Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2015

729(60) Joana Chmielevska „Romanų romanas“

729(60) Joana Chmielevska „Romanų romanas“

romanuromanasJoana Chmielevska „Romanų romanas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Išvažiavau savaitgaliui nepasiėmusi jokio skaitalo. Dėl vietos stokos netilpo net skaityklė, o telefone ar planšetėje man nepatogu gi. Tai pasiknisau pas mamą lentynose ir pasiėmiau vakarojimui knygą, kurią skaičiau gal 50 kartų. Ir tik iš nostalgijos duodu 2 balus :). Man ji buvo žiauriai juokinga kai skaičiau pirmą kartą devymaštuntais metais. Buvo juokinga ir kokius 10 kartų po to. Bet dabar manęs jau kažkaip nesužavėsi truputį vištiškais bajeriukais. Užaugau. Pamėgau sarkazmą.

O šiaip tai tiesiog linksma knygiūkštė su detektyviniu prieskonių. Kaip tik vienam vakarui, kai žinau, kad tikrai suspėsiu pabaigti.

Oficialiai: aprašymo nėra.

Žymos sau: KPS: 236, Kp, 2015 08 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

728(59) Guillaume Musso „Popierinė mergina“

728(59) Guillaume Musso „Popierinė mergina“

Musso_popiernemergGuillaume Musso „Popierinė mergina“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kadaise Musso įtraukiau į daug žadančių autorių sąrašiuką. Tas sąrašiukas yra mano galvoje. Tačiau va jau antra knyga, kuri tokia hm hm. Na lyg ir nieko, įvidurėjus pasidarė visai įdomu, bet pradžia buvo nuobodi.

Siužetas, kaip iš „geriausių“ penkiadienio filmų. Rašytojas palūžęs dėl nelaimingos meilės nebenori rašyti trečios bestselerio dalies, čia jam iš dangaus nukrenta mergina, kuri teigia, kad ji yra iš knygos. Ir va jei rašytojas trečios dalies neparašys, tai toji mergužėlė mirs. Kurti autorius daugiau nenori, nori susigrąžinti meilę, tai jie sudaro sandėrį, kad nukritelė padės atgauti mylimąją, o rašytojas rašys. 2 x 2 = 4. Viskas rutuliojasi taip kaip jūs ir tikitės. Visi veikėjai paviršutiniški, nors Musso lyg ir stengiasi įvesti dramos, praeities vaiduoklių ir panašių dalykų.

Nors numačiau net kelias pabaigas, įsitraukiau, spėliojau, kuri gi bus tikra :). Šį kartą paskutinių puslapių nepaskaičiau iš anksto, maniau, kad ir taip viskas aišku.

OficialiaiĮkvėpimą praradusio garsaus rašytojo Tomo Boido gyvenime staiga pasirodo keista mergina. Ji labai graži, bet apimta nevilties. Jei jis nustos rašyti – mergina pražus. Neįmanoma? Ir vis dėlto… Ar ji nužengė iš jo rašomo romano puslapių?
Tomas ir Bilė drauge patirs neįtikėtiną nuotykį, kur realybė susipins su fikcija ir įstums juos į svaiginantį ir pražūtingą žaidimą.
Popierinė mergina yra sąmojingas, įtemptas, romantiškas, pribloškiantis pasakojimas apie išgalvotą personažą – ir kartu neabejotinai gyvą žmogų, – kurio gyvenimas priklauso nuo vienintelės knygos.

Žymos sau: KPS: 400, Ke, 2015 08 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

727(58) Niamh Greene „Coco paslaptis“

727(58) Niamh Greene „Coco paslaptis“

cdb_Coco-paslaptis_z1Niamh Greene „Coco paslaptis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga mane patraukė viršeliu. Nieko ypatingo, bet kažkoks gražus derinys to žalio palto ir oranžinio lagamino. Pradėjau skaityti ir pamažu įsitraukiau. Nors istorija visai banali ir jau šimtus kartų girdėta, bet net ir šimtąjį kartą smagu skaityti.

O pasakojimas apie merginą Coco, kuri randa senovinį rankinuką, laišką ir pradeda ieškoti jų savininko taip pamažu atrasdama save bei išsivaduodama iš kompleksų. Jau sakiau, kad girdėta. Ir dar taip tradiciškai viskas sustatyta. Autorė pamano, kad ak, gi reikia čia dar kokio patrauklaus tobulo vyro ir op, tas nukrenta iš dangaus ir atlieka vaidmenį, kurio mes ir laukiame. Be intrigų. Vistiek maloniai suskaičiau.

OficialiaiKoko Svon visada jausdavosi nejaukiai prisistatydama. Mados garsenybės bendravardė turėtų būti stulbinama ir elegantiška, o ji, Koko Svon, – paprasta mergina. Koko Svon dienos vienodai slenka nedideliame Airijos miestelyje, antikvarinių daiktų krautuvėlėje. Niekas neprimena garsiosios paryžietės Coco Chanel gyvenimo…
Tačiau vieną dieną aukcione nusipirktoje dėžėje tarp menkaverčių senienų Koko aptinka dailų rankinuką. Paaiškėja, kad jis labai brangus, nes sukurtas pačios Coco Chanel. Juk tokį rankinuką merginai padovanoti svajojo ir jos mama – kodėl? Ir kaip jis atsidūrė tarp seno šlamšto? Gal jis merginai į rankas pateko neatsitiktinai? O dar tas ilgesingas laiškas rankinuko kišenėlėje.
Koko užsimoja rasti rankinuko savininkę ir išsiaiškinti laiško istoriją. Ji nė neįtaria, kad šios paieškos ją nuves net į Paryžių, o rankinuko ir laiško istorija atvers trijų kartų moterų gyvenimo paslaptis.
Svarbiausia – Coco Chanel rankinukas iš pagrindų pakeis ir pačios Koko gyvenimą

Žymos sau: KPS: 272, Kb, 2015 08 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

726(57) Jean M. Auel „PIRMYKŠTĖ MOTERIS. Uolų prieglobstis“

726(57) Jean M. Auel „PIRMYKŠTĖ MOTERIS. Uolų prieglobstis“

pirmyksteJean M. Auel „PIRMYKŠTĖ MOTERIS. Uolų prieglobstis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dviprasmiški jausmai kyla šiai serijai. Iš vienos pusės knygos labai nuobodžios, autorė leidžia suprasti kiek daug ji domėjosi ir kokią autentišką aplinką sukūrė, tačiau visos kitos detalės (smulkmenos, muilo operos, 50 pilkų atspalvių ir kt.) sugriauna tą autentikos dvasią ir priverčia abejoti visa likusia dalimi.

Iš antros pusės gi įdomu skaityti, nes tai puiki socialinė, tik labai ištęsta, istorija. Paimtos šių laikų problemos, sudėtos į anų laikų aplinką ir gaunasi tokia meksikietiška flinstounų serija. Nagrinėjamos įvairios bėdos: patyčios, nepilnavertiškumo kompleksai, smurtas bei prievarta, tolerancija kitokiems ir t.t. Tai visada įdomu. Bėda ta, kad visai šiai serijai būdingas ištemptumas. Labai įdomu sužinoti kaip atrodė pintinė, bet ar būtina tą pasakoti kiekvieną kartą paminėjus pintinę? Šimtus kartų pasakojama kaip ten tuos arklius prisijaukino ir visokios kitokios detalės, kurias ne tik skaitėme tuo metu kai viskas vyko, bet jau ir girdėjome šimtus kartų pasakojant kitiems. Sutrumpinus visą seriją iki kokių trijų knygų manau būtų super knyga.

Oficialiai: Aila, Jondalaras ir jų prijaukinti gyvūnai pagaliau pasiekia Jondalaro gimtinę Zelandoniją ir susitinka su jo gentimi. Ailą stebina viskas: namai, įkurti stačiose uolose, papročiai, drabužiai, elgesys. Nors mylimojo artimieji priima šiltai, kai kam atvykėlė atrodo pernelyg keista ir gąsdinanti. Kas iš tikro ta svetimšalė, kalbanti su vilku ir savo arkliais? Kodėl ji taip aistringai gina plokščiagalvius ir vadina Gentimi? Atrodo, kad laiko juos… žmonėmis! Kaip visad, jaunajai moteriai teks pasitelkti visą savo išmintį, instinktus ir talentus, kad būtų priimta ir ne tik pasirodytų verta likti su Jondalaru, bet ir pelnytų Devintojo urvo bendruomenės pagarbą.

Žymos sau: KPS: 784, Kn, 2015 08 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

725(56) Tish Jett „Visada elegantiška. Prancūzių grožio ir stiliaus paslaptys“

725(56) Tish Jett „Visada elegantiška. Prancūzių grožio ir stiliaus paslaptys“

elegantiškaTish Jett „Visada elegantiška. Prancūzių grožio ir stiliaus paslaptys“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Senokai jau į mano rankas nebuvo patekusi taip prastai parašyta knyga. Visiškas minčių kratinys. Nei rišlu, nei naudinga, nei įdomu. Tikrai nerekomenduoju. Geriau jau A. Gilytės „Spintologiją“ skaitykite, na o jei norite ko nors konkrečiai apie prancūzišką eleganciją tada jau geriau rinkitės „Madam Elegancijos paslaptis“, nes šioje knygoje tikrai kantrybės išbandymas.

Oficialiai: Knygoje patariama, kaip susidraugauti su savo amžiumi, mylėti save ir kitus. Geriausiai to galėtų pamokyti joie de vivre meistrės – prancūzės, pasižyminčios nepriekaištinga išvaizda ir orumu. Devyniuose skyriuose aptariami kiekvienai savimi besirūpinančiai moteriai aktualūs dalykai: odos ir plaukų priežiūra, makiažas, dieta, kasdieniai pratimai, apranga, aksesuarai ir galiausiai – elgesys bei manieros. Amerikietė žurnalistė dalijasi patirtimi, kurios ji pasisėmė ilgą laiką gyvendama Paryžiuje ir bendraudama su tenykštėmis draugėmis. Pagaliau juk Prancūzijoje grožis, stilius, protas ir žavesys neturi galiojimo datos!

Žymos sau: KPS: 240, Kb, 2015 08 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook