Pagal
Mėnuo: balandžio 2016

789(46) Amy Ewing „Brangakmenis“

789(46) Amy Ewing „Brangakmenis“

cdb_Brangakmenis_p1Amy Ewing „Brangakmenis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Pradėdama skaityti šią knygą, maniau, kad ji bus tokiam jaunesniam mokykliniam amžiui. Dėl pavadinimo, dėl viršelio. Visgi pradėjusi skaityti supratau, kad nepaisant jauno veikėjų amžiaus, ši knyga nėra vaikiška. Nes tokie dalykai kaip vergija, prievartinė surogacija, mirtys, nužmoginimas gi tikrai ne vaikų pasakėlės.

Viskas vyksta keistame išgalvotame pasaulyje. Lyg ir saloje, kurios viduryje rūmai – brangakmenis, o aplink lušnynai ir kitokie prastesni rajonai. Subrendusios merginos patikrinamos ir jei pasirodo, kad jos turi kažkokį surogacijos geną – atiduodamos į mokyklą, kurioje lavina savo galias, o po to aukciono metu parduodamos kilmingiesiems. Jų darbas pagimdyti vaikus, nes kilmingieji to negali padaryti patys.

Kaip ir priklauso tokiose knygose, kažkas nueina ne visai pagal planą :). Įdomus pasaulis. Lyg ir kažkokie viduramžiai, bet yra traukiniai, automobiliai, kompiuteriai bei magiški išradimai, kurių funkcija panaši į telefono.

Nors knyga paprasta, nėra kažkas super duper, bet visai patiko. Skaitau tęsinį.

Oficialiai: Brangakmenis simbolizuoja turtus, grožį ir aukštą kilmę. Tačiau tokioms merginoms kaip Violeta jis reiškia vergovę.
Gimusi ir augusi Liūne, Violeta buvo mokoma tarnauti kilmingiesiems. Patekusi į Brangakmenį, ji greitai perpranta negailestingą tiesą: kilmingųjų gyvenimo esmę sudaro žiaurumas, veidmainystė ir mandagumu dangstomas smurtas.
Violeta turi prisitaikyti prie pavojingų sąlygų ir stengtis išlikti gyva. Netikėtai gavusi progą, apie kurią nė nesvajojo, mergina nusitveria geresnio gyvenimo vilties, bet viską sujaukia netikėtai ją aplankiusi uždrausta meilė. Staiga ima grėsti kitoks pavojus. Už išsigelbėjimą Violeta gali sumokėti daugiau negu tikėjosi.

Žymos sau: KPS: 344 Ke 2016 04 27

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

788(45) Cathy Marie Buchanan „Tapyti merginas“

788(45) Cathy Marie Buchanan „Tapyti merginas“

tapyti-merginas-1Cathy Marie Buchanan „Tapyti merginas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  Perskaičiusi knygą, dar radau autorės žodį, kad didelė istorijos dalis parašyta remiantis realių veikėjų gyvenimu, tad turėjau progą įsijausti į aplinką, kurioje Dega kūrė savo geriausius darbus. Pamačiau, kaip anais laikais gyveno prastuomenė, koks buvo balerinų kelias. Na, apie Paryžiaus gyventojus skaitau ne pirmą kartą (taip pat ir kelias romane minimo Zolia knygas), nieko naujo, tačiau visada įdomu prisiliesti prie konkretaus žmogaus, nesvarbu ar jis buvo tikras, ar tik veikėjas, pasaulio.

Istorija pasakoja apie tris seseris. Vyriausioji, devyniolikmetė Antuanetė kovoja už būvį, įsimyli vaikiną, kuris vėliau teisiamas dėl nusikaltimo, o Antuanetė ritasi žemyn. Jaunesnės seserys mokosi baleto mokykloje, svajoja apie šokį spektakliuose ir globėjus. Mari – tapo pagrindiniu Dega modeliu, ji protinga, negraži, talentinga. Dėl visų šių būdvardžių kenčia labiausiai.

Vargas, prostitucija, iškrypimai, viltis, dužusios svajonės  – viskas papasakota paprastai, natūraliai, be jokio pasmerkimo. Nes tiesiog toks gyvenimas.

Oficialiai: Šio romano pasakojimą įkvėpė Mari, mergaitės, kuri pozavo garsiojo Edgaro Dega statulėlei „Mažoji keturiolikmetė šokėja“, gyvenimo istorija. 1878-ieji, Paryžius. Staiga mirus tėvui, van Gėtem šeimos gyvenimas pasikeičia. Skalbėja dirbanti mama didžiąją dalį uždarbio išleidžia absentui, nėra iš ko sumokėti už kambario nuomą ir seserims gresia būti iškeldintoms į gatvę.
Keturiolikmetė Mari priversta mesti mokyklą ir keliauti į Paryžiaus operą, kur už nedidelį atlyginimą ją paruoš šokti garsiojoje baleto scenoje. Vyresnioji sesuo Antuanetė susižavi pavojingu jaunuoliu ir randa statistės darbą spektaklyje, pastatytame pagal Emilio Zolia romaną „Spąstai“.
Mari puikiai sekasi šokti, o netrukus Edgaras Dega paprašo jam pozuoti. Jos atvaizdas bus įamžintass garsiojoje statulėlėje „Mažoji keturiolikmetė šokėja“. Tuo tarpu Antuanetė ritasi vis žemiau. Ji turi pasirinkti tarp sąžiningo darbo ir kur kas pelningesnio kelio, atsiveriančio prieš jauną moterį – kokotės gyvenimo.
Romano veiksmas vyksta sudėtingų meno, kultūros ir visuomenės pokyčių laikais ir pasakoja apie nepaprastas seseris, trapias ir neapsaugotas nuo žiaurių visuomenės jėgų poveikio…

Žymos sau: KPS: 336 Ke 2016 04 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

787(44) M.J. Arlidge „Eni beni“

787(44) M.J. Arlidge „Eni beni“

eni-beniM.J. Arlidge „Eni beni“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Koks geras jausmas apima, kai pradedi skaityti detektyvą, o jis įtraukia nuo pirmų puslapių. Kaip tie gerieji – skandinaviški. Patenkinti mano išlepintą gomurį yra labai sunku.

Ant viršelio rašoma, kad Arlidge yra naujasis Nesbo. Nereikia mums naujo, senas dar gyvas ir tik tegul rašo, tačiau panašaus lygio knygos yra labai gerai. Čia buvo skyriaus intarpų, kur nesuprasi kas juos pasakoja (lyg ir žudikas, o gal ir ne), buvo policininkė pasinėrusi į ilgalaikę graužatį, buvo intriguojanti istorija, smalsumas kuo gi viskas baigsis.

Vienintelis trūkumas – knyga per plona, persiskaito per greitai, malonumo užtenka vos porai vakarų, ir tai jei save priverti sustoti.

OficialiaiDu žmonės pagrobiami ir įkalinami apleistame pastate. Be šviesos, maisto, šilumos ir vandens. Yra tik ginklas. Vienas pistoletas dviem žmonėms ir žinutė, jog bus paleistas tik tas, kuris nušaus kitą. Vėliau dingsta kita pora žmonių, o išgyvenusių aukų istorijos panašios, tik aplinkybės kiek kitokios. Tokio sukto makabriško žaidimo detektyvei inspektorei Helenai Greis dar neteko patirti. Jeigu nebūtų pati kalbėjusi su palaužtomis aukomis, vargu ar būtų patikėjusi. Inspektorei Helenai pažįstamos tamsiosios žmogaus, taip pat ir jos pačios, prigimties pusės, bet šįkart – kai aukomis tampa lyg ir atsitiktiniai žmonės – ji suglumusi. Dingsta vis daugiau žmonių, ir nėra nieko baisiau už pradedančius aiškėti motyvus… „Eni beni“ – įelektrinantis trileris be jokių suvaržymų. Virtuoziškai suregztas siužetas. Vingrus pasakojimas. Autorius audžia subtilų ir sudėtingą pasakojimą, spendžia itin kruopščiai apgalvotus spąstus, tačiau detektyvė inspektorė Helena Greis vis dėlto velniškai sumani. 

Žymos sau: KPS: 336 Kn 2016 04 21

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

786(43) Liane Moriarty „Slaptas mano vyro gyvenimas“

786(43) Liane Moriarty „Slaptas mano vyro gyvenimas“

cdb_Slaptas-mano-vyro-gyvenimas.3_p1Liane Moriarty „Slaptas mano vyro gyvenimas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Po „Šachtos“ man kažkaip labai nesiskaitė, tad ieškojau ko nors lengvesnio. Iš pavadinimo nusprendžiau, kad čia bus kas nors komiško, na ala bridžitiško tokio ir nustebau, kad ši knyga tokia labiau gyvenimo drama pasakojama 3 skirtingų moterų.

Viena jų patenka į meilės trikampį, kita gi šauni miestelio supermamytė sužino, kad jos vyras turi sunkią paslaptį ir štai sustyguotas pasaulėlis griūna. Trečia – pensininkė gedinti prieš daugybę metų nužudytos dukters.

Knygoje pagrindinė vieta skirta jausmamas ir reakcijoms į visus supančius kasdienius dalykus. Nuobodžiavau pradžioje, bet nejučia įtraukė, buvo net smalsu kuo viskas baigsis. Tai tokia knyga apie nieką, bet nepaviršutiniška. Nes toks gyvenimas, ar ne?

Oficialiai: Įtaigi, jaudinanti ir dramatiška trijų moterų istorija, kupina beatodairiškos meilės, skaudžių netekčių ir kankinančių paslapčių. Sisilija Ficpatrik ištekėjusi už puikaus vyro, juodu augina tris nuostabias dukteris. Bet kartą ji randa sutuoktinio laišką su prierašu „Atplėšti tik man mirus“. Džonas Polas prisipažįsta kadaise padaręs siaubingą klaidą. Jeigu Sisilija tylės, paslaptis degins jai širdį. O jeigu atskleis vyro paslaptį, suniokos ne vieno žmogaus gyvenimą.
Laiminga ir savimi pasitikinti Tesė sukrėsta: vyras pareiškia mylįs jos pusseserę ir geriausią draugę Felisitę. 
Reičelė neseniai palaidojo vyrą, o daugiau nei prieš dvidešimt metų buvo nužudyta jos duktė. Grimzdama į liūdesį moteris trokšta atkeršyti vyrui, jos įsitikinimu, kaltam dėl dukters žūties.

Žymos sau: KPS: 352 Ke, 2016 04 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

785(42) Hugh Howey „Šachta“

785(42) Hugh Howey „Šachta“

sachtaHugh Howey „Šachta“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Vienas tų radinių, kuriuos pamačiusi bibliotekoje iš karto godžiai griebiau ir dar apsidairiau ar neketina kas atimti. Jau buvau šiek tiek skaičius apie knygą  ir jos atsiradimo istoriją (tai, kad ji leista savipublikavimo platformoje Amazon). Dar skaičiau, kad lyginama su Glukovskio „Metro“. Nežinau ką ten lyginti. Tai, kad visas veiksmas vyksta po žeme? Ok, tada dauguma kitų knygų panašios nes veiksmas vyksta Amerikoje.

Tad štai, šachtoje gyvena žmonės. O viršuje po kažkokios apokalypsės gyvybės nėra, o ir išeiti negalima dėl užnuodyto oro. Šachta turi savo struktūrą: gelmėse mechanikai užtikrina elektros gamybą, viduryje sodai, informatikai, viršuje gyvena šerifas, merė ir ekranai. Ekranai transliuoja išorinį vaizdą. Didžiausia mirties bausmė už prasižengimus yra būti ištremtam į išorę valyti kamerų. Tokia struktūra veikia, bet kartais ją sudrebina vienas kitas maištas, tada išlenda visokių negražių ir įdomių dalykėlių, dėl kurių buvo sunku nuo šios knygos atsitraukti.

Rekomenduoju jei mėgstate postakopalyptinę fantastiką. Gaila, kad tai tik pirma dalis iš trijų.

Oficialiai: Didžiulis miestas iš šimtas keturiasdešimt keturių lygių slūgso giliai žemėje. Su išoriniu pasauliu šią milžinišką šachtą sieja tik didžiuliai ekranai, kuriuose veriasi filmavimo kamerų fiksuojami vaizdai. Kadaise žemės paviršiuje buvo miestai, virė gyvenimas. Dabar ten – tik nuolaužos ir griuvėsiai. Ir nė vieno žmogaus – jie visi po žeme, šachtoje. Uždarame pasaulyje, kuriame viešpatauja griežtos taisyklės, paslaptys, melas ir baimė. Niekas nebeprisimena, koks įvykis žmoniją privertė apsigyventi po žeme, kaip ir niekas nežino, kas iš tikrųjų dabar valdo visų jų gyvenimą. Išgyventi čia gali tik aklai ir besąlygiškai paklusdamas sistemai. Už svajones, klausimus ir bandymus maištauti baudžiama vienintele bausme – mirtimi. Dauguma nuolankiai paklūsta. Tačiau ne visi. Alison kadaise išdrįso pažeisti šachtos taisykles. Trečiųjų jos dingimo metinių išvakarėse patį didžiausią šachtos tabu sulaužyti ryžtasi ir jos vyras šerifas Holstonas. Tačiau jis nė nenutuokia, kad šis jo sprendimas bus lemtingas ne tik jam, bet ir visam šachtos gyvenimui…

Žymos sau: KPS: 544  Kb, 2016 04 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

784(41) Tommi Kinnunen „Namas kryžkelėje“

784(41) Tommi Kinnunen „Namas kryžkelėje“

cdbnamas-kryzkelejez1Tommi Kinnunen „Namas kryžkelėje“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą galėčiau rekomenduoti, tiems, kuriems patinka Wassmo. Labai jau panaši nuotaika (stiprios, liūdnos, savarankiškos, vienišos, nepalaužiamos moterys su savo vidiniais demonais, socialinės problemos). Šiek tiek panašus rašymo stilius.

Knyga sudaryta iš kelių dalių, kiekviena skirta vis kitam veikėjui. Iš pradžių akušerei, kuriai nagais ir dantimis reikia iškovoti pripažinimą, po to šios dukrai, tada marčiai. Galiausiai homoseksualiam akušerės dukros vyrui.

Visų istorijos nėra vientisos. Šokinėjama per svarbiausius gyvenimo įvykius. Čia pirmasis gimdymas. Čia jau po kelių metų pripažinta specialistė susivokia, kad yra nėščia, čia jau dar po kelių metų vėl įvyksta koks nors svarbus įvykis.

Man įdomus vienas skandinaviškoms būtent tokio tipo knygoms būdingas dalykas. Tarpusavio kalba, tai yra tai, kad žmonės vienas į kitą kreipiasi trečiuoju asmeniu: „gal dukra norėtų valgyti?“, „gal akušerė ateitų pažiūrėti gimdymo?“ ir t.t.

Įdomi ir keista knyga. Man tokios patinka.

Oficialiai: Gyvenimas – tai pastatas, didelis namas su daugybe kambarių, salonu ir galybe durų. Kiekvienas pasirenka sau duris, ir nė vienos durys nėra nei geros, nei blogos, nes tai tik durys. Tik kartais žmogus susivokia atsidūręs visai kitoje namo vietoje, nei ketino eiti… Dvidešimto amžiaus pradžia. Į jauną, kaime ką tik įsikūrusią akušerę Mariją aplinkiniai žiūri nepatikliai ir į pagalbą kviečiasi tik prispirti didžiausios bėdos. Ilgainiui drąsi, nepriklausoma moteris pelno aplinkinių pagarbą, kurios taip siekė, bet nejučia tampa ir didelių troškimų bei ambicijų belaisve. Nesantuokinė Marijos dukra Lahja iš gyvenimo taip pat tikisi daug. Ji nori turėti ir tai, ko motina atsisakė kaip nereikalingo balasto, – vyrą. Sukūrusi šeimą ir į motinos namus Suomijos šiaurėje sugrįžusi Lahja geidžia kūniškų prisilietimų, bet vyras svajoja apie kai ką kita. Šeimą drasko keisti nesutarimai, kurių priežasties niekas atvirai neįvardija. Ir tik po kelių dešimtmečių Lahjos marti Karina, įsikūrusi Lahjos šeimos namuose, pamažu atrakina paslaptis saugančių kambarių spynas…

Žymos sau: KPS: 296  Kb, 2016 04 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

783(40) Jussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

783(40) Jussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

atpirkimasJussi Adler-Olsen “Atpirkimas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pastaruoju metu pradėjau tingėti užsirašyti ką skaičiau, tačiau tingulį bandau nugalėti bent kas dvi knygas. Nes va perskaičiau vieną gerą knygą, vakar nunešiau jį į biblioteką ir šiandien suku galvą kaip vadinosi. Lyg ir prisimenu, o autorių teks gūglinti. Man visada taip, turinys svarbiau už viršelį, pavardes ir pavadinimus :D

Na, o Adler-Olsen knygos jau ne naujiena, perskaičiau jau trečią ir sakyčiau ši labiausiai patiko. Nesu didelė autoriaus gerbėja, tačiau esu žanro mėgėja ir nebrokyju. Įtraukė, buvo įdomu, todėl še puikų įvertinimą.

Skaitydama šią knygą aš klaikau galvodama apie religijas ir tikėjimą. Mūsų visuomenėje yra priimta manyti, kad tik musulmonai yra fanatikai ir žudikai. Na, gal jie viską daro garsiai. Bet kiek apskritai nusikaltimų, kuriuos iššaukia religija (nesakau, kad tikėjimas, o tas taisyklių rinkinys interpretuojamas ne visada teisingai), kad siaubas.Regis kuo uolesni tikėtojai, tuo daugiau smurto jų gyvenime. Jūs jau nepykit, bet į pabyrančius iš katedros sekmadieniais aš žiūriu, kaip į bėdą.

Man tik labai įdomu ar ketvirtoje dalyje paaiškės kas toks yra Asadas, ar ne?

Oficialiai: Du broliai pabunda tamsioje pašiūrėje. Jų burnos užklijuotos, rankos surakintos grandinėmis, iš kurių neįmanoma išsilaisvinti. Netikėtai švystelėjęs saulės spindulys sužadina menkutę viltį, kad galbūt pavyks prisišaukti pagalbos…
Po daugelio metų Kopenhagos senų bylų skyrių pasiekia jūroje švedų sužvejotas butelis. Jame senas ir suiręs dviejų vaikų raštelis, rašytas krauju. Tai ne skautų pokštas?
Kodėl niekas nepranešė apie brolių dingimą? Gal jie dar gyvi? Kodėl itin religingi, daugiavaikių šeimų tėvai užtrenkia prieš nosį duris ir atsisako ką nors pasakoti?
Nors tyrimas atrodo beviltiškas, inspektorius Karlas Mjorkas ir jo komanda atseka ne tik tuos du dingusius berniukus… bet ir kitus vaikus. Berniukus ir mergaites, apie kuriuos daugiau nieko nežinoma. O šaltakraujis žudikas nė neketina sustoti…

Žymos sau: KPS: 560  Ke, 2016 04 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

782(39) Leif G. W. Persson “ Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės“

782(39) Leif G. W. Persson “ Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės“

7403733Leif G. W. Persson “ Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kol perskaičiau šį detektyvą gi suspėjau dar 4 knygas tarpuose įveikti. Nes pasidarydavo nuobodu ir nekabino. Tačiau ne tiek, kad mesčiau skaityti (o patikėkite, aš metu lengva ranka, jei pajaučiu, kad taip ir neužkabins).

Įpusėjus gi pasidarė įdomiau, smalsumas prabudo ir tada jau variau iki galo.

Šiaip jau, kad nepatiko pagrindinis tyrėjas, tai nieko nuostabaus, nes ko gero pagal autoriaus sumanymą jis ir neturėtų patikti. Tačiau mane dar erzino keisti intarpai. Kito tyrėjo sapnai, kažkokios beprasmybės su žmonomis ant lieptelių, į veidrodį šaudančiais policijos vadais, na ir kitos su siužetu nesusijusios detalės, kurios taip ir nesulipo į normalią visumą. Žinot, kaip kartais būna, kai foniniai įvykiai daug įdomesni už pagrindinius. Ne čia.

Na ir pagrindinė istorija taip pat nesuintrigavo, atomazga pasirodė nuobodoka. Visgi aš perskaičiau, susidomėjimas buvo atgijęs ir įvertinti vienetu nekyla ranka.

Oficialiai: Neįtikimai karštos švediškos vasaros viduryje randama nužudyta jauna Vekšės policijos akademijos studentė. Ką jauna atsargi moteris galėjo laisva valia įsileisti į butą vėlų vakarą? Įtarimas krinta ant savų, kolegų. Paspartinti tyrimo iš Stokholmo be didelio noro atvyksta policijos inspektorius Evertas Bekstromas. Egoistiškas, tuščiagarbis ir viskam išankstines nuostatas paruošęs Bekstromas neturi nei pareigos, nei atsakomybės jausmo; visus, išskyrus save, laiko kvailiais, o bent kiek šiltesnius jausmus jaučia tik savo auksinei žuvelei ir alkoholio buteliui. Kad išpainiotų nusikaltimą, visko mačiusiai jo komandai teks sekti menkomis užuominomis, kurios liko bekompromisiškam vadovui „atšaldžius“ pėdsakus.
Kupina juodojo humoro, prikaustanti ir brutaliai realistiška knyga Linda, kaip iš Lindos žmogžudystės yra detektyvų žanro fenomenas. Po jo Ellroy’aus, Lehane’o ir McBaino kūriniai atrodo kaip pasakaitės vaikams. Negana to, kad vietoj teigiamo herojaus „gauni“ antipatišką tipą, o policijos tyrimo aprašymas verčia gailėtis Švedijos piliečių, Everto paveikslas kelia juoką ir… simpatiją.

Žymos sau: KPS: 540  Kn, 2016 03 31

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook