Pagal
Mėnuo: kovo 2014

613(33) Abraham Verghese „Vienuolės paslaptis“

613(33) Abraham Verghese „Vienuolės paslaptis“

Abraham Verghese „Vienuolės paslaptis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kaip gerai, kad mačiau kelias geras rekomendacijas žmonių, kurie šią knygą skaitė angliškai. Manau, kad jei tokių nebūtų, tai niekas ir nesužinotų, kad gera knyga. Pagal pavadinimą ją gi pirktų tik „svajonių romaniukų“ mėgėjai, kuriems ji neturėtų patikti, tad šie sakytų, kad „ne kažką“.

Tai nėra knyga apie kokią nors didelę vienuolės paslaptį. Ne davinčio kodai ir ne meilė seilė tra lia lia. Šį romaną jau turbūt reikia priskirti prie tų geresnių, tų, kurios visokias premijas laimi :).

Buvo labai sunku įsivažiuoti. Didelė dalis veiksmo vyksta Etiopijoje. Veikėjai margaspalviai: indai, amerikiečiai, britai, afrikiečiai. Vienų daugiau, kitų tik vos vos. Pasakotojas tai vienas iš dvynių. Jis papasakoja savo tėvų istoriją, savo gimimo istoriją, paauglystę, studijas ir galiausiai knyga baigiasi, kai šiam virš 50 metų. Tai pasakojimas apie vargingą Afrikos ligoninę, apie dvynių ryšius, draugystę, kaip ir priklauso – išdavystę. Spalvinga, intriguojanti, tiesiog paprasčiausiai įdomi knyga.

Oficialiai: Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje. Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga… Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje.

Knygos puslapių skaičius: 560

Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 03 22

612(32) Patrick Rothfuss “Išminčiaus baimė. Antra dalis”

612(32) Patrick Rothfuss “Išminčiaus baimė. Antra dalis”

Patrick Rothfuss “Išminčiaus baimė. Antra dalis”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nelabai turiu ką ir kartotis. Apie šios knygos pirmus kelis šimtus puslapių jau pasisakiau čia, tai ką rašyt apie kitus puslapius? Juk tai ta pati knyga. Ne, tai ne antra dalis, tai tikrai ta pati vientisa knyga. Prasidėjo be jokios įžangos, nes tai tiesiog kitas skyrius. Šioje atkarpoje Kvoutas buvo pas meilės deivę, mokėsi kovos menų, grįžo į mokyklą ir viskas buvo labai įdomu.

Visoje šitoje sagoje man visgi įdomiausia yra tai, ko mažiausiai ten – dabartis. Kaip, kodėl? Kas bus dabartiniam smuklininkui?

Oficialiai: Kvouto klajonės ir nuotykiai tęsiasi. Išmokęs Haerte iš ademų paslaptingojo letani kovos meno ir įgijęs stebuklingą kardą Cezūrą, tačiau privalėjęs juos palikti, Kvoutas vėl leidžiasi į kelionę. Kelionė sudėtinga: tenka susitepti rankas krauju, pasitelkti ir drąsą, ir kilnumą, už kuriuos atsilyginama panieka ir naujais pavojais. Patyręs nusivylimų ir įgijęs išminties, grįžta į maerio Alverono dvarą, tačiau neilgam: užsitraukęs nemalonę palieka Severeną. Ir kelionė baigiasi ten, kur ir prasidėjo: Kvouto vėl laukia Arkanumas, magijos universitetas. Nes vėjo vardas vis dar neatskleistas. Tik šįkart viskas kitaip – Kvoutas nebe beturtis berniūkštis, o turtingas studentas, nors vis toks pat įžūlus, talentingas ir nesuvaldomas. Merginos, muzika, studijos dabar užpildo Kvouto gyvenimą, kuriame atsiranda vietos paslaptims ir meilei.

Knygos puslapių skaičius: 495
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 03 16

611(31) Haruki Murakami „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“

611(31) Haruki Murakami „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“

Haruki Murakami „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nepaslaptis, kad Murakami yra mano mylimiausias rašytojas, tačiau, kai parašai porą metrų knygų, tai kažkurie centimetrai būna geresni, kažkurie blogesni. Šią knygą aš padėčiau prastesnių trečdalyje. Ir tai šiek tiek nuvilia, nes ši knyga yra nauja, visai šviežia, ką tik parašyta. Juk mes visada tikimės tobulėjimo.

Mane trikdė knygos gylis. Jei dauguma geriausių Murakami romanų yra kaip gilūs ir klastingi ežerai, su savomis undinėmis, painiais vijokliais ir netikėtomis duobėmis, tai „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ man pasirodė kažkoks seklokas. Paslaptis gi banaloka, aš tikrai tikėjausi kažko labiau mistiškesnio. Fantazijos bei sapnai su aiškia riba. Čia sapnuoju, čia jau nebe. Ir nors lyg ir buvo kažkokių vilčių, kad veikėjas padarė kažką sapne, kas persikėlė į realybę (būdinga šiam rašytojui), šioje knygoje nebuvo tokio stipraus jausmo, kur imi ir patiki paraleliniais pasauliais.

Tačiau ši knyga turi tinkamą nuotaiką, tą murakamišką: melancholija, vienatvė, džiazas, trumpi ir keisti dialogai. Jokiu būdu nesakyčiau, kad ji prasta, bet vistiek aš dar svajoju apie ką nors tokio kaip „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.

O čia mano mylimoji lentynėlė:

Oficialiai: Cukuru Tadzakiui – trisdešimt šešeri. Mokyklos laikais jis ir dar keturi jaunuoliai buvo susibūrę į harmoningą, jaukią draugiją. Tačiau kad galėtų studijuoti geležinkelio stočių architektūrą, Cukuru išvyksta į Tokiją. Vieną vasaros dieną nepaaiškinę priežasčių keturi mokyklos laikų draugai staiga nutraukia su juo ryšius, ir Cukuru, patyręs šoką, iki pat kitų metų klaidžioja savižudybės paribiuose. Vaikinas įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė. Jis nesąmoningai pradeda tolti net ir nuo pačių artimiausių žmonių. Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, jis nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekusios net iki Suomijos.

Puslapių skaičius: 312
Knyga nuosava.
Perskaityta 2014 03 13

610(30) Simon Beckett „Kapo šauksmas“

610(30) Simon Beckett „Kapo šauksmas“

Simon Beckett „Kapo šauksmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pirma ir ketvirta knygos, sakyčiau, prasčiausios. Pirma jau pasimiršo, o ketvirtą baigiau vakar. Pagrindinis veikėjas – gydytojas, teismo medicinos ekspertas Deividas Hanteris, tikrai nėra toks vyras, kuris man patinka. Silpnas, mėgstantis paverkšlenti ir vos tik randa proga, visada užsiima savipisa. Aha, taip daro daugumos detektyvų veikėjai. Sutinku, tačiau šie kažkaip sugeba stilingai inkšti bei bambėtis, ar kapstytis po savo vidų.

Visps Simon Becketto knygos nuspėjamos. Pirmoje, pamenu, žudiką atspėjau greitai. Antroje taip pat turėjau savo įtarimų, trečioji gal kiek labiau intrigavo, o štai ketvirtoji tokia lyg ant delno. Vienas po kito sufleriai, net neužmaskuoti. Galvojau gal pabaigoje mane kaip nors apgaus? Na jei apgaulė yra tai, kad vienas žmogus kažką žinojo, bet niekam nesakė – tai tada taip, apgavo, bet kad aš ir pati žinojau, tai ką tas veikėjas slėpė, na išskyrus detales :)

OficialiaiGrįžtame į praeitį, kai teismo medicinos ekspertas Deividas Hanteris dar džiaugėsi laimingu gyvenimu su savo šeima. Trys merginos dingsta be žinios. Bute žiauriai nužudoma ketvirtoji – nebylė – mergina. Krauju pasruvęs nusikaltėlis kvatodamas pasprunka. Jis – ne bet kas, o Džonatanas Monkas, žagintojas ir žudikas maniakas, sėjantis siaubą visame Dartmure. Sulaikytas jis atsisako nurodyti, kur užkasė kūnus. Deivido Hanterio pastangos taip pat lieka bevaisės. Atrodo, viskas taip ir nugrims į užmarštį. Tačiau po aštuonerių metų viskas netikėtai prasideda iš naujo, tik kur kas siaubingiau: Monkui pavyksta pasprukti iš kalėjimo, ir visus apima neaprašoma panika. Nužudytų merginų lavonai ima byloti iš po žemės, Deividas Hanteris pabando sustabdyti žudiką, bet pasirodo, kad rūke paskendusiame Dartmure žiaurusis Monkas jaučiasi tarsi žuvis vandeny…

Puslapių skaičius: 375
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2014 03 09

609(29) Jeffrey Archer „Garbės reikalas“

609(29) Jeffrey Archer „Garbės reikalas“

Jeffrey Archer „Garbės reikalas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Tokias knygas aš vadinu Da Vinčio kodais. Greitas tempas, daug įvykių per kelias dienas, trumpi skyriai – čia yra panašumai. Kaip žinia tokie veikalai gerokai įtraukia, net tada kai nebūna labai geri. Šitaip nutiko ir čia. Nors aš visai nebuvau sužavėta pagrindiniu veikėju, nors man labiau patiko KGB agentas, nors logika atrodė labai trapi, vistiek godžiai verčiau vieną puslapį po kito.

Įdomiausias man šioje knygoje pasirodė laikmetis – 1966-tieji metai. Tas laikotarpis man apskritai įdomus.

Ar po rimtų kankinimų žmonės atsigauna pamiegoję vieną naktį?

OficialiaiMirdamas pulkininkas Skotas sūnui Adamui įteikia raktą į nutylėtą paslaptį, kuri nuplėšė II Pasaulinio karo didvyriui garbę ir paliko sugniuždytą visam gyvenimui. Adamo valia rinktis, ar atplėšti pageltusį voką, ar palikti taip, kaip yra. Geriau jis būtų neatplėšęs…
Voko turinys nuveda Adamą Skotą į itin saugomą Šveicarijos banką, kuriame guli neįkainojama rusiška ikona, paskutinio caro slapčia išgabenta iš Rusijos ir atsitiktinai pakliuvusi į nacių rankas. Siekdamas sugrąžinti tėvui gerą vardą, Adamas susiduria su tokiu netikėtu, neįkainojamu ir šokiruojančiu atradimu, kad šis gali pakeisti pasaulio jėgų pusiausvyrą. Staiga Adamas tampa labiausiai medžiojamu taikiniu ir įsitikina, jog negali pasitikėti net geriausiais draugais – tik savimi. 
Nelaukti siužeto vingiai, zvimbianti įtampa ir abejonės nepalieka iki paskutinio momento, kai banko seifas atrakinamas paskutinį kartą.

Puslapių skaičius: 432
Knyga nuosava.
Perskaityta 2014 03 05

608(28) Téa Obreht „Tigro žmona“

608(28) Téa Obreht „Tigro žmona“

Téa Obreht „Tigro žmona“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taigi ilgai geidaraščiuose kabojusi knyga pagaliau atsirado mano lentynose, o tada jose truputėlį pagyveno ir buvo perskaityta. Valio. Sudėtinga taip paprastai pasakyti ar man ta knyga patiko. Vietomis labai labai, o štai kituose puslapiuose snaudžiau. Istoriją pasakoja mergina, kurios senelis mirė keistomis aplinkybėmis. Veiksmas vyksta Balkanuose. Dabartyje ir senelio jaunystėje.

Vietos apie Tigro žmoną ir Myrio sūnėną, kuris už bausmę negali numirti, man buvo labai įdomios. Gal ir gerai, kad jų buvo daug. Taip pat buvo įdomu paskaityti ir apie karo nuotaikas, nes jos kitokios nei, kad kitose mano skaitytose knygose. Tik todėl, kad ir karas kitas. Priskirčiau šią knygą prie tos „gerosios“ literatūros.

OficialiaiRomano veiksmas vyksta neįvardytoje, po ilgų karo metų atsigaunančioje Balkanų šalyje, intriguojantys dabarties įvykiai susipina su neįtikėtinais praėjusio amžiaus vidurio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypatingi santykiai. Prisiminusi jo pasakotas istorijas, Natalija įsitikina, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ – nemirtingo žmogaus ir nesenstančio klajūno. Mėgindama suprasti, kodėl jos racionalus ir pasakomis netikintis senelis leidosi į tokias paieškas, Natalija sužino neįtikėtiną „tigro žmonos“ istoriją: vieną žiemą Antrojo pasaulinio karo metais jo vaikystės kaime, užverstame sniegu ir neprieinamame net vokiečiams, įjunksta lankytis tigras, pabėgęs iš subombarduoto zoologijos sodo, o jį globoti imasi kurčnebylė mergina.

Puslapių skaičius: 368
Knyga nuosava.
Perskaityta 2014 02 28