Pagal
Mėnuo: lapkričio 2013

586(6) José Saramago „Kai mirtis nusišalina“

586(6) José Saramago „Kai mirtis nusišalina“

José Saramago „Kai mirtis nusišalina“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kas nutinka kai neaprašau knygos vos ją perskaičiusi? Nieko nenutinka, tik atsiranda grėsmė pamiršti, kad skaičiau. Tad kelias dienas užtempiau ir vos atsiminiau :). O tam gi Šiukšlynėlį ir rašau, kad prisiminčiau kada ir ką skaičiau.

2 ši knyga gauna už tai, kad truputį nusibodo pabaiga. Taip įdomu buvo iki violončelininko! Na suprantu, kodėl jis ten atsirado ir kam jo reikėjo, bet dėl supratimo tai įdomiau nepasidaro.

Šią knygą rekomenduočiau ypatingai bijantiems mirties. Žinau tokio. Labai vaizdžiai parodyta, kas gi nutiktų jei žmonės nustotų mirti, bet (!!!) nenustotų senti, sirgti, gulėti komoje, susižaloti ir pan. Žmonėms nemirtingumas atrodo siekiamybė, jie  tada įsivaizduoja, kad būtų kaip supermenas. Žaizdos užgyja per penkias minutes ir toliau sau lakstai. Saramago parodė kiek kitokį nemirtingumą. Privertė susimastyti, kad mirtis yra natūralus ir teigiamas dalykas. Žinoma, kai smogia ne per jauname amžiuje :).

Oficialiai: Romanas „Kai mirtis nusišalina”, prasidedantis sakiniu „Kitą dieną niekas nemirė“, kelia esminį filosofinį klausimą – kas būtų, jei vieną gražią dieną nebeliktų mirties? Taip ir nutiko knygoje aprašytoje šalyje – pasipiktinusi žmonių nedėkingumu, pirmąją naujųjų metų dieną mirtis paskelbė neterminuotą streiką, ir nuo to laiko niekas nebemirė!Toks staigus pokytis, be abejonės, pasėjo siaubą ir sumaištį tarp politikų, religinių lyderių, laidotuvių biurų savininkų ir gydytojų, bet žmonės linksminosi ir šoko gatvėse.

Knygos puslapių skaičius: 216
Knyga nuosava.
Perskaityta 2013 11 24

585(5) Tess Gerritsen „Tylioji“

585(5) Tess Gerritsen „Tylioji“

Tess Gerritsen „Tylioji“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai ir vėl skaičiau iki pirmos nakties. Ir sustojau nebaigusi, nebeskaitau per ilgas naktis :). Šioje knygoje daugiau detektyvės nei daktarės, todėl turbūt viskas greičiau ir įdomiau. Beveik kaip pirmuosiuose serijos detektyvuose. Nors ir Mora su savo vidiniais demonais man patinka. Tačiau šioje knygoje ją ignoruoja policininkai, tai ignoruoja ir autorė.

Iš tiesų man labai įdomu buvo kas gi nužudė tuos visus žmones. Seniai seniai. Taip pat žavėjo personažai. Nors aš esu rytų kultūros antigerbėja, tačiau toli nepabėgu nors tu ką. Tad ir tie mitai, ir kovos menai yra iš čia kažkur čia pat. Tad dar įdomiau.

Taigi, kad viskas patiko, viskas buvo puiku. Skaitykit jei mėgstat greitus detektyvus.

Oficialiai: Kiekviena nusikaltimo vieta turi savo istoriją. Kai kurios iš jų neleidžia užmigti naktimis. Kitos persekioja sapnuose. Vienoje iš jų išvydus kraupų vaizdą, Žmogžudysčių skyriaus detektyvei Džeinei Ricoli teks patirti ir nemigą, ir košmarus.
Prieš devyniolika metų Kinų kvartalo restorane per beprotišką šaudymą, pasibaigusį savižudybe, žuvo penki žmonės. Viena moteris, susijusi su tomis žudynėmis, tebėra gyva – tai paslaptinga Rytų kovos menų meistrė, žinanti paslaptį, apie kurią nedrįsta prasitarti ir kuri vis dar gyvuoja Kinų kvartalo šešėliuose. Dabar ši moteris tampa gilaus ir negailestingo blogio taikiniu.
Tirdamos nusikaltimą, į kurį įsipina šiurpūs senovės Kinijos legendos atgarsiai, Džeinė Ricoli ir Mora Ailz turi pergudrauti nematomą priešą ir perprasti, į ką nukreipti negailestingo šimtmečių senumo kardo ašmenys.

Knygos puslapių skaičius: 352
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 11 24

584(4) Tess Gerritsen „Kaulų sodas“

584(4) Tess Gerritsen „Kaulų sodas“

Tess Gerritsen „Kaulų sodas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Po angliškos knygos ši susiskaitė žaibiškai. Šiaip aš iš bibliotekos parsinešiau kitą Gerritsen detektyvą, bet po to kai baigiau „TimeQuake“ negalėjau nueiti ir pasiimti. Ant manęs per patogiai gulėjo katė. Tad ištiesiau ranką į lentyną prie lovos ir ėmiausi „Kaulų sodo“, kuris mane suklaidino. Maniau čia bus „Chirurgo“ serija, nes anotacijoje paminėta Mora Ailz. Nelabai supratau kam? Skaitytojams pritraukti? Ar autorei jų dar trūksta?

Knyga labai kinematografiška. Nuolatos mačiau vaizdus. Kaip filme. Nes esu mačiusi kažkokių panašių apie 19 amžiaus skerdikus, lavonų vagis, gydytojus, raudonplaukes vargšes aires. Visai nebūdingas autorei siužetas. Tačiau buvo tikrai įdomu. Tik dabarties gija silpnokoka.

OficialiaiSu nesilpstančia įtampa ir tobulu dėmesingumu to laikotarpio detalėms „Kaulų sode“ vykusiai perpinami intriguojantys pagrindinių veikėjų pasakojimai iš devyniolikto ir dvidešimt pirmo amžių, sekama tamsia detektyvine mįsle nuo pat jos užuomazgos iki pabaigos, sugalvotos tiek pat išradingai kaip ir sukrečiamai.

Knygos puslapių skaičius: 320
Knyga nuosava.
Perskaityta 2013 11 23

 

583(3) Kurt Vonnegut „Timequake“

583(3) Kurt Vonnegut „Timequake“

Kurt Vonnegut „Timequake“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygynas „Humanitas“ šiukšlynėlio gimtadienio proga padovanojo tris knygas, tai ilgai nelaukusi pripuoliau prie savo mylimo Vonneguto. Gerai, kaip visada. Tai čia toks trumpasis variantas. O ilgasis? Vonnegutiška, juokinga, įžvalgu.

Ši knyga ne koks nors siužetą turintis romanas. Tai tokia lyg ir autobiografija, pagalvojimai, prisiminimai, pafantazavimai. Fantazuoja tai aišku Kilgoras Troutas. Jo šioje knygoje daug. Klausiate kas jis? Na jei skaitėt daugiau šio autoriaus knygų, tai lengvai pažinsite. Beje, Vonneguto aš vis dar neperprantu. Nesuprantu ar jam patinka žmonės ir žmonija, ar ne :).

Viena iš Trouto citatų:

There is a planet in the Solar System where the people are so stupid they didn’t catch  on for a million years that there was another half of their planet. They didn’t figure that out until five hundreds years ago! Only five hundred years ago! And yet they are now calling themselves Homo sapiens“

OficialiaiAccording to science-fiction writer Kilgore Trout, a global timequake will occur in New York City on 13th February 2001. It is the moment when the universe suffers a crisis of conscience. Should it expand or make a great big bang? It decides to wind the clock back a decade to 1991, making everyone in the world endure ten years of deja-vu and a total loss of free will – not to mention the torture of reliving every nanosecond of one of the tawdiest and most hollow decades. With his trademark wicked wit, Vonnegut addresses memory, suicide, the Great Depression, the loss of American eloquence, and the obsolescent thrill of reading books.

Knygos puslapių skaičius: 219
Knyga nuosava.
Perskaityta 2013 11 22

582(2) Dan Brown „Inferno“

582(2) Dan Brown „Inferno“

Dan Brown „Inferno“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Niekad nemaniau, kad Brown’as bus toks nuobodus. Tikrai tikrai, kankinau kankinau, tada praleidau 100 puslapių ir nepasijutau ko nors pasigedus, tik veiksmas persikėlė į Turkiją.
Pagrindinė blogiuko idėja, kad reikia praretinti žmoniją dėl per didelio žmonių skaičiaus, man priimtina, juolab, kad pasirinktas būdas labai humaniškas. Jokių ten žarnų ant šaligatvio.
Tokios knygos nudaigoja visą savaitę, bet gi galvojau bus pakankamai lengvas angliškas skaitaliukas.

Oficialiai: In the heart of Italy, Harvard professor of symbology, Robert Langdon, is drawn into a harrowing world centered on one of history’s most enduring and mysterious literary masterpieces . . . Dante’s Inferno.
Against this backdrop, Langdon battles a chilling adversary and grapples with an ingenious riddle that pulls him into a landscape of classic art, secret passageways, and futuristic science. Drawing from Dante’s dark epic poem, Langdon races to find answers and decide whom to trust . . . before the world is irrevocably altered.

Knygos puslapių skaičius: 522
El-knyga.
Perskaityta 2013 11 16

581(1) Simon Beckett „Mirusiųjų šnabždesiai“

581(1) Simon Beckett „Mirusiųjų šnabždesiai“

Simon Beckett „Mirusiųjų šnabždesiai“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Niekad nežinau, kaip vertinti serijines knygas. Kaip visą seriją? Atskirą knygą? Serija labai gera ir verta trejeto. Knyga gera ir verta trejeto. Bet blogesnė už ankstesnę knygą irgi įvertintą trejetu. Tai kaip čia? Ir viskas tik dėl to, kad anoje veiksmas vyko uždaroje saloje = įdomu, o šioje gi JAV su visa savo milijono tarnybų biurokratija = neįdomu.

Ir dar anoje Deividas toks pasitikintis, o šioje pats nežino ko nori. Alpt pradeda muskusą užuodęs. Na žodžiu ne taip puiku. Ir visgi – trys. Įtraukė, nepaleido, geras detektyvas.

Nežinau ką skaityt toliau.

Oficialiai: Iš tiesų Deividas Hanteris tenorėjo truputėlio ramybės. Todėl kai buvęs dėstytojas Tomas Libermanas jį pakvietė į JAV, Tenesio valstijoje įsikūrusį garsųjį Lavonų ūkį, jis noriai išvyko, tikėdamasis atitrūkti nuo kasdienių problemų ir daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjmui. Tačiau tučtuojau paaiškėja, kad kūnų irimą tiriančiame institute jo laukia kankinanti užduotis: Libermanas prašo pagalbos, tiriant stipriai suirusį nužudymo aukos kūną. Ir čia prasideda problemos: mirties priežastis neaiški, mirties laiko neįmanoma nustatyti, ant lavono odos randami keisti pirštų atspaudai… Neįmanoma identifikuoti net ir nužudytojo asmenybės. Nei lavonas, nei nusikaltimo vieta neatrodo taip, kaip turėtų. Tarsi tik to ir betrūktų – atsiranda ir daugiau aukų. Libermanas ir Hanteris ima suprasti, kad žudikas su jais žaidžia, siekdamas tik jam vienam težinomo tikslo. Tačiau jie net neįtaria, kad patys atsidūrė mirtiname pavojuje…

Knygos puslapių skaičius: 368
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2013 11 03

Skaitymo statistika 5 = Šiukšlynėlio penktasis gimtadienis!

Skaitymo statistika 5 = Šiukšlynėlio penktasis gimtadienis!

Dar vieni metai. Skaitymo ir atradimų. Sakyčiau labiausiai (iš penkių) neskaitadieniški. Laiko knygoms skyriau labai mažai. Neskaičiau naktimis, knygas keitė filmai, serialai ir internetai, žurnalai. Iš viso duokdie paskaitau valandą per dieną. Na ir rezultatams atsiliepė, perskaičiau mažiau knygų. O bet tačiau, buvo daug angliškų ir daug labai storų, tai gal viskas gerai?

Štai kokia statistikėlė visų penkių metų:

Penktieji (šie) metai: 104 knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 387.
Ketvirtieji metai: 149 knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 360.
Tretieji metai: 111 knygų, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 326.
Antrieji metai: 107 knygos, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 311.
Pirmieji metai:  109 knygos, knygos, vidutinis knygos puslapių skaičius – 373.

Taigi, šiais metais knygų perskaičiau mažiausiai, bet jos buvo storiausios.

Įveikiau net 14 knygų anglų kalba, taigi 2 viršijau savo iššūkį. 30 knygų buvo elektroninio formato. Vis dažniau renkuosi tokias. Taip, aš jas ir perku, ne tik priglaudžiu, kai pamatau ne vietoje padėtas.

Šie metai buvo labai lietuviški, nes sugraužiau net 7 lietuvių autorių knygas ir kai kurios vertos patekti į metų topą!

Tai va. Metų geriausios.

2012 metų lapkritį labiausiai patiko:
Fred Vargas “Išvirkščias žmogus” – Vargas man buvo atradimas, tas kažkas tokio blankioje knygų nykumoje.

2012 metų gruodį labiausiai patiko:
Justin Cronin “Perėja” – nes man labai patinka apokaliptinės knygos.
Erin Morgenstern “Naktinis cirkas” – nes nekęsdama cirko įsimylėjau cirką.
Fred Vargas “Neptūno vėjai” – Vargas buvo atradimas, o ši knyga perlas.

2013 metų sausį labiausiai patiko:
Jean-Christophe Grangé “Gandrų skrydis” – kas antra Grange knyga gera. Man. Ši buvo ta kur gera :)

2013 metų vasarį labiausiai patiko:
Joanne Harris “Peaches for Monsieur le Curé” – Harris vėl reabilitavosi mano akyse, nes man patinka raganos.

2013 metų kovą labiausiai patiko:
Andrius Tapinas “Vilko valanda”–  atsakingai skelbiu tai savo metų knyga. Pirmą kartą lietuviška knyga yra kažkas tokio.

2013 metų balandį labiausiai patiko:
Dmitry Glukhovsky “Metro 2034″ – nežinau ką ir pakomentuot. Žanras tas, kuris man patinka.

2013 metų gegužę labiausiai patiko:
Patricia Cornwell “Visi įkalčiai” – Cornwell tai dar vienas atradimas. Dėl jos aš skaičiau angliškai, nors ir labai tingisi tą daryti.

2013 metų birželį labiausiai patiko:
Patricija Cornwell “Žiauru ir neįprasta” – tas pats kaip ir mėnesiu anksčiau.

2013 metų liepą labiausiai patiko:
Ally Condie “Reached” – nes tą mėnesį nieko geriau neperskaičiau.

2013 metų rugpjūtį labiausiai patiko:
Vaiva Rykštaitė “Kostiumų drama” – nes rašė apie liūdnus dalykus, bet nebuvo to lietuviškumo su rūpintojėliu fone.

2013 metų rugsėjį labiausiai patiko:
George R.R. Martin “Karalių kova. Ciklo “Ledo ir ugnies” giesmė” 2 knyga – raskit kam nepatinka.

2013 metų spalį labiausiai patiko:
Lars Kepler “Ugnies liudininkas” – tai trečioji metų knyga
Undinė Radzevičiūtė “Žuvys ir drakonai” – o tai antroji metų knyga, gyvenime ilgiausiai skaityta.
Matt Haig “Radliai” – man patinka viskas kas vampyriška, o čia dar ir originalu, lyg šiais laikais įmanoma.

Pirmoji ir antroji metų knygos yra lietuvių autorių. Kaip netikėta! Ir dar nominuotos į metų knygos rinkimus, tai matyt ne viena aš manau, kad jos geros.

Metų „ne kažką“:

Philippa Gregory “Žiniuonė” – pirkau šią elektroninę knygą, nes buvo pigiausia, o aš norėjau išbandyt sistemą ir t.t. Tai buvo tokia nekokia, kad nežinau ar beverta toliau su autore pažindintis, o juk prikepė nemažai!
E L James “Fifty Shades Freed” – jei autorė būtų parašiusi tik vieną knygą – stočiau jos ginti nuo knygauosčių (taip vadinu žmones, kurie išgirdę žodį knyga patiria orgazmą ir niekada nieko blogo nepasakys ant klasikos, o elektroninių knygų negali pakęsti, nes jų nepauostysi ir dar žino, kad geros knygos tos, kurios gauna premijas). O bet autorė parašė tas knygas tris. Vargšė.
Jurga Adomo “AŠ + MB = AŠ” – tokių pievų net supermamoje mažai.

Šiemet knygoms išleidau 104 Litus. Gaudžiau akcijas, pirkau elektronines ir dėvėtas knygas.

Visokių grafikų nepiešiu. Nes reiktų čia narstyt penkmečio statistikas.  Skaitau ir tiek. 5 metai – 580 knygų. Manau galiu save priskirti prie skaitančių, ar ne? Vienu metu buvau apsiėmusi padaryti el. knygynų kainų palyginimo lenteles, bet regis niekam tai buvo neįdomu, o laiko atėmė nemažai. :)

Noriu padėkoti leidykloms „Tyto Alba“ bei „Obuolys“ ir knygynui „Humanitas“. Jie vienu metu suteikė galimybę paskaityti nemokamai knygų už nuomonę. Kodėl viskas nutrūko? Nežinau. „Tyto Alba“ nieko nebesiūlė, o man pačiai prašyti tai nei šis nei tas, o mergina su kuria bendravau dėl „Obuolio“ knygų pakeitė darbą ir viskas tuo baigėsi. Bet vistiek buvo smagu, supažindinot mane su gerais autoriais, kurių tęsinius po to sau nešiau iš bibliotekos ar pirkau.

Taip pat dėkoju skaitytojai Jurgitai, kuri man padovanojo krūvas gerų trilerių!

Tai štai toks mano šiukšlynėlio penktasis gimtadienis. Priimu sveikinimus, dovanas, linkėjimus ir knygines rekomendacijas.