Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2014

652(72) Nicolai Lilin „Sibirietiškas auklėjimas“

652(72) Nicolai Lilin „Sibirietiškas auklėjimas“

SIBIRIETIsKAS-AUKLeJIMAS_p1Nicolai Lilin „Sibirietiškas auklėjimas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą kelis kartus norėjau mesti, nes o kam man skaityti apie nusikaltėlių filosofiją, taisykles? Kita vertus juk jeigu kartais paskaitau apie kokią gentį, bendruomenę, pvz., amišus, tai kuo čia kitaip?

Viršelis sako, kad tai tikra istorija, autoriaus vardas sutampa su pagrindinio veikėjo, tai aš ir nekelsiu prieštaravimų, tikra, tai tikra. Tai vat, tas realusis pasakojimas yra apie keistą sibiriečių nusikaltėlių bendruomenę.

Knygos sibiriečiai gyvena Padniestrėje, kur sovietiniais laikais buvo ištremti įvairaus plauko nusikaltėliai ir ne tik, tačiau visa filosofija apima sibiriečius bendrai, taip pat ir tikruosius, gyvenančius Sibire. Kokia gi ta filosofija? Nuo pat gimimo, bendruomenėje augantys žmonės žino, kad jie bus nusikaltėliais. Šis žodis visur minimas reikia nereikia ir toks tarsi teigiamas. Nes TIKRAS nusikaltėlis daro taip ir ne kitaip. Knygoje papasakota kaip reikia kalbėti su seneliais, kaip elgtis kalėjime, kokie ritualai atliekami nešant laišką, kalbant su vyresniais. Niekas neateina ir nesako – atnešiau laišką. Kiekvienas veiksmas tai kaip spektaklis.  Išdėstyta tatuiruočių prasmė, nes tikras sibirietis yra išsitatuiravęs begalę žinučių. Šie nusikaltėliai nevertina turtų, yra labai dievobaimingi ir bendruomeniški. Bent jau buvo.

Daug žiaurumų aprašyta tarsi taip tiesiog, nes taigi sibirietis turi atkeršyt, nes normalu sušaudyt, papjaut ir pasimelst.

Kas labiausiai mane nervino? Pasakojimo šokinėjimas. Eina chebra kitos chebros mušt, o tame tarpe įsiterpia lyrinis nukrypimas apie kokio nors senelio pamokymą, ar ten kažkokio kalinio istoriją. Per tuos nukrypimus taip pat buvo perduota daug žinių ir minčių, bet vistiek toks pasakojimo būdas man nepatiko.

Oficialiai: Ginčijamame, nepripažintame regione tarp Moldovos ir Ukrainos, Padniestrėje, gyvena glaudi „garbingų nusikaltėlių“ grupė, kilusi iš Stalino ten ištremtų nusikaltėlių. Joje laikomasi griežtų ritualizuotų pagarbos ir ištikimybės kanonų. Tatuiruotės ten pasakoja žmogaus gyvenimą, vaikas nuo mažiausių dienų svajoja apie savo pirmąjį durklą piką, „garbingieji“ ginklai griežtai atskiriami nuo „nuodėmingųjų“, pinigai leidžiami dviem dalykams – ginklams ir ikonoms, o mentai ir kiti sistemos pakalikai visuotinai neapkenčiami. Nepaklūstantys jokiai valdžiai, nepriklausantys visuomenei, kaip mes ją suprantame, žmonės su begaline aistra ir brutalia jėga puoselėja pagarbą senoliams, ištikimybę tiesai ir savo laisvę.

Žymos sau: KPS: 496, Ke, 2014 08 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

651(71) Nuria Roca „Sraigės nežino, kad jos sraigės“

651(71) Nuria Roca „Sraigės nežino, kad jos sraigės“

sraigesNuria Roca „Sraigės nežino, kad jos sraigės“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Per tą knygą, kažkokie neskaitadieniai ištiko. Nes nelabai traukė, bet ir mesti nesinorėjo. Suviliojo mane pavadinimas. Gi žinot mano meilę tiems keistiems vardams, bet tai ir buvo geriausia knygos dalis. Nes pats romanas yra apie nieką. 30+ išsiskyrusi dviejų vaikų mama nuolatos kovoja su pavydu savo seseriai, kuri kaip tyčia mirė ir dabar gauna dar daugiau dėmesio. Moteriškė gyvena gana nuobodžiai, dirba prodiuserių įmonėje, kuria talentų šou televizijai, įsimyli kolegą, pasimyli su kitu, dar ir su savo exvyru, kuris toks lochas, kad man kyla klausimas kaip su tokiu iš viso galima bendrauti.

Na tai va tokia ta ir knyga, skaičiau skaičiau, laukiau laukiau ir nieko įdomaus nenutiko. Negaliu jos net priskirti prie kokių Kinsellos tipo linksmybių ar Bridžitos stiliui, nes knyga tiesiog per nuobodi, per mažai humoro. Nežinau net ką daugiau ir pasakyt. Pati kalta, iš anotacijos matėsi, kad bus nuobodu.

Oficialiaiusipažinkite: Klara Garsija Sans. Gyvena Madride. Dirba televizijos laidų prodiusere, laisvalaikiu – fotografe. Du sūnūs. Išsiskyrusi. Ką tik palaidojo staiga mirusią mylimą seserį Mariją ir nežino, kaip gyventi be jos. Dar Klara turi tėvus, su kuriais jos santykiai, žinoma, komplikuoti, buvusį vyrą ir kitų vyrų, kurie jai kelia vien rūpesčius. Štai: Mano psichologė tik paklausia, kaip laikausi, o aš išpilu jai ištisą tiradą: „Man patinka naujasis brolis, nors nežinau, ar reikėtų jį vadinti broliu; santykiai su tėvais pasitaisė, bet nenoriu, kad jie kalbėtų apie Marijos palikimą; seserį prisimenu kasdien ir verkiu; visai pamečiau galvą dėl Roberto, o jis nekreipia į mane dėmesio; vėl permiegojau su Migeliu ir jis nori būti mano vaikinas, taip pat permiegojau su savo buvusiu vyru, o mano namų tvarkytoja bulgarė mus užklupo; gali būti, kad liksiu be namų, nes butas užstatytas bankui; niekaip negaliu numesti svorio ir vis smaguriauju „Nocilla“; žiūrėdama į mane mano draugė Estera semiasi įkvėpimo juokingoms savo romano scenoms; jaučiuosi kalta, kad praleidžiu per mažai laiko su savo sūnumis.“

Žymos sau: KPS: 254, Ke, 2014 08 21

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

650(70) Danas Sėlis „Provincijos detektyvas“

650(70) Danas Sėlis „Provincijos detektyvas“

provincijos_detektyvasDanas Sėlis „Provincijos detektyvas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nei mane traukia lietuviško knygos, nei vienintelis skaitytas atsiliepimas viliojo, nei viršelis ar pavadinimas kažkuo patrauklūs, bet ėmiau ir perskaičiau. Dar pagalvojau, kad nors ir ne visos „Tyta Alba“ knygos man patinka, bet šiai jie belekokio šūdo neleidžia. Na ir ką, na ir patiko. Jei kas įremtų šautuvą į galvą ir sakytų, kad skaičiuoju iki trijų, o tu greitai pasakyk kokį nors bent truputį panašų autorių tai iš karto išpoškinčiau – Darija Doncova. Ir net nežinau kodėl, nesiteisinsiu. Matyt tas šautuvas kaltas.

Ši knyga tai visiška provincija. Ir problemos, ir veikėjai, ir pasakojimo būdas. Bet kažkas tame žavaus. Veiksmas vyksta Rokiškyje ir pagrinde sukasi aplink laikraščio redakciją, bei durnyną, jūs jau nepykit už žodį, čia knygos įtaka. Pilna visokių pričiuožėlių: laumių, raganų, gašlių puodžių, mafijozų su orgijomis ir nimfomanių bepročių. Bus kaukštelėjimų per galvą keptuvėmis, ritualų ir lavonų. Nepasakyčiau, kad knyga juokinga, bet šypsojausi dėl to hiperbolizuoto… provincijos detektyvo.

Įdomumas. Visi vardai labai jau keisti: Tilda, Sidas Guoba, Hana, Rožė, Ela ir pan. Bet nepasakyčiau, kad tai trūkumas. Gal kaip tik kai skaitau lietuvių autorių knygas man ausį labai rėžia visokios Rasos, Vaidos ir Andriai. Skaitydama šį detektyvą visus tuos vardus sukramčiau, kaip sukramtau ir užsienietiškuosius.

Kvaila ši knyga, bet tame ir visas smagumas.

OficialiaiProvincijos dienraščio žurnalistė Tilda gauna užduotį parašyti apie dvi moteris, paslaptingai dingusias iš Palaukės pensiono. Šiame pensione dienas leidžia turtingi dykaduoniai, visuomenei pavojingi psichikos ligoniai. Į paieškas įsitraukia vietos kriminalinė policija, vadovaujama komisaro Sido Guobos, pravarde Adata, ir dar keletas su tuo, regis, niekaip nesusijusių asmenų. Galų gale tampa nebeaišku, kas šiame žaidime diktuoja sąlygas – pamišėliai ar sveikieji. Kur toji riba, kurią peržengus prasideda beprotybė? Atsakymai ilgainiui paaiškės, tik ne tokie, kokių tikėjotės. 

Žymos sau: KPS: 272, Ke, 2014 08 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

647-649(67-69) Veronica Roth „Divergentė“, „Insurgentė“, „Lojalioji“

647-649(67-69) Veronica Roth „Divergentė“, „Insurgentė“, „Lojalioji“

Divergente_p1Veronica Roth „Divergentė“, „Insurgentė“, „Lojalioji“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Čia toks retas atvejis, kai tris knygas suplaku į vieną įrašą. Tačiau na neišeina man vertinti tų knygų, kaip atskirų. Yra pradžia, vidurys ir pabaiga. Labiausiai patiko pradžia ir pabaiga. 

Kokia ta knyga? Į kokteilinę sumetę „Bado žaidynių“ trilogiją ir Ally Condie “Parinktųjų” trilogiją gautume praktiškai tip top „Divergentę“.

Veiksmas vyksta tvora aptvertame mieste be pavadinimo. Vėliau jis paaiškėja. Čia gyventojai, pagal jų puoselėjamas vertybes suskirstyti į 5 luomus: taikinguosius, nuolankiuosius, bebaimius, eruditus ir teisuolius. Teoriškai nė vienas luomas nėra pranašesnis, visuose žmonės laimingi atlikdami savo funkcijas. Teoriškai :). Kai vaikai sulaukia 16 metų jie turi pasirinkti luomą, dažniausiai visi renkasi tokį, kuriame gimė. Bet ne visada. Kaip jau galima numanyti  – dauguma pagrindinių veikėjų bus perbėgėliai. O tarp jų visų yra tokių, kurie pasižymi kelių luomų savybėmis – Divergentai.

Knygos veiksmas susideda iš nepasitenkinimo esama padėtimi, minčių apie žmogaus prigimtį, pasirinkimus. Bus meilės, draugystės, maišto. Baimės, tiesos, mirties serumų. Simuliacijų. Dar maišto.

Trečiojoje dalyje paaiškės tokios santvarkos kilmė ir daug įdomių dalykėlių.

Skaitydama pasidžiaugiau elektroninių knygų privalumais. Bebaigdama antrą dalį, trečią galėjau kaip mat nusipirkti ir skaityti toliau. Nelaukdama ryto ir kelionės į knygyną.

Ar čia vasara mane taip veikia, kad traukia knygos skirtos per pusę jaunesnei auditorijai?

Oficialiai: Vienas sprendimas
Vienas sprendimas atrenka tavo draugus
Vienas sprendimas apibrėžia tavo įsitikinimus
Vienas sprendimas lemia tavo atsidavimą – visiems laikams
Vienas sprendimas pakeičia tavo gyvenimą
Čikagos visuomenė, kurioje gyvena Beatričė Prior,  susiskirsčiusi į penkis luomus, išpažįstančius tam tikras vertybes: Teisuolių (vertinančių sąžiningumą), Nuolankiųjų (nesavanaudiškumą), Bebaimių (drąsą), Taikingųjų (draugiškumą), Eruditų (protą). Kasmet per Pasirinkimo ceremoniją šešiolikmečiai apsisprendžia, kuriam luomui tarnaus. Beatričei tenka rinktis – ar likti su savo šeima, ar paklusti širdies balsui. Šie troškimai nesuderinami. Todėl jos sprendimas nustebina visus, net ir ją pačią.
Mergaitei tenka įveikti labai sudėtingą iniciaciją. Ji pasivadina Triče ir mėgina suprasti, kas yra tikrieji draugai ir kur nuves romantiški jausmai žaviam, kartais pašėlusiam vaikinui. Tričė turi paslaptį, kurios niekam negali atskleisti, antraip jos gyvybei iškils pavojus. Sužinojusi, kad jos iš pirmo žvilgsnio tobulai visuomenei gresia žlugimas, Tričė supranta, kad jos paslaptis gali išgelbėti mylimus žmones arba pražudyti ją pačią.

Žymos sau: KPS: 416, 432, 456 Ke, 2014 08 05

Šiukšlynėlis jau Facebook’e

Šiukšlynėlis jau Facebook’e

Šiaip tai nereikia man to feisbuko, bet taip jau iš kalbų ir statistikų išeina, kad retas dabar besinaudoja RSS. Kai kurie mano skaitytojai nežino kas tai yra, o štai FB jiems kaip saulėgrąžos. O ir komentatoriai tingi čia rašyti, tačiau kažkodėl feisbuke paspaudžia Like mygtuką ar net iš tiesų pakomentuoja. Tad dėl bendro patogumo ėmiau ir sukūriau Šiukšlynėlio puslapį. Prisijunkite.

Puslapis nebus robotizuotas, tai yra ten pati paskelbsiu ką skaičiau, o kartais gal ir šiaip vieną kitą mintį mestelėsiu.

Iki pasimatymo. Čia ar ten :)

646(66) Rick Yancey „Penktoji banga“

646(66) Rick Yancey „Penktoji banga“

image

Rick Yancey „Penktoji banga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Vienintelė informacija knygos aprašyme, tai palyginimas su „Bado žaidynėmis“, nors nieko panašaus aš neradau. Na gal tik jauną veikėjų amžių. Arba bandymą išgyventi.

Istorija yra apie tai, kaip atskrido ateiviai ir sumanė išnaikinti žmones, mat jiems reikėjo planetos. Iš pradžių mestelėjo elektromagnetinį impulsą, tada sukėlė cunamius, užleido kažkokį marą ir kai jau liko tik saujelė žmonių, prabudo jų samonėje ir ėmėsi naikinti likučius.

Bus vaikų pasaulio gelbėtojų. Bus įsimylėjusių ateivių, stovyklų-lagerių ir kitokio velnio. Iš esmės knyga yra jokia. Pakankamai įdomi, kad nemestume, bet nykoka ir neperskaitę nieko neprarasit.

Oficialiai: Po pirmosios bangos Žemę apgaubia tamsa.
Per antrąją gyvi lieka tik laimingieji.
Per trečiąją bangą – epidemiją – išgyvena tik nelaimėliai.
Po ketvirtosios galioja tik dvi taisyklės: pirmoji – nepasitikėk niekuo, antroji – saugu likti tik vienam.
Artinasi penktoji banga. Kesė bėga nuo jų apleistu greitkeliu. Nuo padarų, kurie atrodo kaip žmonės. Jie bastosi po apylinkes visus žudydami. Tas, kas liko gyvas, išsislapstė. Kesė tiki, kad išgyvens tik likdama viena, tačiau sutinka Evaną Volkerį – žavų ir paslaptingą. Jis – vienintelė viltis išgelbėti broliuką ir išsigelbėti pačiai.

Žymos sau: KPS: 464, Kb, 2014 08 01

Posted from WordPress for Android