Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2013

565(89) Vaiva Rykštaitė „Kostiumų drama“

565(89) Vaiva Rykštaitė „Kostiumų drama“

Vaiva Rykštaitė „Kostiumų drama“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Lietuviškų knygų fobija baigia išdulkėti iš galvos. Ši gi patraukė gražiu viršeliu, o po to, berods „Panelėje“, paskaičiau interviu su autore ir pagalvojau, kad skaitysiu tą knygą. Ir skaičiau, ir patiko.

Jauna emigrantė Lėja pabėga laimės ieškoti. Į Londoną. Ne ne ne, ji tikrai nedirbs juodų darbų. Galvoja. Bet nutinka kaip visada. Šioje knygoje rasite senelių slaugos kasdienybę, gyvenimą skvotuose, „kovą“ prieš sistemą ir dešimtis įdomių dramos veikėjų. Pyksit ant Lėjos ir džiaugsitės su ja. Kažkada kažkur skaičiau, kad knygoje daug keiksmažodžių. Šiaip nepastebėjau nei vieno, matyt visi buvo savo vietoje.

Ir čia man buvo labai smalsu, kaip autorė pabaigs knygą. Bus pabaiga? Ar tiesiog rymos kas nors prie staliuko su vyno taure, uždanga nusileis. Esu patenkinta.

Oficialiai: Be jokios aiškios priežasties atvykusi į Londoną, Lėja pasineria į atsitiktinių įvykių sūkurį. Vieną dieną ji kaip benamė klaidžioja didmiesčio gatvėse, kitą – apsigyvena su nepažįstamais žmonėmis apleistame name. Kartais ji valgo konteineriuose rastą maistą, kartais vaišinasi žąsų kepenėlėmis prabangiuose restoranuose. Per Lėjos patirtį atskleidžiami skirtingi Londono veidai – alternatyvus gyvenimo būdas skvotuose su bičiuliais, kurie įtartinais būdais mėgina pakeisti pasaulį. Ir visiška priešingybė – lėtas, skausmingas neįgaliųjų pasaulis, kurį mergina pamato įsidarbinusi slauge. Egzistuoja ir trečias, „normalus“, visuotinai priimtas gyvenimas. Visi jie turi savo scenarijų ir tam tikram vaidmeniui skirtą kostiumų komplektą.

Puslapių skaičius: 256
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2013 08 28

564(88) Tahir Shah „Timbuktu“

564(88) Tahir Shah „Timbuktu“

Tahir Shah „Timbuktu“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: „Kalifo rūmus“ prisimenu, kaip labai gerą arabų pažinimo veikalą. Smagi knyga buvo, todėl neabejodama ėmiausi ir „Timbuktu“. Tikėjausi gero nuotykio. Gavau. Tik nesu tikra, kad tai ko tikėjausi. Romanas parašytas tuo tokiu senoviniu stiliuku, kur skyriaus pradžioje pavadinimai atskleidžia kas bus rašoma („Ponas Kočreinas praneša Bytei gavęs laišką“ ir t.t.). Iš pradžių skambėjo neblogai, priminė kokį „Didįjį traukinio apiplėšimą“, bet po to pradėjo erzinti. Kodėl? Nes aš norėjau nuotykių, intrigos! O kokia ten intriga jei viską žinai. Autorius čia akcentuojasi į patį pasakojimo stiliuką.

Knygos gale yra ištrauka iš tikrojo pasakojimo, kuris įkvėpė šią knygą. Nes iš tiesų buvo toks amerikietis rastas Londone ir dievagojosi, kad buvo Timbuktu. Tai va, tame pasakojime vyrukas pasirodė daug įdomesnis nei Shah’o knygoje. Knyginis Robertas per daug jau neįtikėtinas su ta savo meile. Gi visas negandas ištvėrė iš meilės. Nepasidavė jokiems moterų gundymams ir laikėsi iki paskutiniųjų. Nesiginčiju, taip gali būti, tik knygoje neskambėjo tikroviškai. Nepaisant to, čia smagus skaitalas vėsioms naktims.

OficialiaiŠaltą 1815 metų žiemos vakarą Londono gatvėje pasirodė jaunas, neraštingas Amerikos jūreivis Robertas Adamsas, pusnuogis, mirštantis iš bado; jis tvirtino svečiavęsis pas Timbuktu karalių. Anglų lordas priglaudė jūreivį savo namuose, ir netrukus Londono aukštuomenė išgirdo stulbinamą jo istoriją. Istoriją apie beprotiškus nuotykius, kovą dėl išgyvenimo, aukso godulį ir, žinoma, meilę. Tuo metu britai ką tik buvo praradę Amerikos koloniją, tad mintis, kad amerikietis pirmas paskelbė pasiekęs visų keliautojų išsvajotą miestą, jiems pasirodė be galo nemaloni. Britanijos privilegijuotųjų sluoksnių gyventojai susivienijo prieš nekviestą amerikietį svečią, išjuokė jo pasakojimą ir pradėjo kampaniją, skirtą jam apjuodinti, – kampaniją, kuri tęsiasi iki mūsų dienų.

Puslapių skaičius: 461
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 08 19

563(87) Ian Rankin „Nugrimzdęs į tamsą“

563(87) Ian Rankin „Nugrimzdęs į tamsą“

Ian Rankin „Nugrimzdęs į tamsą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Lėtai lėtai, bet suskaičiau dar vieną detektyvą. Nepasakyčiau, kad man dingęs noras skaityti, bet kažkur dingo tas „užsikabinimo“ jausmas. Tapo labai lengva sustoti, padaryti dienos pertrauką, ar eiti miegoti nepriskaičius skyriaus galo.

Šis detektyvas gana lėtas. Vos vos nuobodus, bet vis tiek visai geras. Tik Škotija, Škotijos parlamentas, Škotijos nekilnojamo turto intrigos ir kiti reikalai, man per daug tolimi. Tik tiek. „Trys aukos – trys painios istorijos, kurias narplioti imasi ambicingasis inspektorius Rebusas.“. Ambicingasis? Turbūt mes ne apie tą patį.

OficialiaiKvinsberio rūmuose turi įsikurti Škotijos parlamentas. Tačiau būsimų įkurtuvių džiaugsmą sudrumsčia kraupus radinys ? restauruojamų patalpų židinio angoje prieš daugelį metų užmūryti vyro palaikai. Netrukus po to įvyksta dar du paslaptingi nusikaltimai: nuo tilto nušoka „valkata“, kurio sąskaitoje – keturi šimtai tūkstančių svarų sterlingų, bei randamas žinomo visuomenės veikėjo, garsios Škotijos giminės atstovo lavonas. 
Trys aukos – trys painios istorijos, kurias narplioti imasi ambicingasis inspektorius Rebusas. Savais metodais tirdamas bylą jis akis į akį susiduria su vienu žinomiausių Edinburgo nusikaltėlių. Akivaizdu, kad kažkas iš Škotijos nepriklausomybės tikisi uždirbti daug pinigų, ir tai bus daroma tamsoje…

Puslapių skaičius: 543
Knyga nuosava.
Perskaityta 2013 08 19

562(86) Antje Babendererde „Laumžirgių vasara“

562(86) Antje Babendererde „Laumžirgių vasara“

Antje Babendererde „Laumžirgių vasara“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai kur puiki knyga paaugliams. Jei jau perskaitėte visus saulėlydžius, bado žaidynes ir kt. reikaliukus, tai griebkite šį tą paprastesnio, bet gal net ir dar malonesnio.

Tai banalaus siužeto pasakojimas. Mergaitė iš miesto sutinka indėną, praleidžia su juo 3 savaites, įsimyli ir pakeičia pasaulėžiūrą. Matyta girdėta šimtus kartų. Tačiau autorė sugeba kažkaip įtraukti. Aš jau senokai užaugau, bet ta 16metės meilė pasirodė graži ir savo vietoje. Truputėlį iškelta miškų kirtimo problema. Abu herojai skirtingose barikadų pusėse, tačiau rašytoja nemoralizuoja. Yra štai taip, o kur teisieji jūs jau spręskit patys. Tikros knygos pabaigos čia irgi nėra.

Tai antra mano skaityta Babendererde knyga. Abiejose ta pati tema. Abi savaip įdomios, todėl paskaitysiu ir daugiau. Jei tik kada pasitaikys proga.

Oficialiai: Degalinė prie autostrados Kanados miškuose. Ten Džodė sutinka uždaro būdo Džėjų Muskinongą. Ji net nesvajoja, kad kartu patirs neišdildomų nuotykių, jaunasis indėnas pasiima mergaitę su savimi į savo tėvynę prie Vindigo ežero. Toli nuo civilizacijos jie pamilsta vienas kitą. Tačiau Džodė negali gyventi laukiniame miške, o Džėjus neįsivaizduoja gyvenimo mieste. Netrukus Džodė turi priimti sunkiausią sprendimą…

Puslapių skaičius: 244
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2013 08 05

561(85) Salvador Dali „Paslėpti veidai“

561(85) Salvador Dali „Paslėpti veidai“

image

Salvador Dali „Paslėpti veidai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Salvadoras Dali yra mano meilė jau nuo senų senovės. Ne tik paveikslai bei jų pavadinimai, bet ir laikysena. Ir vieninteliame jo parašytame romane man labiausiai patiko… …įvadas. Tiek metų prabėgo, o realijos tos pačios. Turi daryti. Neužtenka turėti idėją ir laukti mūzos. Reikia dirbti dirbti dirbti.

Na, o pati knyga irgi labai nieko sau. Jei patinka visokie Gedsbiai, mopasanai, kiti klasikai, tai nespjausit ir čia. Idėja ir laikmetis kiti, bet skaitosi panašiai. Pirmame trečdalyje labai jutau tokią salvadorišką ironiją. Paslėpta, bet ir čia pat. Po to gal pripratau, o gal siužeto vingiai pagreitėjo, prasidėjo karas, įsiskaičiau, kaip šiaip visai neblogą romaną.

Salvadoras sukūrė ir visai įdomių veikėjų. Kai neretai pasitaiko, patys išskirtiniausi pasirodė šalutiniai istorijos žmonės. Dabar jau noriu paskaityti Salvadoro Dali knygą apie Salvadorą Dali.

Oficialiai: Vienintelis Salvadoro Dalí romanas Paslėpti veidai nukelia mus į keistą romantiško dekadentizmo atmosferą. Pasitelkęs vizualiai turtingą, beveik fotografišką kalbą, autorius aprašo aristokratų gyvenimus, jų iškrypusias aistras ir taurią meilę. Ekscentriškas, švaistūniškas aukštuomenės gyvenimo būdas simbolizuoja prieškario Europos nuosmukį. Knygos veiksmas, prasidėjęs 1934 metų Paryžiuje, ritasi iki Maltos, Šiaurės Afrikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir vėl sugrįžta į Prancūziją, kur ir baigiasi paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
Salvadoras Dalí (1904–1989) – ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas žymiausių siurrealizmo atstovų ir svarbiausių XX amžiaus menininkų.

Puslapių skaičius: 608
Knyga nuosava
Perskaityta 2013 08 03