Pagal
Mėnuo: rugsėjo 2014

660(80) Eliza Granville „Grytutė ir tamsa“

660(80) Eliza Granville „Grytutė ir tamsa“

grytute-ir-tamsaEliza Granville „Grytutė ir tamsa“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra viena tų, kurios mane patraukė viršeliu ir pavadinimu. Toks viršelis daug žada, daug ir duoda. Pradėjusi skaityti iš pradžių jaučiau šiokį tokį nusivylimą. Nekabino. Buvo neįdomu ir norėjau mesti. Ypač erzino ta dalis apie Leliją, sužalotą merginą, kurią išgelbėjo garsaus gydytojo šeimyna. Kita istorija pasakoja apie mažą mergaitę Kirstą, kuri yra kito gydytojo, „dirbančio“ koncentracijos stovykloje, duktė. Susiklosčius nepalankioms aplinkybės Krista pati atsiduria lageryje, kaip kalinė.

Visa knyga pinta supinta. Čia praeitis, ten dabartis, čia dar kitas laikas. Visus juos vienija pasakos. Veikėjai viena ar kita proga seka pasakas. Tai lupdami bulves, tai žaisdami su lėlėmis, tai auklėdami vaikus. Daug pasakų. Dažniausiai jos apie stebuklingas pupas, Jonuką ir Grytutę ir kt. Pasakos čia padeda nudirbti bjaurius darbus arba pabėgti nuo baisios realybės.

Kuo šios istorijos siejasi – sužinosite pabaigoje. Man ji buvo truputį netikėta, nes spėliojau, gal taip, gal anaip, o nutiko visai kitaip. Tai žiauri, liūdna knyga, kaip ir visos tos, kurios apie žmonių kankinimą, tačiau pasakos palengvina veikėjų dalią, palengvina ir skaitytojo kartėlį.

Oficialiai: 1899 metais Vienoje garsus daktaras psichoanalitikas Jozefas Brojeris priglaudžia savo namuose paslaptingą jauną merginą. Ji rasta priemiestyje visiškai nuoga, plikai nuskusta galva. Ji tvirtina, kad neturi vardo, namų ar artimųjų. Mergina sako siekianti tik vieno tikslo – nužudyti monstrą. Daktaras stengiasi išsiaiškinti jaunosios pracientės kilmę, bet tie mėginimai kelia vis didesnę grėsmę Brojerio tarnui Benjaminui…1939 metais Vokietijoje sutinkame Kristą – aikštingą, išlepintą ir labai vienišą paslaptingos ligoninės gydytojo dukrelę. Mergaitės pasaulis ima nenumaldomai griūti ir nuo pražūties ją gelbsti tik pasakos ir vaizduotė…

Žymos sau: KPS: 400, Kb, 2014 09 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

659(79) Jennifer L. Scott „Madam elegancijos paslaptys: 20 stiliaus paslapčių, kurių išmokau gyvendama Paryžiuje“

659(79) Jennifer L. Scott „Madam elegancijos paslaptys: 20 stiliaus paslapčių, kurių išmokau gyvendama Paryžiuje“

Madam-Elegancijos-pamokos-270x341Jennifer L. Scott „Madam elegancijos paslaptys: 20 stiliaus paslapčių, kurių išmokau gyvendama Paryžiuje“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nelabai aš mėgstu patarimų knygas, bet šiuo metu mane kažkaip traukia stilius, mada ir pokyčiai. Nieko keisto, juk gimtadienis greitai ir būsiu jau šiek tiek giliau įlindusi į tą savo gyvenimo dešimtmetį. Ateina suvokimas, kad jau nedvidešimtkažkiek, o gerokai daugiau, norisi, kad ir spinta tai atspindėtų, ir makiažas. Po „Mažosios Anglės Paryžiuje“ taip pat dar Paryžius vilioja, štai ir perskaičiau.

Knyga mane nervino. Kažkaip nelabai gerai ji parašyta. Tiek daug pasikartojimų tais pačiais žodžiais. Čia, aišku, gal ir vertėjai su redaktoriais pridirbo. Nes yra skyrių, kur kas antrą pastraipą pakartojama tas pats. Na taip, norint pabrėžti, bet kažkaip labai teletabiškai atrodė. Patys patarimai naudingi. Man patiko skyrius apie aprangą, na, kad reikia iškuopti spintą, palikti tik keletą derinių, ir kad viskas turi būti geros kokybės. Patiko mintis, kad savo geriausių rūbų, ar geriausių indų, ar geriausio namų kambario, nereikia taupyti, reikia naudoti čia ir dabar.

Iš tiesų jau antrą dieną knieti eiti ir išsikuopti drabužinę. Bet knyga ne tik apie rūbus ir kosmetiką. Tai apie gyvenimo būdą. Nors šiaip man ta amerikietė studentė pasirodė kažkokia visiškai višta. Kuo daugiau knygų skaitau, tuo man amerikiečiai atrodo bukesni ir primena ten tą filmą apie ateities kvailelius. Na taip, jie gyvena kiek kitaip, bet visgi… Kai kurių patarimų nepritaikysi, nes pvz., dauguma mūsų penkiaaukščių daugiabučių neturi lifto, taip, kad negalime imti ir pradėti sportuoti, kaip ji pradėjo laipiodama į trečią (!!!) aukštą.

Mergina pagal mainų programą gyveno šeimoje, kurią vadina Elegancijos vardu. Tai vat visa knyga ir paremta tos šeimos gyvenimo filosofija.  Nes taip gyvena paryžiečiai. Truputį juokinga :). Ir visgi – daug naudingų patarimų, kuriuos pritaikius būtų smagiau ir kokybiškiau gyventi.

Oficialiai: Amerikietė Jennifer, studentų mainų programos dalyvė, atvyksta į Prancūziją. Ji apsigyvena Paryžiaus Šešioliktajame rajone, madam Elegancijos šeimoje. Ši moteris priima merginą iš Kalifornijos savo namuose ir tampa jos įkvėpimo šaltiniu, atskleidžia prancūzų gebėjimą kasdienes smulkmenas paversti gyvenimo menu. Knygą sudaro dvidešimt skyrių, kiekviename aptariama vis nauja vertinga pamoka, kurią autorei Paryžiuje padėjo išmokti madam Elegancija. Jennifer patarimais gali pasinaudoti kiekviena moteris, nesvarbu, kur ji gyvena, kiek uždirba. Pritaikiusios klasikinį prancūzų estetikos principą „kokybė prieš kiekybę“, šios knygos skaitytojos išmoks su džiaugsmu valgyti, rengtis, puoselėti savo išvaizdą ir aplinką, žodžiu, gyventi à la française. „Madam Elegancijos pamokos“ – būtinas vadovas kiekvienai, trokštančiai suteikti kasdienybei to paryžietiško je ne sais quoi.

Žymos sau: KPS: 288, Ke, 2014 09 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

658(78) Jo Walton „Tarp kitų“

658(78) Jo Walton „Tarp kitų“

tarokituJo Walton „Tarp kitų“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Štai pagaliau, po tų neskaitadienių ir S. Brow, knyga, kuri man tikrai patiko. Turbūt todėl, kad paaugliška? Kažkaip suaugusiųjų knygoms sunkiau prasibrauti pro filtrus :). Šį kartą neatbaidė net tie šūkiai ant viršelio.

Knyga iš tiesų smagi. Apie pusę dvynių poros, tai yra 15 metų merginą, kuri pabėgo nuo beprotės (raganos) mamos, socialiniai darbuotojai ją nusiuntė pas niekada nematytą, seserų išlaikomą tėvą, tetulės šia lengvai nusikrato užrašydamos į internatinę mokyklą.

Mori neturi daug draugų, nes yra luoša ir protinga, bet labai mėgsta skaityti. „Tarp kitų“ rasite labai daug įvairiausių knygų pavadinimų. Man daugelis jų negirdėtos, tai tik parodo kokia aš atsilikusi fantazy ir mokslinės fantastikos srityje. Už knygų Mori slepiasi, per knygas randa draugų.

Istorija parašyta dienoraščio stiliumi, vien tai jau žada, kad bus lengva ir nenuobodu skaityti. Veikėjai įdomūs, nuo tetulių iki klasės draugių. Apsidairykit, gal ne vieną kitą elfą pamatysit :). Man būtų patikę šią knygą perskaityti prieš 16-17 metų.

Oficialiai: „Pasaulyje pilna šiurpių dalykų, bet jame galima atrasti nuostabių knygų.“ – Mori istorija nėra paprasta: netekusi dvynės sesers, ji išvyksta gyventi pas tėvą, kur kompaniją jai palaiko ištikimiausios bičiulės – knygos. Įtaigiu ir gyvu pasakojimu Mori dalinasi savo kasdienybės detalėmis, kur susipina realybės ir vaizduotės gijos, pradedama tikėti neįtikimu ir kiekvienoje akimirkoje ieškoma magijos krislelio. Mergaitės pasakojimas pavergia savo nuoširdumu ir moko, kad nepaisant visų fantastiškų istorijų, kurias perskaitome ar pamatome savo ekranuose, pati nuostabiausia – mūsų gyvenimas.

Žymos sau: KPS: 336, Kb, 2014 09 22

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

657(77) Sandra Brown „Išskirtinis interviu“

657(77) Sandra Brown „Išskirtinis interviu“

iskirtinis-interviuSandra Brown „Išskirtinis interviu“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Gal ir nieko labai doro, bet Sandra Brown prasimušė pro neskaitymo duobę, kai į šoną lėkė, na netiesiogine prasme, net keturios knygos. Ir ne po pirmo, o po kokių 40-50psl. Ši galėjo būti penkta, bet rašytoja gi moka sugauti. Ar pastebėjote, kad jei neturite namie televizoriaus, kai nueinate ten kur jis įjungtas, nejučia akys krypsta į ekraną. Net jei rodo reklamą ar kokią nesąmonę. Taip su S. Brown knygomis. Visos vienodos, bet jei jau pradedi tai ir perskaitai. 

Ši buvo apie žurnalistę, prezidentą, baltųjų rūmų purvą, politiką, nusikaltimus, beprotystę, meilę, neapykantą. Viskas kaip priklauso. Dėl tematikos, man ji kažkokia panašesnė į skaitytas Grisham’o knygas.

Aišku, kad buvo ir sekso, nes be jo juk knyga ne knyga, ar ne? Tai tiek. Nežinau dar ką skaitysiu toliau.

OficialiaiBerė Treivis – pašėlusiai gera reporterė, įstrigusi nykiame televizijos kanale. Tačiau vieną dieną jai netikėtai paskambina pirmoji šalies ponia Vanesa Merit ir pasiūlo temą, tokia proga žurnalistui pasitaiko tik kartą gyvenime. Priblokšta sūnaus netekties prezidento žmona įtaria, kad jos kūdikis galėjo būti nužudytas. Berė nusprendžia žūtbūt išsiaiškinti tiesą. Pagalbos moteris kreipiasi į buvusį prezidento patarėją Grėjų Bondurantą, kuris, kaip sklando gandai, buvo Vanesos meilužis ir galbūt mirusio kūdikio tėvas. Jau per pirmą susitikimą šio mįslingo vyro kerams neatsispiria ir Berė… Padedama Grėjaus ir bičiulio žurnalisto Berė sužino baisias Baltųjų rūmų paslaptis. Joms iškilus į viešumą prezidentas prarastų postą. Tačiau tas paslaptis žino ir įtakingos politinės jėgos, turinčios vieną tikslą – palaidoti skandalingą pirmosios šalies poros praeitį, o kartu ir jų paslaptis sužinojusią žurnalistę…

Žymos sau: KPS: 472, Ke, 2014 09 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

 

656(76) Catherine Sanderson „Mažoji anglė Paryžiuje“

656(76) Catherine Sanderson „Mažoji anglė Paryžiuje“

virselis-230Catherine Sanderson „Mažoji anglė Paryžiuje“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Apie šią knygą šiandien rašau jau antrą kartą. Pirmasis įrašas ištiko mano asmeniniame tinklaraštyje, bet ten daug prispoilinau, todėl tiesioginės nuorodos nedėsiu. :)

„Mažoji anglė Paryžiuje“ išleista jau ne pirmą kartą, bet iki šiol aš net nenumaniau apie ką ji. Ankstesnis viršelis man lyg ir sufleravo, kad kažkas apie kūdikius, todėl mano sąmonė prafiltravo. Dabartinis viršelis bent jau patraukė paskaityti anotaciją leidyklos puslapyje ir obac! Taigi čia apie bloginimą! O iš įvertinimo matot, kaip kartais žmogus apsišauna leisdamas sąmonei filtruoti tai ką mato.

Šiaip aš labai mėgstu knygas apie internetą, tokias pažintis, blogus, čiatus ir pan. Tik ne daug dar jų pasitaikė, na bet tikiuosi pasaulis modernėja ir šia tema bus dažniau manipuliuojama. „Mažoji anglė Paryžiuje“ man paveikė, nes čia radau daug paralelių su savo ankstesniu gyvenimu ir savo blogeriavimo patirtimi, bet net ir be šito pasirodė įdomi istorija. Lengvas skaitalas prieš miegą ieškantiems romantikos ir teims, kurie truputį ta romantika abejoja. Pastariesiems gal todėl, kad knyga paremta tikra istorija ir „Mažojo anglė Paryžiuje“ yra tikras blogas, tiesa, neberašomas. O tas tikrumas, tegul ir pagražintas, vistiek na toks realus, kur happy endas ne princesiškas.

Ši knyga sukėlė ilgesį Paryžiuje. Kaip žinia esu ten praleidusi kelias nuostabias, valkatiškas dienas ir naktis, įsimylėjau miestą, o Mažoji Anglė irgi jį garbino. Todėl daug prancūziškumo, batonų, berečių ir Tos nuotaikos, jau vien dėl perteikimo duodu daug pliusų!

Pagrindinis knygos minusas, tai erzinantis leidėjų (ar rašytojos?) sprendimas visas prancūziškas frazes surašyti gale, o ne išnašose. Ir dar ne sunumeruoti, o suskirstyti skyriais (skyriaus numeris, tada sąrašas su visomis jame minėtomis frazėmis). Bėda ta, kad kai susitinki tekste frazę, tu nežinai koks tai skyrius (nėra pažymėta puslapio viršuje ar apačioje), tad tenka versti lapus atgal, ieškoti kurį čia skaitai, po to gale vėl ieškoti reikalingo, o jau radus dar ieškoti frazės. Visai visai nepatogu! Todėl daugelį tų žavių frazių tiesiog praleidau, gaudydama kontekstą.

Oficialiai: Gyvendama Paryžiuje su savo darboholiku partneriu ir jųdviejų žaviaja dukrele, Katerina nusprendžia bent kiek paįvairinti nuobodų kasdienybės maršrutą „darbas – namai“, ir pradeda rašyti interneto dienoraštį slapyvardžiu Mažoji Anglė (Petite Anglaise). Atvirai pasakodama apie inertiškus santykius su mylimuoju, gyvenimą Paryžiaus mieste, motinystės teikiamus džiaugsmus ir vargus, Katerina atranda kasdienoje naują prasmę, atgauna pasitikėjimą savimi, suranda naujų draugų, o susipažinusi su žaviu Britanėje gyvenančiu britu, suvokia, kad vis dar geba įsimylėti.

Žymos sau: KPS: 422, Kn, 2014 09 14

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

 

655(75) Tess Gerritsen „Pražuvėlė“

655(75) Tess Gerritsen „Pražuvėlė“

Prazuvele_p1Tess Gerritsen „Pražuvėlė“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Įvade autorė rašo, kad ši knyga yra tarsi tiltas tarp jos romantinių knygų ir medicininių trilerių. Net nežinia ką geriau sekasi rašyti. Meilę ar detektyvus.

„Pražuvėlė“ nėra bloga. Kaip ir visos Gerritsen knygos ji įtraukia. Ir jei skaityčiau pirmą Tess knygą, tai gal žiūrėčiau kiek kitaip. Dabar gi viskas aišku kaip du kart du. Gal net šiek tiek gaila, kad autorė laikosi to paties kelio visuose šiuose savo meilės trileriuose. Sumeti veikėjus į katilą, papurtai, ištrauki blogiuką ir tadam!

Nieko naujo, bet labai gera kelių valandų knyga atsipalaidavimui.

Oficialiai: PIRMAS RASTAS GATVĖJE KŪNAS BUVO MĮSLĖ. Moteris jauna, graži. O jos lavonas, paguldytas ant Albiono teismo medicinos ekspertės Ketės Novak akmeninio skrodimų stalo, neišduoda jokių paslapčių – išskyrus sustingusiame delne gniaužiamą degtukų dėžutę su viduje pakrevezotais septyniais skaičiais. KITAS KŪNAS – JAU PERSPĖJIMAS. Kai randama antra auka, Ketė pradeda baimintis, kad gatvėse tyko žudikas maniakas. Policija į tai žiūri skeptiškai. Meras nenori jos klausytis. O pagrindinis Ketės įtariamasis – vienas žymiausių miesto piliečių. IR PASKUTINIS RASTAS KŪNAS… GALĖTŲ BŪTI JOS PAČIOS. Mirčių skaičius vis didėja, ir Ketė skuba rasti mirtiną grobuonį, kuris yra arčiau, negu kada nors jai sapnavosi. Ir kiekvienas žingsnis, kurio teismo medicinos ekspertė imasi, gali tapti jai paskutinis.

Žymos sau: KPS: 304, Kn, 2014 09 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

654(74) James F. T. Bugental „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“

654(74) James F. T. Bugental „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“

page_1James F. T. Bugental „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  kai man pasiūlė perskaityti šią knygą, tai pirma mintis buvo atsisakyti. Nelabai aš skaitau negrožinę literatūrą. Paskui paskaitinėjau apie ką ji, priminiau sau, kad kažkada galvojau studijuoti psichologiją ir čia neatrodo panašu į savipagalbos knygas (apie jas mano nuomonė ne pati geriausia) bei nusprendžiau bent jau paskaitinėti. Įveikiau taip pat greitai, kaip bet kurį savo skaitomą romaną, vien jau dėl to, turėčiau pasakyti, kad nuobodu nebuvo.

Autorius psichoterapeutas įžangoje bando paaiškinti kam skirta knyga. Pirmiausiai tai kitiems kolegoms psichoterapeutams (ne man), studentams, kurie studijuoja psichologiją, psichiatriją, socialinį darbą, ar ruošiasi būti mokytojais (vėl ne man), na ir skaitytojams intelektualams, kurie nors ir nesusiję su psichoterapija, bet stengiasi „aiškiau pajusti savo būvį“ (čia galėčiau būti aš). Kaip matote, iš šio sąrašiuko, knyga nusimato iš rimtesnių.

„Menas būti gyvam“ susideda iš psichoterapeuto įžvalgų, komentarų, bet man įdomiausia buvo – žmonės. Čia yra detaliai aprašomos kelių žmonių terapijos. Kodėl jie kreipėsi, kokie buvo, kaip vyko terapija, kokie tapo. Tarsi slapti dienoraščiai, nes ne kiekvienas iš šalies gali pasiklausyti to kas kalbama už uždarų terapeuto durų. Kiekvienas vis su skirtingomis problemomis. Lorensas niekaip neranda savojo aš ir ji apima panikos priepuoliai, Dženiferė per daug kaustoma taisyklių, Frenkas nekenčia žmonių ir t.t. Psichoterapija, šiems žmonėms padėjo savyje susiprasti ir surasti kas jiems trukdo gyventi. Nes juk knyga yra apie meną būti gyvam :). Man artimiausios buvo moterų istorijos, gal pažįstamos, gal šiaip lengviausia įsijausti.

Visgi perskaičiusi knygą supratau, kad tokia truputį mokslinė literatūra nėra mano arkliukas, daug mieliau lygiai tą patį skaityčiau įvilktą į grožinės literatūros rūbą, mat iš kiekvienos istorijos tikrai galima parašyti gerą knygą.

OficialiaiŠešiuose paciento ir psichoterapeuto dialoguose gvildenamos žmogiškosios problemos ir perteikiamas subtilus gydytojo ir paciento santykis. Patyręs gydytojas ir autorius leidžia dirstelėti ir į dažnai liekančias neišsakytomis psichoterapeuto įžvalgas ir susidomėjimą paciento-bičiulio asmenybe bei gyvenim istorija. Skaitytojas nuosekliai vedamas prie psichoterapijos metu įvykstančio paciento (ir psichoterapeuto) mąstymo lūžio ir drauge ima suvokti unikalią jo, o ir savo tapatybę. Tad knyga ne tik padeda „prisijaukinti“ psichoterapiją, bet ir perteikia itin pozityvų autoriaus J. Begentalio požiūrį į žmogų.

Žymos sau: KPS: 336, Kn, 2014 09 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.

653(73) Gillian Flynn „Dingusi“

653(73) Gillian Flynn „Dingusi“

dingusiGillian Flynn „Dingusi“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Žiūrite į įvertinimą, ir sunku patikėti, kad knyga, kuri ilgai laikėsi perkamiausių viršūnėse, yra ne kažką? Dar nebuvo išleista lietuviškai, kai mane pasiekė atgarsiai, pradėjau angliškai ir nesulaukusi, kol užkabins mečiau. Nuobodu buvo. Jos toks liurbis, ji tokia gerutė. Po to knygą išleido ir čia, visi liaupsino, o aš galvojau, kad gal anglų kalba pakišo koją, ar šiaip neskaitadieniai pasitaikė… Ką gi, pamėginau dar kartą.

Iš pradžių nuobodžiai stūmiausi per tai, ką jau buvau perskaičiusi angliškai. Ir galvojau, kad daugiau vieneto vistiek negaus mano vertinime. Tada, antroje dalyje, prasidėjo įdomumai, kur Eimė man pradėjo vis labiau patikti, o skaityti norėjosi greičiau. Čia jau maniau, oi kaip klydau, čia tikrai super knyga ir gaus iš manęs 3.

Bet kai nuslūgo tos antros dalies sukeltas įdomumas man ir vėl pasidarė klaikiai nuobodu. Nikas vos vos reabilitavosi mano akyse, Eimė ėmė dar labiau patikti (taip taip, man labai patinka sudėtingi charakteriai, psichologiniai žaidimai ir t.t.), bet visas veiksmas vistiek kėlė žiovulį. Na ir va, kartais ima ir nepatinka, knygos, kurios išrinktos geriausiomis, šiaip jau paskaitykit, tai nėra blogiausia knyga žemėje :).

Oficialiai: Šiltas vasaros rytas šiaurės Misūryje. Penktosios Niko ir Eimės vestuvių metinės. Pakuojamos dovanos, laukia romantiška šventė, bet netikėtai iš namų dingsta Niko žmona. Vyras atrodo veikiau sutrikęs nei prislėgtas netekties, nors ir žino, kad yra pagrindinis įtariamasis, o iš Eimės dienoraščio paaiškėja, kad ši lyderė perfekcionistė galėtų išvesti iš pusiausvyros bet ką. Didėjant policijos ir žiniasklaidos spaudimui Nikas keistai išsisukinėja, kol akivaizdžiai įtūžta – net dvynė jo sesuo akimirką suabejoja brolio nekaltumu.Stiprėjant įtampai ir nerimui atsiskleidžia tikrieji sutuoktinių jausmai. Ima veržtis nusivylimas ir kartėlis, slėpėję už laimingos santuokos fasado. Slopinama neapykanta, nepaaiškinami poelgiai ir pyktis galiausiai virsta vien neįveikiama kalte, kai norisi dingti pačiam arba pradanginti kitą. Ar santuoka gali nužudyti?

Žymos sau: KPS: 456, Ke, 2014 09 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook.