Pagal
Mėnuo: spalio 2013

580(104) Simon Beckett „Įrašyta kauluose“

580(104) Simon Beckett „Įrašyta kauluose“

Simon Beckett „Įrašyta kauluose“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaitymo metus reikia pabaigti gera knyga. Tai taip ir darau. Geras, toks tikras detektyvas. Pirmoji Deivido istorijų dalis man didelio įspūdžio nepaliko. Gera, bet nuspėjama. Gera, bet lėtoka. Ši buvo greitesnė. Bet nuspėjama taip pat. Vienintelis vienijantis dalykas, kad abiejuose knygose nusikaltimus kaltieji pasidalina, todėl nuspėji tik pusę. Pirmas mano įtarimas pasitvirtino pačiame gale.

Bet ši knyga buvo tokia uh, super! Gal dėl atmosferos? Viskas vyksta nedidukėje saloje, kur dėl audros neveikia komunikacijos, negalima nei išvažiuoti, nei atvažiuoti, nei prisišaukti pagalbos. Mėgstu tokias.

Tai va. Ar laukiat mano metų apžvalgos? Dzin jums, aišku nelaukiat, bet aš vistiek parašysiu. Gi penktieji šiukšlynėlio metai šiandien baigiasi.

Oficialiai: Teismo medikas Deividas Hanteris jau buvo netoli namų, kai jį sustabdė telefono skambutis. Runoje, vienoje iš Hebridų salų toli Atlanto vandenyne, rastas lavonas. Atvykęs į audrų purtomą salą, teismo medikas susiduria su sunkiu nusikaltimu. Beveik visiškai suanglėjęs lavonas rastas senoje lūšnelėje; vietos policijos pajėgos linksta tai laikyti nelaimingu atsitikimu, tačiau Deividas tuo netiki. Tirdamas gaisravietę, jis padaro išvadą, kad auka buvo nužudyta. Padėtis tampa dar grėsmingesnė, kai audra atskiria salą nuo išorinio pasaulio, pastiprinimas neatvyksta, o velniška ugnis įsiplieskia vėl. Tai reiškia tik viena: žudikas tyko saloje ir teismo medikas privalo jį rasti, kol dar ne per vėlu.„Įrašyta kauluose” – pašėlusios įtampos kupinas detektyvas, sudarytas iš klasikinių komponentų: apibrėžtas galimų įtariamųjų ratas, visus be perstojo įtarinėjantys salos gyventojai ir daugybė versijų, todėl autoriui pavyksta klastingai vedžioti skaitytoją už nosies. Įtampa auga sulig kiekvienu puslapiu, žiaurumas neslūgsta, knyga kupina nejaukių paslapčių, kurios apgaubia tyrėją tarsi kokonas.

Knygos puslapių skaičius: 376
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 30

579(103) Colleen McCullough „Misalongio moterys“

579(103) Colleen McCullough „Misalongio moterys“

Colleen McCullough „Misalongio moterys“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Oi kokia nebūdinga McCullough knyga. Iki šiol skaitytos man patiko, išskyrus „Timą“. Na bet čia kažkoks pasityčiojimas iš romano tiek apimtimi, tiek turiniu :). Viskas įvyksta labai greitai. Gyvena neturtinga senmergė su teta ir mama, tada prisiskaito romaniukų ir tampa kiek drąsesne, nueina pas patikusį vyrą ir paprašo ją vesti. Šis veda, ir visi turtingai ir laimingai gyvena. Pabaiga. Net žurnalo istorijose būna daugiau vingių, intrigų ir smagybių, Kyla tik viena mintis – šia knyga autorė tiesiog išliejo savo užslėptą sarkazmą ir šiaip pasišaipė iš meilės romanų. Jei taip, tai gal tada visai ir nieko.

OficialiaiMilijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamų „Erškėčių paukščių“ autorės knyga „Misalongio moterys“ mus vėl sugrąžina į atšiaurią ir rūsčią XX a. pradžios Australiją, miestelį keistu Bairono vardu, kuriame viskas priklauso Herlingfordų šeimai. Ten gyvena trys moterys, iš paskutiniųjų besistengiančios sudurti galą su galu: Oktavija, sesuo Druzila ir jos duktė Misė.

Knygos puslapių skaičius: 178
El-knyga.
Perskaityta 2013 10 24

578(102) Sara Gruen „Žirgyno pamokos“

578(102) Sara Gruen „Žirgyno pamokos“

Sara Gruen „Žirgyno pamokos“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taip jau būna, kad kai perskaitai vieną labai gerą rašytojo knygą, tada kažkaip savaime nori paskaityti ir kitas. Ta geroji buvo „Vanduo drambliams“, tad neabejodama bibliotekoje pasiėmiau ir „Žirgyno pamokas“.

Ši net tokia gera, bet mažiau trejeto nesinori rašyti :). Siužetas gerokai banalesnis ir labai labai nuspėjamas. Na įsivaizduokit, jaunystėje ji nukrenta nuo dievinamo žirgo, žirgas žūva, raitėlė vos vos išsikapsto. Nusprendžia niekada nebejodinėti ant kito žirgo, po 20 metų praranda darbą ir vyrą, grįžta į žirgyną ir pamato savo senojo arkliuko dvynį. To užtenka, kad žinotumėte kaip viskas bus toliau, ane?  Neapsiriksit, nes nieko netikėto autorė nesugalvos ir vistiek buvo malonu skaityti. Rekomenduoju gražiam savaitgaliui.

OficialiaiPasaulinio lygio jojikė, pretendentė į olimpines žaidynes Anemerė Cimer gyveno vien skrydžio ant žirgo virpuliu. Kai Anemerei suėjo aštuoniolika, tragiška nelaimė varžybų trasoje į nebūtį nubloškė jos sportinę karjerą ir jos dievinamą žirgą Harį. 
Po dvidešimties metų Anemerė grįžta į gimtuosius namus ir  mirštančio tėvo išlaikomą žirgyną. Netekusi darbo, palikta vyro, ji atsiveža nesutramdomą paauglę dukterį į šią kančių ir prisiminimų buveinę, kur po ganyklas ir žirgų gardus kaip šmėklos klajoja neišspręsti jos jaunystės galvosūkiai… Staiga gyvenimas vėl ima verstis aukštyn kojom. Vos išvydus baltais dryžiais išmargintą arklį, sukrečiamai panašų į kadaise kritusį jos žirgą, jis užvaldo visas Anemerės mintis ir sudrebina ir taip iš pamatų išklibintą jos pasaulį.

Knygos puslapių skaičius: 360
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 10 20

577(101) Matt Haig „Radliai“

577(101) Matt Haig „Radliai“

Matt Haig „Radliai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Po visų tų kyšt-lyžt užsimaniau ko nors tokio normalesnio. Perskaičiau šios knygos nugarėlės tekstą ir pagalvojau, kad bus pats tas. Tik kažkaip praleidau užrašą ant viršelio „O koks jūsų šeimos kraujo skonis“ ir skaitant netikėtai bumptelėjo, kad čia vampyriška knyga. O aš gi maniau, kad čia kažkas rimto apie šeimą, santykius ir pan. Jėga, dar labiau apsidžiaugiau.

Šiek tiek primena Adamsų šeimynėlę, tik tokią labai užsimaskavusią. Tėvai nusprendė būti abstinentais, atsikraustė „į viską matom, viską girdim“ tipo kaimą ir stengiasi gyventi kaip „kraujiniai“. Vaikai iš viso nežino, kad jie vampyrai. Iki kol vaikino „užlaužta“ dukra šio nesuėda. Tada prasideda. Knyga tokia kažkokia linksma, nors joje daug kraujo ir šiek tiek žudynių. Skaičiau autoriaus interviu, kad kai kuriose šalyse yra išleistos suaugusių ir vaikų (gal paauglių?) versijos, bet jos skiriasi tik viršeliais. Na, man vaikystėje būtų patikę, bet šiaip nežinau ar tėvai duoda tokias knygas vaikams :).

Nieko įmantraus, naujo, negirdėto, bet susiskaitė labai smagiai.

OficialiaiRomane „Radliai“ pasakojama apie mažame miestelyje įsikūrusius Radlius, kurie atrodo kaip bet kuri kita kaimynystėje gyvenanti šeima. Tėvas gydytojas nuolat dirba viršvalandžius, motina – mažakalbė namų šeimininkė. Iš išblyškusio alergiško sūnaus Rovano tyčiojasi mokykloje, o anemija serganti dukra Klara ryžtasi tapti vegane. Tačiau netyčia paaiškėja, kokią paslaptį tėvai slepia, ir šeimos gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai.
Ši knyga pasakoja apie tai, ką tėvai gali padaryti dėl vaikų, net jei reikia paaukoti savo asmenybę ir polinkius. Ji kelia klausimus, kaip mes augame ir kas mus augina, ką mes gauname ir ką prarandame.

Knygos puslapių skaičius: 320
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2013 10 17

576(100) Sylvia Day „Atskleisk mane“

576(100) Sylvia Day „Atskleisk mane“

Sylvia Day „Atskleisk mane“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šiemet skaičiau daug storų ir angliškų knygų, tai jau maniau, kad šimtuko neįveikiu, gi iki mano skaitymo metų galo liko tik pusė mėnesio. O tada švęsim šiukšlynėlio penkmetį, galit jau rūpintis dovanomis :). Bet štai šimtoji knyga šlamštukas. Nors gal negražu taip sakyti, šlamštuku reiktų vadinti knygą iš kurios kažko tikiesi, o ta nuvilia. Čia gi nei nuvylė, nei ką. Buvo kaip žadėta.

Kas buvo įdomu? Man vis dar įdomi Eva. Kad ir kas jai nutinka, jei išmestume visokius „jis mane užvaldė, aš be jo nebegaliu“ ji ir su buvusiuoju vien iš keršto Gideonui gali pasilaižyt, ir šiaip tokia nepėsčia moteris.

Kas gi nepatiko? Kad čia visiška pilkų atspalvių kopija siužeto prasme. Net blogiuką turim šantažistą. Net artimas žmogus papuola į ligoninę, kol Eva smaginasi. Net jaunoji jo sesutė-draugutė yra. Vestuvių nebuvo, bet jei teisingai suprantu, tai čia bus 5 knygos, o ne trys tai veiksmas kiek ištęstas. Spėčiau, kad bus ir vestuvės, o dar bus nėštumas, dėl kurio Gideonas labai supanikuos ir t.t. :). Beje, rašo Day geriau už aną autore. Bent jau akių niekas nevarto :).

Žodžiu. Perskaičiau penktadienį, šiandien man jau sunku prisimint kažką.

Oficialiai: Žvelgiant iš šalies, Evai ir Gideonui galima tik pavydėti gražaus, prabangaus gyvenimo, tačiau iš tiesų jų širdys sužeistos ir iškankintos. Skaudinančios praeities šmėklos negailestingai juos persekioja ir kėsinasi atimti tai, kas brangiausia – iš Evos Gideoną, iš Gideono Evą. Rodos, jiems niekada nepavyks būti kartu. Viskas pernelyg sudėtinga, per painu, per skaudu… Tačiau juos sujungusi aistra degina tamsiausiais malonumais, ir jie nebeįstengia, nebenori atsitraukti vienas nuo kito. Gideonas – Evos priklausomybė… visi jos troškimai. Eva – Gideono pasaulis, gyvenimas, beprotybė… Jie alkte alksta vienas kito ir šis alkis žada saldžią apsėdimo palaimą, svaigią aistros bedugnę.

Knygos puslapių skaičius: 320
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2013 10 11

575(99) Sylvia Day „Apnuogink mane“

575(99) Sylvia Day „Apnuogink mane“

Sylvia Day „Apnuogink mane“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: iš pradžių ši knyga įtraukė taip pat kaip ir pilkieji atspalviai. Herojai pasirodė patrauklūs. Jis tai kaip ir jis, ant to paties kurpalio, bet ji jau nebuvo kažkokia nepatyrus višta. Mergina su patirtimi, mergina turinti pinigų, mergina nesupanikuojanti kai reikia užlipt ant raudono kilimo nes prie to pripratusi. Taip daug smagiau, kai veikėjai yra lygiaverčiai. Turtingą svajonių princą, kuris dar ir gražus bei rodo daug dėmesio, kurio nesi išlepinta nesunku mylėti net su visais jo iškrypimais. Visai kas kita kai dėmesio niekada netrūko, pinigų netrūko, nei vakarėlių, nei pažinčių.

Bet. Bet perskaičius pusę knygos pradėjo atsibosti. Prasidėjo bėgiojimas iš vienų namų į kitus ir tąsymasis „aš be tavęs negaliu, pyst pyst, negaliu negaliu, ir aš be tavęs, kyšt kyšt“. Sekso scenas pradėjau praleidinėti, nes jau pasidarė įdomiau skaityti kaip apsirengė ar ką valgė.

Kitą dalį skaitysiu. O štai kol išleis trečią, tai ko gero jau būsiu pamiršus šiuos veikėjus. O bet tačiau, kaip erotinė ši knyga visai gi gera.

Oficialiai: Jiedu netikėtai susitiko pastate, pavadintame „Crossfire“, ir pateko į kryžminę aistrų ugnį. Ryšys užsimezgė nuo pat pirmo žvilgsnio ir jie nebegalėjo vienas kito pamiršti. Gideonas gražus, paslaptingas ir velniškai seksualus. Eva beprotiškai geidė jo prisilietimų net ir žinodama, kad tai padarys ją silpną. Iš pradžių ji stengėsi jį atstumti, tačiau Gideonas matė jos aistrą ir tuo pasinaudojo. Jų ryšys kasdien darėsi vis painesnis. Netrukus, kad išsaugotų draugystę, jie turėjo atskleisti savo paslaptis ir baimes. Gideonas ir Eva tapo vienas kito veidrodžiu, atspindinčiu slapčiausias žaizdas… ir troškimus.

Knygos puslapių skaičius: 336
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2013 10 11

574(98) A.J. Molloy „X istorija“

574(98) A.J. Molloy „X istorija“

A.J. Molloy „X istorija“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šiaip aš nežinau chronologijos. Tai yra, kas kada ir prieš ką buvo išleistas pasaulyje. Bet Lietuvoje matau tą keistą marketinginį sprendimą: „Istorija, kuri tikrai patiks knygos „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ gerbėjams„. Tikrai tuo tikit? Manot, kad 50 pilkybių skaitė tik kyštmyžt gerbėjai? „X istorija“ ir labai jau nevykusi kopija (kaip jau sakiau, nežinai kada išleista, gal kaip tik atvirkščiai, ana nukopijuota, bet labiau vykusiai). Net panelė pelenė su ponaičiu turtuoliu susipažįsta taip pat – ateina imti interviu. O visa kita… Kvaila iki panagių. Senovės kultai, misterijos ir mafija jokių prieskonių nepridėjo. Mergaitė atrodė kvaila, kaip višta. Oi, jei nesileisiu išprievartaujama stebint gaujai dėdžių, tai negalėsiu būti su mylimuoju. Oi oi ai ai :). O pabaiga tai verta metų blogiausios pabaigos apdovanojimo. Įsivaizduokit mafiją, mafijos kiliaširdiškumą, išbandymą prievartavimais :). Oi oi ai ai.

Užbėgsiu už akių ir pasakysiu, kad baigusi šią iš karto pradėjau Sylvia Day knygą iš tos pačios operos. Turbūt esu kokia nedadulkinta namų šeimininkė :). Na ir galiu pasakyti, kad tai damai sekasi kur kas geriau.  Nors panašumas su pilkais atspalviais taip pat stulbinantis, bet bent jau autorė sugeba įtraukti, įdomu! O Molly gali eit parūkyt kur kampelyje.

Oficialiai: Drovi studentė Aleksandra, draugų vadinama X., atvyksta į Neapolį trokšdama nuotykių, kurie paįvairintų nuobodų jos gyvenimą. Klajodama saulėtomis Italijos miesto gatvėmis, ji sutinka labai gražų ir turtingą vyrą – charizmatiškąjį trisdešimtmetį milijardierių lordą Marką Roskeriką.Aleksandra nepajėgia atsispirti jo žavesiui. Sykį praleidusi su juo aistringą naktį, mergina leidžiasi vis labiau įviliojama į tviskantį Marko pasaulį. Tačiau netrukus atranda ir tamsiąją jo pusę…Markas atskleidžia jai juodžiausias savo paslaptis ir ragina dalyvauti keistuose ritualuose bei paklusti neįprastiems jo troškimams.X. ryžtasi leistis į pavojingą nuotykį ir atsiduoti Marko siūlomiems aštriems potyriams. Ir nė neįtaria, ką iš tikrųjų teks patirti…

Knygos puslapių skaičius: 296
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2013 10 08

573(97) Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“

573(97) Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“

Undinė Radzevičiūtė „Žuvys ir drakonai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pagaliau! Pagaliau aš ją perskaičiau. Tai turbūt ilgiausiai mano skaityta gera knyga. Leidykla padovanojo gal pavasarį? Tai ir skaičiau. Beveik kiekvieną dieną. Po sakinį, po žodį. Ir štai perskaičiau. Truputį į pabaigą skubėjau, norėjau dar šiais savo skaitymo metais pabaigti, nes tikrai pateks į metų dešimtuką.

Nelabai patiko tik pabaiga. Net ne tai kaip ji baigėsi, bet na kažkaip nebelinksma buvo skaityti, pritrūko to kas vežė visą knygą. Sarkazmo? Puikiai įsivaizduoju spektaklį. Užuolaidos pakeliamos. Senovės Kinija, keistuolis imperatorius, europietis vienuolis misionierius, prabanga, žmonos, rūmai… Užuolaidos nusileidžia. Pakyla. Keturios moterys viename bute ir nemirtingi jų dialogai. Skaičiau po žodį. Po detalę. Vienu ypu niekai neišeina.

Oficialiai: Kiniško stiliaus daiktą ar interjerą Europoje rasti nesunku, taip pat nesunku rasti knygų apie Kiniją, o tikras literatūrinis chinoiserie pasitaiko labai retai. Naujas Undinės Radzevičiūtės romanas Žuvys ir drakonai – apie daugelį dalykų.
Apie XVIII amžiaus europiečio svajonę pakeisti „tvarką“ visame pasaulyje, net ir Kinijoje.
Apie XVIII amžiaus prancūzų meilę kiniškiems dalykams ir viso „Senojo Pasaulio“ neapykantą prancūzams.
Apie didėjančią Rytų ir Vakarų „difuziją“.
Apie šiuolaikinį žmogų, norintį pabėgti į nebeegzistuojančią Kiniją.
Ir apie Rytus, kurie visada su mumis, nesvarbu, į kurią pusę žiūrėtume.

Knygos puslapių skaičius: 408
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 08

572(96) Lars Kepler „Ugnies liudininkas“

572(96) Lars Kepler „Ugnies liudininkas“

Lars Kepler „Ugnies liudininkas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pagaliau ta knyga, kurios negalėjau padėti į šalį. Gerai, kažkada „Obuolio“ leidykla padovanojo kelias knygas ir pripratino prie gerų detektyvų. Pėdinau pirkti trečiosios Keplerio(ių) knygos ir turiu pasakyti, kad kol kas ji geriausia. Pvz., žudiko neatspėjau, nes: 1. buvo taip įdomu, kad neturėjau laiko pagalvoti kas jis; 2. buvo taip įdomu, kad pamiršau paskaityti pabaigą, ką kartais mėgstu padaryti.

Jonas Lina yra vienas mylimiausių mano detektyvų. Vos neįsimyliu, kai jis susirinkimo metu, kuriame svarstomas paties likimas, atsistoja ir išeina, nes jam labai prireikia patikrinti kokią mintį ir t.t. Nieko neaiškindamas. Ir šiaip jis fainas. Tikiuosi tie rašytojai prirašys dar daug.

Oficialiai: Flora Hansen apsimeta mediume ir verčiasi „bendravimu“ su mirusiaisiais. Po žiaurių žmogžudysčių paauglių globos namuose Hansen ima regėti keistai realistiškas vizijas. Ji praneša policijai, kad bendrauja su mirusia mergaite, bet į tai sureaguoja tik vienas detektyvas – Jonas Lina. Šis ilgiausiai užtrunka nusikaltimo, kuris atrodo akivaizdus, vietoje. Viskas liudija, kad globotinė Vikė Benet pasišalino vidurnaktį palikusi kruviną lovą ir plaktuką po pagalve. 
Pabėgo nuvariusi pakeleivingą mašiną su joje miegančiu keturmečiu berniuku. 
Ji laikoma vienintele įtariamąja, bet kodėl Hansen tvirtina, kad nužudymo įrankis akmuo, ne plaktukas? Kai detektyvas nusprendžia nepasitenkinti lengvais atsakymais, paieškos leidžia Jonui praskleisti mistikos šydą ir baigiasi susitikimu su žmogumi iš praeities.

Knygos puslapių skaičius: 592
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 06

571(95) Charlotte Link „Paskutinis pėdsakas“

571(95) Charlotte Link „Paskutinis pėdsakas“

Charlotte Link „Paskutinis pėdsakas“

Mano įvertinimas: 2 /3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: skaitydama šį detektyvą prisiminiau laikus, kai garsiausiai rėkiau pirmiausiai, kad niekada elektroninės knygos nepakeis man popierinių, vėliau jau, kad visada pirmenybę atiduosiu popierinei, jei tik galėsiu rinktis. Tai štai, atėjo laikas, kai norėčiau pasirinkti ir skaityti skaitmeninį variantą. Kodėl? Nes vis dar skauda riešą. Knyga sunki, didelė. Na ir raidės kaip penkiamečiui, o paraštėse galima komiksą piešti. Ypač man sunku tokias storas knygas laikyti, kai jau pabaiga artėja. Kažkaip vis atrodo, kad tuoj nuplyš galinis viršelis. Aš juk neskaitau gražiai ant kėdutės prie stalo. Darau tą lovoje, susisukusi į apklotus ir iškišus kelis pirštus, kurie va ir nenulaiko.

O turinys? Iš pradžių buvo įdomu, o po to labai nusibodo. Knyga baigėsi kvailokai. Tai kažkaip nuvylė. Bet nebuvo labai bloga. Tiesiog dauguma veikėjų labai neapsisprendę, trūko bent vieno charizmatiško ar šiaip simpatuko. Ar bent jau faino blogiečio.

Oficialiai: Nusivylimai ir nesėkmės visą gyvenimą persekioja dvidešimt trejų metų Elainę Dauson. Kai vieną šaltą 2003-ųjų sausio dieną ir vėl žlunga jos planai, mergina praranda žemę po kojomis. Susiruošusi į draugės vestuves Gibraltare, Elainė Londono Hitrou oro uoste sužino, kad dėl tiršto rūko visi lėktuvų skrydžiai atšaukiami. Užuot iki ryto kentusi laukiamojoje salėje, ji priima malonaus nepažįstamo vyriškio siūlymą pernakvoti jo bute. Kartu su juo išvyksta iš oro uosto ir nuo tos lemtingos akimirkos dingsta be pėdsakų.
Po penkerių metų buvusi jos draugė žurnalistė Rozana Hamilton, rengdama straipsnių seriją apie dingusius žmones, vėl imasi tirti šią bylą. Jai sutinka padėti kadaise garsus Londono advokatas Markas Ryvė, vyras, tada pasikvietęs Elainę į savo namus. Nors dėl moters dingimo vyriškis nebuvo apkaltintas, vien įtarimas sudavė skaudų smūgį jo profesiniam ir šeimyniniam gyvenimui. Jam vis tenka įrodinėti savo nekaltumą.
Netikėtai paskelbiama, kad Elainė gyva. Užčiuopusi tariamus jos pėdsakus, Rozana net nenujaučia, kokią grėsmę kelia sau ir savo palydovui.

Knygos puslapių skaičius: 672
Nuosava knyga.
Perskaityta 2013 10 03