Pagal
Mėnuo: liepos 2015

724(55) Lionel Shriver „Pasikalbėkime apie Keviną“

724(55) Lionel Shriver „Pasikalbėkime apie Keviną“

cdb_Pasikalbekime-apie-Kevina_p1Lionel Shriver „Pasikalbėkime apie Keviną“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga, arba filmo pavadinimas, dažnai šmėžuodavo prieš akis. Tai kas nors pakomentuoja feisbuke, tai net kelis kartus pačiupinėju knygą biblioteką. Bet ilgą laiką vengiau. Kodėl man turėtų būti įdomu skaityti apie vaiko ir mamos santykius? Ar blogus vaikus? Tačiau daug intriguojančių žinučių vistiek plūdo į galvą iš visų pakampių. Gerai! Skaitome.

Knyga parašyta laiškų stiliumi. Tai yra pagrindinė veikėja rašo laiškus savo vyrui. Laiškuose, pagrindinė tema yra Kevinas. Sūnus, kurio mama nenorėjo, susilaukė vėlyvame amžiuje vien dėl spaudimo ir noro nudžiuginti vyrą. Visą tą nėštumo laiką aš galvojau, kad va va, lygiai taip pat jausčiausi! Ir žinant kas nutiko po to, tai visai nereikia susilaukti vaikų jei jų nenori, nes meilė neateina (o žvelgiant į pasaulį, ypač per kriminalinių naujienų prizmę, tai tikrai neateina). Tikrai buvo įdomu ir gaila Evos.

Kai gimė Kevinas man buvo visai neįdomu skaityti jos kančias, bet pats vaikas jau sukėlė susidomėjimą, o kai užaugo, tai pasidarė tikrai patraukliausias knygos veikėjas. Jo mintys atrodė įdomios, požiūris unikalus, intelektas stulbinantis. O štai visi kiti veikėjai tiesiog mėmių gauja Kevinui paryškinti. Evoje mane nervino tas pats, kas nervina jos sūnų, tėvukas nuo pradžių iki galo buvo visiškas lepšis, na o mažoji Silija, juk į knygą įdėta šiaip sau, tiesiog kaip kontrastas, tai sunku kažką apie ją ir sakyti.

Nepasakyčiau, kad mane knyga sukrėtė, ar kad joje buvo koks nors netikėtas vingis. Na gal būt, gal pati pati pabaiga, paskutinis laiškas, paskutinis pasimatymas. Nesukrėtė, šiek tiek nuvylė. Štai, kadangi tiek minčių, tai sakau, kad knyga tikrai gera.

Oficialiai: Knygoje drąsiai ir be sentimentų atsigręžiama į vaiko ir motinos santykius. Kokia gali būti nemeilės kaina?
Laimingai ištekėjusi Eva Kačiadurian po ilgų dvejonių ryžtasi pastoti ir labai greitai suvokia, kad… nėra pasiruošusi motinystei. Vis dėlto gimus sūnui ji iš visų jėgų stengiasi būti gera motina, tačiau mažasis Kevinas, tarsi jausdamas vidines mamos abejones, nuo pat pirmųjų dienų atstumia visas jos pastangas.
Dėl motinystės atsisakiusi ankstesnio gyvenimo, įdomaus darbo, nesugebėdama užmegzti ryšio su sūnumi, niekur nerasdama pagalbos ir supratimo, Eva palengva grimzta į melancholiją, o užsisklendęs, niūrus ir ciniškas Kevinas augdamas vis išradingiau ją terorizuoja.
Ilgai ir tyliai tarp motinos ir sūnaus tvinkusi įtampa prasiveržia Kevino šešioliktojo gimtadienio išvakarėse. Paauglys padaro tai, kas išsprogdina ne tik Evos ir Kevino gyvenimus…
Po šio įvykio niekas nebegalės likti taip, kaip buvę. Ir Eva su Kevinu tam, kad galėtų gyventi toliau, privalės nueiti ilgą kelią ir rasti atsakymus į labai daug klausimų…

Žymos sau: KPS: 472, Ke, 2015 07 30

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

723(54) Domnica Radulescu „Juodosios jūros sutemos“

723(54) Domnica Radulescu „Juodosios jūros sutemos“

Domnica Radulescu „Juodosios jūros sutemos“

juodosios-juros-sutemosMano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: pagaliau radau laiko užsirašyti prisiminimą apie perskaitytą ir patikusią knygą. Skaitydama aprašymą maniau, kad tai bus koks nors meilės romanas. Ne iš tų banalių, bet toks vistiek meilės. Ką gi, to jausmo knygoje netrūksta. Ir du pagrindiniai veikėjai myli vienas kita, išskiriami, bet neperskiriami, tačiau knygos įdomumas yra aplinka, kurioje istorija vyksta.

Rumunija, herojai dar spės paragauti sovietmečio griūties, bet jų jaunystėje dar to nesimato. Užtatai matosi, kaip sunku buvo gyventi tais laikais. Ką jau kalbėti apie maisto trūkumą… Gyvenimai žlunga ir todėl, kad kvailiodamas peržengi draudžiamos zonos ženklą. Represijos, tardymai, sekimai – visa tai priminimas tiems, kurie gyvena su nostalgija aniems laikams. Šūdas, o ne gyvenimas ten buvo. Tik meilė visada yra gerai :).

Dar mane labai žavėjo pagrindinės herojės siekis tapti menininke ir tai kaip viskas asocijavosi su Frida Kahlo.

Oficialiai: Rumunija, devintas dešimtmetis: Stebuklingoje Juodosios jūros pakrantėje leidžiantis saulei, jos spinduliams tįstant vandens paviršiumi, Nora Teodoru galvoja tik apie du dalykus: kaip svajonę tapti garsia menininke paversti tikrove ir apie meilę Džidžiui, vaikystės draugui iš miesto turkų kvartalo. Tačiau gyvenimas valdant diktatoriui Nikolajei Čaušesku darosi vis labiau nepakeliamas, virš galvos telkiasi tirštesni audros debesys. Slaptoji policija suka ratus aplink, nenutoldama nuo jaunosios poros durų. Nora ir Džidžis kuria planus bėgti į Turkiją. Bet tam, kas jų laukia, pasiruošti neįmanoma…

Žymos sau: KPS: 324, Kn, 2015 07 23

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

722(53) Joėl Dicker „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“

722(53) Joėl Dicker „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“

visatiesaJoėl Dicker „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – puiki knyga su vienu kitu trūkumu.

Joje pasakojama apie porą rašytojų. Jaunesnį ir vyresnį. Vyresnis kadaise buvo jaunesniojo dėstytojas ir draugas, pastarajam po šlovės nebėra įkvėpimo parašyti kitos knygos, todėl jis išvažiuoja pas pirmąjį paatostogauti į mažą miestelį. Ten nutinka/paaiškėja detektyvinė istorija. Viskas kaip ir paprasta, bet šis romanas tai nėra vien detektyvas. Dalis knygos – mįslių minimas, o kita dalis – rašytojų pasaulis, jų vidinė kova su apleistomis mūzomis, leidybinės intrigos ir t.t.

Tiek minėtas rašytojų gyvenimas, tiek visa ta detektyvinė dalis man labai patiko, bet itin kliuvo meilės istorija. Man atrodo gana normalu, kad 35 metų vyras myli 15 metų merginą, o ji jam tuo pačiu atsako. Na nesveikintina, bet realu. Mane nervino tos meilės istorijos išraiška. Nuolatinis kartojimas „aš tave myliu, aš be tavęs negaliu, oi mano mielasis Hari, Nola Nola Nola, Hari Hari Hari“. Lyg ir norisi, kad ta meilė būtų paaiškinamesnė. Ot užsimaniau, ane? Na tarkim Nola perkopusi amžių, apsiskaičiusi, įdomi, kūrybinga ir t.t.  Bet ne… Tiesiog pamatė vienas kitą ir pamilo, ir daugiau nieko nekartojo tik myliu myliu. Va ir visa aistringoji meilė. Seilė kažkokia. Nors benarpliojant mįsles pasirodo, kad mergina buvo visai įdomus charakteris, tik mylimasis mėmė nuo pradžių iki galo.

Ir dar prie trūkumų: kiekvienas skyrius prasideda patarimais kaip parašyti gerą knygą. Nieko gero. Didingos citatos, jokios naudos. Bet vistiek „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ man patiko!

Oficialiai: Laikas negailestingai senka, bet jaunas ir perspektyvus Amerikos rašytojas Markusas Goldmanas niekaip neįstengia parašyti knygos, kurią jau po kelių mėnesių turi įteikti leidėjui. Jis tikisi, kad išbristi iš krizės padės labiau patyręs bičiulis – garsus rašytojas Haris Kvebertas, dabar gyvenantis ramiame Auroros miestelyje. Tačiau netikėtai pasiekia žinia, kad pagalbos reikia pačiam Hariui – jo sode atrastas sudūlėjęs jaunos merginos kūnas. Tai Nola Kelergan, keistomis aplinkybėmis dingusi be žinios prieš trisdešimt metų. Visi įkalčiai prieš Harį, bet Markusas Goldmanas netiki jo kaltumu. Jis ryžtasi pats vykti į Auroros miestelį – išsiaiškinti visą tiesą apie Hario Kveberto bylą ir galbūt pagaliau parašyti knygą. Kad sužinotų tiesą ir parašytų knygą, Markusui Goldmanui teks rasti atsakymą į mažiausiai tris klausimus:
Kas nužudė Nolą Kelergan? Kas iš tikrųjų įvyko Auroroje prieš trisdešimt metų? Ir ką reikia daryti, kad parašytum bestselerį?

Žymos sau: KPS: 594, Kn, 2015 07 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

721(52) Ursula Poznanski „Penki“

721(52) Ursula Poznanski „Penki“

penkiUrsula Poznanski „Penki“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Uf, godžiai suskaičiau knygą, tik skaityti vis trukdė. Pvz, tai pasiruošimas kelionei, tai kelionė. Ji tikrai ne tokia į kurią imamos knygos. Na nebent labai jau nori pasivežioti.

Tai puikus, intriguojantis detektyvas, kurio pagrindinė ašis yra geocaching.com žaidimas. Žinoma šią knygą skaityti bus įdomu visiems žanro mėgėjams, nes ten paaiškinta, kas čia per veikla, bet kadangi aš asmeniškai jau kelis metus užsiimu geoieškynėmis (baisus, baisus knygoje vartojamas žodis), tai man buvo dar įdomiau. Gi dėl to, kad aš labai puikiai įsivaizduoju, kaip atrodo visos tos dėžutės, slaptavietės ir į ką reikia kreipti dėmesį kai jų ieškai.

Mane truputį erzino redaktorių/vertėjų komandos darbas. Na tiesiog todėl, kad aš žinau daug žaidėju ir niekas pas mus nevartoja tų literatūriškai sulietuvintų terminų. Neįsivaizduoju ir policijos detektyvų, kurie taip gražiai pasakoja vienas kitam kas čia per užsiėmimas. Na šiaip, tiesiog truputį nervina, kad tai apie ką tu kalbiesi kas dieną knygoje skamba kaip iš kitos operos.

Šiaip visumoje idėja labai gera. Nesu tikra ar man patiko atomazga kai viskas paaiškėjo, bet kaip ir neturiu prie ko prikibti čia.

Baimė rasti lavono ranką lobio konteineryje neatsirado, o gero detektyvo ir vėl norisi!

Oficialiai: Zalcburgo policijos biure rytas prasideda įprastai: tyrėjų monitoriai nusagstyti lipdukais su skubiomis užduotimis, viršininkas siautėja, o rytinį kavos gėrimą nutraukia pranešimas apie naują nusikaltimą: karvių ganykloje rasta negyva moteris. Panašu, ji nužudyta. Atskubėję į įvykio vietą tyrėjai Beatrisė Kaspari ir Florinas Veningeris supranta, kad šįkart jų laukia ypatinga užduotis. Ant moters pėdų ištatuiruotos paslaptingos koordinatės. Nurodytoje vietoje Beatrisė ir Florinas aptinka šiurpų radinį ir mįslę, kurią įminę gauna naujas koordinates, o ten – naujas radinys ir nauja mįslė. Akivaizdu, kad žudikas nusiteikęs pažaisti su tyrėjais neseniai išpopuliarėjusį žaidimą – geografines ieškynes. Tik šįkart geolobių ieškotojų laukia ne malonios staigmenos, o tai, kas gali nulemti būsimos nusikaltėlio aukos likimą. Žudikas veikia žaibiškai, tyrėjų apklausti liudytojai vienas po kito dingsta. Beatrisė ir Florinas nespėja suktis, bet nutuokia, kad tik paskutinė jų įminta mįslė leis aptikti svarbiausią dėlionės dalį…

Žymos sau: KPS: 360, Ke, 2015 07 08

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook