pat kaip Dikis Grynlifas…

Puslapių skaičius: 256
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2012 12 19

[table id=16 /]

1Kainos surinktos 2012 12 20
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

503(27) Neil Gaiman „Kapinių knyga“

503(27) Neil Gaiman „Kapinių knyga“

Neil Gaiman „Kapinių knyga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Jei aš dabar būčiau 8-10 metų ir tokia, kokia buvau to amžiaus, tai po šios knygos krykštaučiau iš susižavėjimo. Tuo metu skaitydavau visokius „siaubų autobusiukus“ iš ši knyga man kelia prisiminimus.

Dabar aš jau didelė mergaitė, knygą suskaičiau su šypsena, patiko man ji. Bet… tada būtų patikusi labiau. Didelės mergaitės protas jau mato per daug trūkumų, kelia per daug klausimų, pvz., kodėl autorius patingėjo paplėtoti kai kurias neaiškias vietas, labiau supažindinti su tam tikrais veikėjais. Galų gale įdomiausius įvykius prabėgo taip viens du, o mažiau įdomiems skyrė daugiau dėmesio.

Gaiman niekada nestos į mėgstamiausių mano rašytojų lentyną, tačiau yra vienas tų, kuriuos paskaitinėti visada smagu. Dar liko perskaityti „Karolainą“ ir „Žvaigždžių dulkes“, bet mačiau filmus, todėl turės ne vieni metai prabėgti kol bent kiek jie prablės atmintyje.

P.S. Perskaičiau aš tą knygą, aprašiau, pradėjau rinkti kainas ir likau šokiruota. Suprantu, kad ne storyje esmė. Bet eina sau, vaikai, mokykimės anglų kalbos!

OficialiaiKitas – nepaprastas berniukas, gyvenantis nepaprastoje vietoje – vienintelis gyvas kapinių pilietis. Nuo kūdikystės išaugintas vaiduoklių, vilkolakių ir kitokių kapinių būtybių, Kitas išmoko senųjų jo auklėtojų papročių ir perėmė dabartines vaiduokliškas žinias. Jis įgijo gebėjimą išnykti. Ar gali vaiduoklių išaugintas vaikas džiaugtis gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių stebuklais ir galynėtis su jų siaubais?

Puslapių skaičius: 272
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2012 12 17

[table id=15 /]

1Kainos surinktos 2012 12 18
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

 

502(26) Justin Cronin „Perėja“

502(26) Justin Cronin „Perėja“

Justin Cronin „Perėja“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Pastebėjau, kad man visai patinka leidykla „Jotema“. Knygos įdomios, šriftai normalūs (!!!), kainos neužlaužtos. Blogai tik yra tai, kad aš ir vėl nusigriebiau trilogiją, ir vėl trečios dalies dar nėra (štai Larsonas savo knygų taip ir neužbaigė, man visada atrodo, kad ir su kitomis taip bus :) ). Ir nemanau, kad antrą skaitysiu angliškai, nes truputį įtariu kalbos žinios per menkos. Čia daug detalių: techninių, medicininių, karinių.

Knyga turi kažką bendro su garsiais filmais „Absoliutus blogis“. O kaip gi ne? Tiriamas virusas, pabėgę infekuotieji, išmirusi žmonija, saujelė išgyvenusių, mergaitė, kuri užkrėsta virusu, bet yra gerietė ir visus gali išgelbėti. Primena, ar ne? Tuo pačiu ir skiriasi. Čia nėra piktosios korporacijos, nėra ir gražuolės Milos, kuri visus išdaužo. Nėra ir zombių, jeigu ką. Užkrėstieji labiau vampyrai.

Knyga man labai patiko, nes šioje visko labai daug. Ir nenuobodu. Istorija pasakojama tai vieno veikėjo akimis, tai tiesiog autoriaus, tai dokumentų ir dienoraščių. Beveik 700 psl. neprailgo, tik ranka labai paskaudo, štai čia įvertinčiau elektroninį leidinį! Rekomenduoju visiems apokaliptinių kūrinių gerbėjams. Rasit nuotykių, mistikų, kažkiek meilės ir vilties. Gaila tik dėl tų tęsinių. Galėtų jų nebebūti arba būti čia ir dabar.

OficialiaiJustino Cronino romanas „Perėja“ (The Passage), didelės apimties tritomio epo pirmoji knyga, 2010 metais sukėlė milžinišką ažiotažą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Plataus užmojo pasakojimas atitinka ir jo platų apokaliptinį turinį: laisvėn ištrūksta slaptose karinėse laboratorijose bandytas virusas ir Ameriką ištinka baisesnė už marą totalinė katastrofa, o šioje pragaištingoje jūroje išlieka tik išsigelbėjusių ir nuo išorinio pasaulio atsiribojusių žmonių salelės. Praslenka beveik šimtmetis, pasikeičia kelios kartos, užaugusios Kolonijoje, uždaroje erdvėje. Kadaise klestėjusią civilizaciją Kolonijos gyventojai įsivaizduoja tik iš pasakojimų, kol pagaliau ateina laikas atskleisti apokalipsės priežastis…

Puslapių skaičius: 688
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 12 17

[table id=14 /]

1Kainos surinktos 2012 12 17
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.

501(25) Simon Beckett „Mirties chemija“

501(25) Simon Beckett „Mirties chemija“

Simon Beckett „Mirties chemija“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Pagaliau susipažinau su Beckettu. Sakau, kad pagaliau, todėl, kad knyginių tinklaraštininkų bendruomenė šurmuliuoja ir kartoja, koks gi jis geras, koks geras. O aš detektyvus mėgstu ir va… neskaičiau. Padėtį ištaisiau, patiko, dedu greta Gerritsen, abudu gi mėgsta smulkiai aprašinėti visokias šlikštybes. Gerai, kad skaitydama aš taip jautriai nereaguoju, kaip matydama, pvz., filme. Lervos ir pūvantys kūnai – yra ko reaguoti. Matot ant viršelio musę? Jų čia bus daug.

Keista, bet blogietį atspėjau labai greitai. Jei tiksliai, tai kažkur 120psl. Labai labai retai būnu įsitikinusi 100 proc. Dažniausiai, būna taip, kad nors pabaigoje ir nenustembu, bet to žmogaus neįtarinėjau. Gal sąmoningai nesistengiu atspėti, kas nesusigadinčiau skaitymo malonumo. Šioje knygoje tiesiog smogė: bus šitas. Ir toliau skaitydama jau ieškojau patvirtinimų. Pabaiga dvilypė, negaliu išduoti, kad nuspėjau nevisiškai tiksliai. Dažnai tokių knygų pabaigoje būna vieta, kur pagrindinis „gerietis“ susigrumia (vienaip ar kitaip) su žudiku. Tai va šioje vietoje jau buvau pamaniusi, kad klydau, bet ir vėl viskas apsivertė aukštyn kojomis ir… na 120-tame puslapyje atėjęs nušvitimas pasiteisino. Beje, nebėkite atsivertinėti to 120 psl. Nieko ten tokio nėra. :)  Žudiko vardo nerasite.

Norėsiu skaityti ir kitas Becketto knygas, nes autorius turi kažką tokio savito. Gal tai, kad knyga parašyta pirmu asmeniu? Šiaip mane kankina smalsumas, kodėl šiuolaikiniuose detektyvuose pagrindiniai veikėjai būtinai kankinasi ko nors netekę. Tai šeimos, tai žmonos, tai vaikų, tai mylimoji pabėgo. Visoje toje trilerių eilėje trūksta kažkokio Chandler’iško linksmo veikėjo, kuris retai kankinasi ir paprastai yra geros nuotaikos, jei tik nekankina pagirios.

Oficialiai: Deividas Hanteris buvo žymiausias teismo medikas visoje Anglijoje. Tačiau po žmonos ir dukters žūties jis palieka Londoną ir persikrausto į mažą kaimelį kaip paprastas gydytojas. Niekas iš kaimiečių nežino jo praeities. Po trejų ramaus gyvenimo metų du berniukai randa vietinės rašytojos lavoną su į nugarą įsmeigtais gulbės sparnais. Kaip medikas, Hanteris privalo apžiūrėti negyvėlę – o tuo metu pradingsta antra kaimelio gyventoja. Įtarimas krinta ant gydytojo, nes jis visiems tebeatrodo svetimas… „Mirties chemija“ – įtampos kupinas detektyvas, sudarytas iš klasikinių komponentų: apibrėžtas galimų įtariamųjų ratas, visus be perstojo įtarinėjantys kaimo gyventojai ir daugybė versijų, kurias pasitelkęs autorius gudriai vedžioja skaitytoją už nosies. Įtampa auga sulig kiekvienu puslapiu, kaime isterija apima vis daugiau žmonių, nes vieną žiaurią ir keistą žmogžudystę veja kitos. 

Puslapių skaičius: 373
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 12 14

[table id=13 /]

1Kainos surinktos 2012 12 15
2Siuntimo kaina = kaina už vienos knygos pristatymą Lietuvoje.
3Bendra knygos ir pristatymo kaina perkant tik vieną šią knygą.
4Kaina versta į litus pagal valiutos.lt nurodomą kursą.