Pagal
Mėnuo: sausio 2014

599(19) Isabel Allende „Majos dienoraštis“

599(19) Isabel Allende „Majos dienoraštis“

Isabel Allende „Majos dienoraštis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Savo santykius su Allende aš vis aprašinėju prie kiekvieno atsiliepimo, tad šį kartą nesikartosiu. Pati knyga skaitėsi labai lengvai. Maja sudirba savo gyvenimą ir nuo pasekmių pasislepia Čilojos saloje, kurioje padeda savo globėjui rašyti knygą, taip pat kapstosi po sudėtingą jo praeitį, kuri yra ir Čilės istorija. Viską Maja rašo savo dienoraštyje šokinėdama prie praeities ir dabarties. Įvertinčiau knygą geriau, bet vietomis mane ji trikdė. Merginai tik 19 metų. Naivoka, kvailoka, narkomanė, alkoholikė. Vietos, kuriose ji rašo apie savo audringą praeitį įtikinamos ir įdomios. Labai paprastai ir gražiai aprašytas ir kasdieninis čilojiečių gyvenimas, taip pat prietarai ir papročiai. Tačiau ten kur Čilės istorija – gana sausoka ir nuobodoka. Gerai, man įdomu buvo paskaityti apie visas represijas ir pan., bet taigi čia atseit merginos dienoraštis, kodėl ji viską savo sąsiuvinuke rašo tarsi tai būtų istorijos vadovėlis? O po to vėl tampa naivoka ir kvailoka mergele.

Kaip ten bebūtų, autorė turi rašymo gyslelę. Nesvarbu, kad ne visos knygos man patiko, skaityti jas malonu ir visada įtraukia.

Oficialiai: Naujasis Isabel Allende romanas „Majos dienoraštis“  pasakoja apie devyniolikmetę amerikietę, patyrusią didžiausius nuopuolius – ji grimzdo narkotikų prekeivių, nusikaltėlių ir prostitučių liūne, kol galop apsistojo nuošalioje Čilės saloje. Ten, slėpdamasi nuo persekiojančio ankstesniojo gyvenimo, Maja rašo savo gyvenimo istoriją, ilgainiui atskleisdama kraupią šeimos paslaptį. Mergina pagaliau suvokia meilės ir ištikimybės prasmę ir pradeda didžiausią savo gyvenimo nuotykį: kelionę į savo sielos gelmes.

Puslapių skaičius: 424
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 01 30

598(18) Alessandro Baricco „City“

598(18) Alessandro Baricco „City“

Alessandro Baricco „City“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kažkaip vengiau aprašinėti šią knygą, nes reiktų kalbėti apie kažką „oho“ ir „wow“, o aš šiek tiek pritingiu tai daryti. Numoti ranka, pasakyti, kad labai patiko, irgi kažkaip būtų negerai. „City“ man buvo atradimas, kurio galėjo ir nebūti. Aš buvau įsitikinusi, kad ši knyga man nepatiks. Gal kažkada bandžiau skaityti „šilką“, kuris kažkuo susigrojo su Coelho protkrušimo knygomis (na pasirodė panašu) ir tuo viskas baigėsi. Neprisimenu, bet žinau, kad prie Baricco nė nesiartinau, o ir šiaip sąmoningai nesirenku knygų iš visokių ten „aukso fondų“, kol mielasis žmogus nepradėjo krizenti skaitydamas. Juokėsi, krizeno, citavo ir vis paminėdavo, kad yra panašumu su mano mylimu Murakamiu. Yra. Džiaugiuosi, kad laikas atėjo, knygą perskaičiau ir mėgavausi.

Berniukas genijus turi du nematomus draugus ir sėdėdamas tualete kuria boksininko istoriją. Berniuko auklė pasakoja vesterną (o vesternas man buvo pats pats įdomiausias, daug vertas tas kaimelis, kuriame niekas nežino kiek valandų). Esu sužavėta. Nepaisant kelių intarpų, kuriuos prasnaudžiau :). Man patiko ne viena mintis. Nemažai dalykų jau seniau esu girdėjusi, tik nežinojau, kad tai citatos iš šios knygos.

OficialiaiŠiuolaikinio italų rašytojo, „Šilko“ romano autoriaus, naujausias romanas – kelionė po šių dienų miestą. Tai pasakojimas apie du City kvartalus, išsprūdusius iš laiko, apie jų įdomius gyventojus,savotiškus ir besiblaškančius. Kaip sakė pats rašytojas, – „šios knygos istorijos – miesto kvartalai, o personažai gatvės. Visa kita – bėgantis laikas, klajonių ilgesys ir noras viską stebėti“.

Puslapių skaičius: 280
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 01 25

 

597(17) Paolo Giordano „Žmogaus kūnas“

597(17) Paolo Giordano „Žmogaus kūnas“

Paolo Giordano „Žmogaus kūnas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kartais ir geras knygas reikia įvertinti vienetu, kad prisimintum, kaip apsišovei bibliotekoje. Neradau tą kartą ką imti, pagalvojau, kad kita šio autoriaus knyga buvo tikrai gera, tad pamėginsiu ir šią, o ji visai ne mano skonio. Tačiau nėra bloga, gal rasčiau net kam rekomenduoti, visgi apie nuobodžiaujančius karius man skaityti nepatiko.

Ši knyga apie žmones. Kaip ir daugelis kitų knygų. Šie žmonės išsiųsti į misiją Afganistane. Karinėje bazėje nuobodžiauja, o autorius piešia skirtingus portretus. Lūkesčiai, svajonės, charakteriai. Nebūna vienodų žmonių. Liūdna, graži, neįdomi, džiaugiuosi, kad pagaliau įveikiau.

Oficialiai: Viršila Antonijus Renė vadovauja vaikinų būriui. Vos dvidešimties seržantas Robertas Jietris – vienas jauniausių. Misija Afganistane jam ir daugeliui kitų pirmas didelis gyvenimo išbandymas.
Išsekę nuo karščio, kankinami nuobodulio, baimės ir nuolatinės grėsmės, nors šioji kasdien atrodo vis neįtikimesnė, bazėje kareiviai kuria savo gyvenimą: mezga draugystes, veliasi į konfliktus, įsimyli ir visaip stengiasi prasiblaškyti.
Ir tiktai naktimis, išsitiesę ant gultų, jie vis dar nustebinami prisiminimų iš ano – taikaus gyvenimo. Visiškoje tyloje, tiek civilizacijos, tiek gamtos, girdi, kaip plaka jų širdis, kaip ūžia kiti vidaus organai – kaip nepaliaujamai veikia žmogaus kūnas.
Jie dar nežino, kad yra atsiųsti į vieną pavojingiausių konflikto zonų: „smėlio dėžę, kurioje nuolat nutinka nelaimių“, kur, regis, nieko nėra, vien dulkės, kur dienos šviesa tokia ryški, jog sukelia konjunktyvitą, o naktimis lempos nedegamos, kad nebūtum apšaudytas iš minosvaidžių.

Įžengę į priešo teritoriją, jie priims sprendimus, nulemsiančius tragiškus įvykius, ir tie, kas liks gyvi, dėl jų visą gyvenimą jaus kaltę. Slėnyje patirtas siaubas traumuos ir jau niekas nebebus kaip anksčiau. Nė vienas iš jų nepamirš, kas ir kodėl tądien nutiko dykumoje. Grįžę iš užduoties, jie neišvengiamai bus kirtę liniją, skiriančią jaunystę ir brandą.

Puslapių skaičius: 336
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2014 01 19

596(16) John Irving „Viename asmenyje“

596(16) John Irving „Viename asmenyje“

John Irving „Viename asmenyje“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ar buvo rašytojas? Taip! Ar buvo Viena? Taip! Ar daug knygoje sekso? Taip! Ar skaičiau Irvingą? Taip! Dalis mano atsiliepimo apie knygą yra čia. Nesikartosiu.

Turiu paminėti, kad tai mažiausiai šokiruojanti Irvingo knyga. Matyt jau jis senatvėje nusprendė, kad kitomis knygomis pakankamai prišiurpino davatkas ir prašė normalų romaną apie nesuprasto (nes yra seksualinė mažuma) žmogaus gyvenimą. Kodėl sakau, kad knyga mažiausiai šokiruojanti? Gi joje nebuvo nieko iškrypusio. Na apart dažnai minimo, bet šalutinio veikėjo santykių su mama, kurie tik pasakojimas iš antrų lūpų. O visa kita… Pirmi sekso bandymai įvyksta tada kai herojui jau 18 ar 19 metų. Knygoje nebuvo prievartos, kraujomaišos ir pan. O bet tačiau, šalia šios knygos aprašymų, internete, galima rasti pačius šlykščiausius atsiliepimus.

Perskaičiau knygą, suprantu, kad visos tos gėjų eitynės ir etc., nėra tokios jau nieko gero nepasiekiančios (čia taip kartais sako: o kam tas demonstravimasis, ką tai pakeis?). Romane galima sekti daugiau nei pusšimčio metų pokyčius toje srityje. Viskas tik geryn.

Nepakantumas atsisuka prieš jus! Pamenu, kaip mokykloje mane skriaudė dėl spuoguotos veido odos berniukas, kuris po metų priėjo pats tą laikotarpį ir buvo pats spuoguočiausias ever matytas mano žmogus :).

Oficialiai: Bilis, pagrindinis naujausios Johno Irvingo knygos veikėjas, pasakoja tragikomišką istoriją, trunkančią ilgiau nei pusę šimtmečio. Tai jo, „seksualinio įtariamojo“, gyvenimo istorija. Knygoje sutinkame daugybę Bilio draugų ir mylimųjų, kuriuos sunku įsprausti į visuomenės nustatytus rėmus.Bilio papasakota istorija – tai pasakojimas apie geismus, paslaptis, lytinę tapatybę ir meilę be atsako – skaudžią, smagią ir jaudinančią. Kartu tai ir intymus bei nepamirštamas vienišo žmogaus portretas, jo pastangos nugyventi savo gyvenimą prasmingai.

Puslapių skaičius: 496
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 01 11

595(15) Eowyn Ivey „Sniego vaikas“

595(15) Eowyn Ivey „Sniego vaikas“

Eowyn Ivey „Sniego vaikas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai ši knyga galėtų būti nominuota gražiausio viršelio nominacijoje. Būtent todėl aš ją pirkau. Ir atviruko tokio norėčiau Kalėdoms. Aprašymas nelabai traukė. Nei aš šiaurės pasakomis domiuosi, nei mane traukia žmonės nelaimingi tik todėl, kad neturi vaikų. Bet tas viršelis vistiek priviliojo. Nusipirkau. Skaitymą atidėliojau ilgiau nei metus, bet visgi atėjo laikas. Nenoriu būti knygų pirkikė, noriu būti skaitikė :).

O knyga gera. Tik labai šalta skaityti. Žiemos nemėgstu ir gūžiausi nuo šalčio. Tikrai nežavėjo tie Aliaskos aprašymai. Labai jau vaizdžiai nupasakota, kaip pro trobelės sienas košia šaltas vėjas, kaip tamsu, niūru ir visaip kitaip brrrr.

Bet žmonės išgyvena. Sufantazuodami, arba ne :). Vienaip ar kitaip ši knyga yra gera.

Oficialiai: Debiutinis Eowyn Ivey romanas nukelia i 1920 metus, atšiaurią ir sniegingą Aliaską. Vaikų neturintys sutuoktiniai Džekas ir Meibelė ima tolti vienas nuo kito. Jį slegia alinantys ūkio darbai, ją – gniuždanti vienatvė. Vis dėlto iškritus pirmam sniegui  vyrą ir žmoną apima nežabojamas džiaugsmas. Dūkdami lauke jie nulipdo sniego vaiką. Kitą rytą vaiko nebėra, bet Džekas ir Meibelė išvysta miško pakraščiu skuodžiančią šviesiaplaukę mergaitę.Maža mergaitė sutuoktiniams atrodo lyg stebuklingas miškų vaikas. Lapės lydima ji medžioja, laksto sniego paviršiumi nepalikdama pėdų ir visiškai viena išgyvena laukiniuose Aliaskos miškuose. Mėgindami suprasti mergaitę, tarsi atėjusia iš stebuklinės pasakos knygos puslapių, Džekas ir Meibelė ją pamilsta lyg tikrą dukterį. Tačiau pasakos visada baigiasi ir tai, ką sutuoktiniai sužino apie šį žavingą vaiką, juos pakeičia visam laikui.

Puslapių skaičius: 304
Knyga nuosava.
Perskaityta 2014 01 03