Pagal
Mėnuo: birželio 2016

801(58) Gilles Legardinier „Žiuli pameta galvą“

801(58) Gilles Legardinier „Žiuli pameta galvą“

cdb_Ziuli-pameta-galva_p1Gilles Legardinier „Žiuli pameta galvą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kai vos per kelias dienas perskaitai šūsnį knygų, tai labai sunku kažką rašyti. Štai buvo žudynės, mafija, kraujas, nusikaltimai, o štai naivoka meilės istorija.

Visą laiką Žiuli įsivaizdavau panašią į garsią Ameliją. Net nežinau kodėl. Panaši aplinka, gatvė, parduotuvės, veikla, įsimylėjimas?

Aplinka ir įdomūs charakteriai man labai patiko: parduotuvės savininkas Muchamedas ir madam duonos kepyklos savininkė, kurie nuolatos pjaunasi, bet truputį myli vienas kitą. Vieniša močiutė, kuri ant stogo įrengia slaptą daržą. Vaikystės draugas, kuris gamina svajonių automobilį, o po to paaiškėja, kad šis per platus ir neišvažiuos per tarpuvartę. Niurna klientas, kurio visi nekenčia ir kuris galiausiai gauna nuo bobutės su skėčiu… Žavu.

Žiuli, jos meilės objektą, bei paslaptingą šio istoriją aš nelabai įvertinau. Tarsi kokie šalutiniai.

Rekomenduoju skaityti vasarą :)

Oficialiai: Žeromas, senas žaviosios Žiuli bičiulis, šįvakar švenčia trečiąsias savo skyrybas. Trejos vestuvės ir trejos skyrybos sulaukus trisdešimt dvejų – verta suklusti. Tačiau atsipalaidavusiems svečiams tai nė motais, jie mėgaujasi vakarėliu atviraudami apie didžiausias juos ištikusias nesėkmes. 
Kai Žeromo bičiulis pasiteirauja, kokią didžiausią kvailystę yra padariusi Žiuli, jai tenka pripažinti, kad tokios būta ne vienos. Tačiau taisyti elektros kištuką lūpomis prilaikant laidus toli gražu neprilygsta tam apsėdimui, kuris Žiuli ištinka, kai į jos namą įsikrausto naujas kaimynas.
Visos keisčiausios kvailystės yra niekai palyginti su tais beprotiškais dalykais, kuriais ji mėgins patraukti paslaptingą atvykėlį. Žiuli veikia vedama besiblaškančios širdies ir lakios vaizduotės, jausdama vis didesnį potraukį šalia jos apsigyvenusiam vyriškiui, apie kurį ničnieko nežino.
Smagus ir nuotaikingas romanas apie atsitiktinę dviejų vienišų kaimynų pažintį, virtusią pašėlusia detektyvine meilės istorija. Intriguojanti ir nenuspėjama knyga leis iš širdies nusikvatoti, o lėtai besiskleidžianti Žeromo ir Žiuli draugystė sušildys jausmus ir mintis.

Žymos sau: KPS: 352 Ke 2016 06 26

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

800(57) Nika Lubitsch „Septintoji diena“

800(57) Nika Lubitsch „Septintoji diena“

Septintoji-diena_NLubitsch.jpegNika Lubitsch „Septintoji diena“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dar viena „nerandu ką skaityti bibliotekoje“ pasekmė. Ir visai nebloga. Istorija gana trumpa, aš perskaičiau per kelias valandas. Moteris kaltinama nužudžiusi savo vyrą, bet to neprisimena ir pasakoja kaip vyksta jos teismo procesas. Paskutinę – septintą dieną ji šį tą suvokia. Kita dalis tai jos istorija žurnalui, kuris nupirko teises + pažadėjo, kad ištirs tai ką ji nurodys. Taip paaiškėja tiesa.

Smagus pats stilius. Kadangi atseit rašoma į žurnalą, tai tekstas lengvas, patrauklus ir įtraukiantis. Man gal tik nepatiko pati veikėja iš esmės, na bet nebūtina visų mėgti.

Oficialiai: Sibilė kaltinama nusikaltimu, kurio nepadarė. Palikta vyro, ji galvojo apie kerštą, tačiau žudyti neketino. Deja, policija turi nenuginčijamų įkalčių: jos kambaryje rastas kruvinas peilis ir krauju aptaškyti drabužiai. 
Teismo procesas trunka septynias dienas. Sibilę gina patyręs advokatas vyro draugas, su kuriuo Sibilė anksčiau artimai  bendravo. Byla plačiai nušviečiama ir žurnalistų, kurie jai, buvusiai didelės įmonės spaudos atstovei, puikiai pažįstami. Spauda mėgaujasi nuosmukiu moters, pasiekusios karjeros aukštumų, gyvenusios pasiturimą gyvenimą su žinomu advokatu. 
Sėdėdama kaltinamųjų suole, Sibilė dažnai grįžta į praeitį, į, regis, idealų gyvenimą su Michaeliu, jų pažinties akimirkas, sėkmingą karjerą, aprūpintą buitį ir ilgai lauktą kūdikį… Ją vis kankina klausimas, ar iš tiesų vyras išdavė ir kodėl taip staiga gyvenimas pakrypo visai kita linkme. Ar ji galėjo nužudyti afekto būsenos? O gal nusikaltimą galima paaiškinti kitaip?
Septintąją proceso dieną Sibilei skelbiamas nuosprendis. Moteris netikėtai supranta, kas yra tikrasis nusikaltėlis. Tik tai dar reikia įrodyti.

ymos sau: KPS: 176 Kb 2016 06 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

799(56) Alexander Söderberg „Draugas iš Andalūzijos“

799(56) Alexander Söderberg „Draugas iš Andalūzijos“

cdb_Draugas-is-Andaluzijos_p1Alexander Söderberg „Draugas iš Andalūzijos“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra viena tų, apie kurias nieko nebuvau girdėjusi, bet bibliotekoje neradusi kažko geresnio ėmiau ir prigriebiau.

Įdomiausia istorijos dalis ta, kad knygoje yra nusikaltėliai, kurie kartais ne tokie ir blogi (tik kartais, nes smurto ir žiaurumo buvo daug), yra policininkai, kurie ne tokie ir geri bei žmonės, kurie nei prie vienų, nei prie kitų, bet truputį prie visų. Paprastai gi sergi, kad policija sugautų nusikaltėlius. Arba sergi, kad nusikaltėliai išsisuktų (juk daug tokių istorijų, kad ir filmas apie Oušeno dvyliktuką). Viskas priklauso nuo sumanymo. Šioje knygoje buvo neaišku už ką sirgti, liko tik stebėti.

Skaitėsi sunkokai, bet įtraukė, tad po truputį, po truputį.

Ir pabaiga gana įdomiai susukta, verta iki jos prisikasti.

Oficialiai: Rašytojas negailestingai ir gudriai veikia mūsų supratimą apie gėrį ir blogį. Puikus pasakojimas pribloškia itin sudėtingais psichologiniais personažų portretais ir netikėtais veiksmo posūkiais. Sofija Brinkman, slaugytoja, viena auginanti sūnų, ramiai gyvena turtuolių kvartale Stokholmo priemiestyje. Ligoninėje ji susipažįsta su Hektoru.  Elegantiškas ir patrauklus vyriškis, knygų leidėjas, pamažėle suartėja su Sofija – galiausiai moteris nepajėgia jam atsispirti. Bet Guzmanas ne tas, kuo dedasi. Jis stambus narkotikų ir ginklų prekeivis, vadovaujantis narkotikų kontrabandai iš Paragvajaus. Į šį jo verslą nusitaikė Ralfas Hankė – turtus susikrovęs už šantažą ir prekybą ginklais.  Jis nepasiduos, kol negaus savo. Bet Guzmanai jau pradėjo kovą, ir nenurims tol, kol nesusigrąžins, kas jiems priklauso. Nieko neįtarianti Sofija įpainiojama į žiaurią dviejų konkuruojančių nusikaltėlių grupuočių ir juos persekiojančių policininkų kovą. Ji tampa įkaite žaidimo, priverčiančio perkainoti ankstesnes vertybes bei gėrio ir blogio sąvokas. Sofija kaip įmanydama priversta gintis pati ir ginti sūnų. Jai tenka rinktis, kieno pusę palaikyti.

Žymos sau: KPS: 440 Kb 2016 06 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

798(55) Jacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“

798(55) Jacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“

krankasJacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Atsiliepimą galėjau rašyti prieš porą dienų, bet susilaikiau. Perskaičiau šią knygą tą pačią dieną kai baigiau „Šachtos“ trilogiją ir natūralu, kad daugiau nei per pusę už mane jaunesnei auditorijai skirta knyga tokio įspūdžio nepaliko. Ir šiaip depresija po pasibaigusios istorijos. Taigi, leidau įspūdžiams priblėsti, knygoms nesimaišyti, nuomonei susigulėti.

O nuomonė gera. Žinoma, mane truputį erzina tos baisiai tuščios didelės paraštės. Elektroninės knygos išlepino, bet gi pakalbėkime apie turinį. Jei teisingai supratau, tai knyga yra trilogijos dalis. Kaip paprastai ir nutinka, pirmoje dalyje pristatoma aplinka ir autoriaus sugalvotas pasaulis. Šį kartą tai gyvūnų užkalbėtojai gyvenantis šiuolaikiniame (automobiliai, mobilūs telefonai), bet apskurusiame pasaulyje. Paprasti žmones apie šiuos užkalbėtojus nežino (primena Harį Poterį, ar ne?). Jie moka kalbėtis su tam tikros rūšies gyvūnais, juos valdyti ir žinoma būna gerų bei blogų užkalbėtojų. Kaip ir priklauso tokioms istorijoms – gėris stoja prieš blogį, o herojai patiria nuotykių.

Pagrindinis veikėjas yra berniukas, kuris anksti neteko tėvų (vėl primena Harį), valdo varnas ir yra kone išskirtinis užkalbėtojų pasaulyje (ir vėl Haris?), nes varnų valdovai istoriškai svarbiausi. Ir dar yra blogietis, kuriam būtinai reikia varnų užkalbėtojo ir nieko kito (ką primena?).

Žinote, Haris Poteris baigėsi, o skaityti kažką tai norisi. Tai va čia yra gana nebloga to paties žanro knyga. Neabejoju, kad smarkiai įtrauks ne vieną skaitytoją. Galėtų tik būti gerokai storesnė ir lėtesnė.

OficialiaiNaktis jam tiko. Jis siautėsi jos šešėliais. Gėrė jos kvapus. 
Juodamūris kažkada buvo klestintis didmiestis, tačiau vieną vasarą miestą užplūdo keisčiausių nusikaltimų banga. Anuomet penkiametis Krankas tapo našlaičiu. Berniuką savo lizde priglaudė ir išaugino varnos. Krankas niekada nė nenutuokė, kodėl jis gali su jomis susikalbėti… 
Praėjus aštuoneriems metams, nuo užpuolikų Krankas išgelbėja mergaitę vardu Lidija ir netikėtai sutinka kitus, tokius pačius kaip jis, – įvairius gyvūnus gebančius valdyti užkalbėtojus. Kai kurie iš jų itin pavojingi.
Kad miestą apgintų nuo žiauriausio vorų užkalbėtojo Mezgėjo užmačių, Krankas turi išsiaiškinti savo ypatingos galios paslaptį ir ją įvaldyti. Kartu su naująja drauge ir savo ištikimų varnų trijule berniukas leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę po mįslingą Juodamūrio gerųjų ir piktųjų užkalbėtojų pasaulį.

Žymos sau: KPS: 296 Kn 2016 06 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

796(53)-797(54) Hugh Howey „Pamaina“ ir „The Dust“

796(53)-797(54) Hugh Howey „Pamaina“ ir „The Dust“

1465563585_pamainaHugh Howey „Pamaina“ ir „The Dust“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kadangi knygas skaičiau vieną po kitos be pertraukos, o savarankiškai ir atskirai jos neskaitomos, tai ir rašau bendrą įrašą. Ši porelė yra „Šachtos“ tęsinys. Knygos pasakoja apie gyvenimą po pasaulio pabaigos. Pirmoje dalyje apie vieną šachtą ir jos gyventojus, veiksmas vyksta praėjus maždaug 300 metų nuo aplinką sunaikinusio įvykio. Antroje knygoje gi pasakojama apie tuos, kurie išgyveno tą įvykį bei sukūrė šachtas, na o trečioje dalyje tos linijos susijungia ir einama link finalo.

Visa trilogija labai patiko. Na, gal trečia dalis mažiausiai. O gal dėl to, kad ją skaičiau angliškai ir buvo gana sunku. Visą laiką kyla labai daug klausimų. Kodėl, kam, kas iš to? Kyla skaitytojui, kyla veikėjams. Kai kurių jų elgesys labai keistas, tačiau iš esmės žmonija nenustebino. Visada ir visomis aplinkybėmis viskas vyksta taip pat. Na, kad ir plėšimai, grobimai, fanatizmas tada kai ištinka kažkokia stichija.

Knygas skaitėme kartu su vyru, todėl jas skelbiu labiausiai apdiskutuotomis. Nuolatos dalinomės pastebėjimais, įžvalgomis, nuostaba. Man labai patinka tokios tematikos (postakopalipsė) fantastika.

Oficialiai: „Pamaina“ – 2049-aisiais gyvenimas Žemėje vis dar toks, kokį jį pažįstame ir mes. Laikas bėga kaip bėgęs. Bet tik nedidelė grupelė išrinktųjų žino, kad su kiekviena nauja diena žmonijai jo lieka vis mažiau. Bręsta neatšaukiama katastrofa. Ir saujelė tai žinančių pasaulio galingųjų mėgina jai pasiruošti. Jie nieko nenujaučiančios žmonijos gyvenimą pamažu pasuka tuo keliu, kuriuo nebebus galima grįžti atgal. Jis žmones nuves į susinaikinimą, o tuos, kurie liks gyvi, amžiams įkalins po žeme. Kam ir kodėl naudingas šis planas? Ar būsimieji šachtos gyventojai turės nors menkiausią galimybę jį pakeisti?
„The dust“ – Juliette, now mayor of Silo 18, doesn’t trust Silo 1, especially its leader, Donald. But in the world of the Silos, there is no black and white—everything is shades of gray. Donald may not be the monster Juliette thinks he is, and he may in fact be key to humanity’s continued survival. But can they work together long enough to succeed?
In Dust, the final book in the New York Times best-selling Silo trilogy, the choices that Juliette and Donald make could lead to salvation . . . or to the death of everyone on the planet.

Žymos sau: KPS: 520+464  Ke, 2016 06 19

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

795(52) Rodney David Wingfield „Frosto dvikova“

795(52) Rodney David Wingfield „Frosto dvikova“

frosto_dvikovaRodney David Wingfield „Frosto dvikova“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: dar vienas „Frosto“ detektyvas. Jį pradėjo skaityti mano vyras, o aš vis paklausdavau: „na ir kaip?“. Jis man sakydavo, kad tas pats per tą patį, bet negalėjo atsitraukti. Po to skaičiau aš, į tą patį klausimą atsakydavau taip pat ir sunkiai galėjau atsitraukti. Nors istorijos panašios, tyrimo būdai identiški, dialogai vos ne vienas prie vieno, autorius gi vistiek sugeba įtraukti. Ir skaitai kol baigiasi. O knyga tai stora!

Į pabaigą rašytojas nustojo kartoti koks tas Frostas nevala ir net šiek tiek simpatiškas pasidarė. O gal pripratau? Pasikartosiu – tas pats per tą patį, bet žiauriai įdomu!

Oficialiai: Detektyvų mėgėjams Džekas Frostas pažįstamas iš kriminalinio serialo „Frosto prisilietimas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Davidas Jasonas. Serialas ir aktorius Jungtinėje Karalystėje pelnė gausybę apdovanojimų. Detektyvas Džekas Frostas keistuolis: jis nesilaiko darbo drausmės, yra netvarkingas, ironiškai bendrauja su aplinkiniais ir problemas traukia lyg magnetas. Vis dėlto už šios kaukės slypi jautri siela ir stiprus teisingumo jausmas… Dentono miške randama žmogaus koja, mieste siautėja serijinis prievartautojas, prekybos centras gauna žinią apie užnuodytas prekes lentynose. Negana to, dingsta dvi mergaitės. Dentono nusikalstamumo lygis pasiekia neregėtas aukštumas. Bylomis užversto kriminalisto inspektoriaus Džeko Frosto laukia dar viena – itin nemaloni – staigmena. Į nuovadą atvyksta vyresnysis inspektorius Skineris, suktas, klastingas tipas, kurio misija – normų nepripažįstantį Frostą iškeldinti į kitą skyrių. Ar Frostas, prieš išvejamas iš Dentono, spės surasti dingusias mergaites? Skaitykite ir sužinosite!

Žymos sau: KPS: 560 Kn 2016 06 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

794(51) Silvia Zucca „Astrologijos vadovas sudaužytoms širdims

794(51) Silvia Zucca „Astrologijos vadovas sudaužytoms širdims

astrologijosSilvia Zucca „Astrologijos vadovas sudaužytoms širdims“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jeigu man kas pasakytų, Salomėja, neberašyk tu to blogo, vistiek knygą perskaityti tau užtrunka tris kartus greičiau nei prisiruošti patinka-nepatinka atsiliepimui, tai sakyčiau „tu ką! Kaip aš žinosiu ką perskaičiau?“. Tad va visgi ateinu, ir užsižymiu pliusiuką.

Tiek pavadinimas, tiek viršelis yra tokie išskirtinai nepatrauklūs, kad kažin ar būčiau kada šią knygą skaičiusi, jei ji pati nebūtų įkritusi į rankas. Bet paskaičiau, iš karto po atostogų. Buvo lengva ir greitai, net visai patiko.

Šiaip jau nespjaunu aš į tas linksmas meilės paieškų knygeles, nereikia net daug kapstytis po blogą. Kiekviename puslapyje ką nors tokio rastumėte. Ir vieną kartą tos knygos geros, kitą kartą vidutinės, trečią kartą – keiksmažodis.

Ši vidutinė. Viskas būtų gerai, pvz., personažai linksmi, istorijos mielos, jei ne ta astrologija. Suprantu autorės mintį, bet ji jau prikaišiojo per daug tų horoskopų, sunku buvo net praleidinėt beskaitant. Na, bet tai yra debiutinis romanas, tad rašytojai gal kiek sunku išlaikyti tą subtilią ribą, kuri skiria „cha cha cha“ nuo „persistengė, nebeįdomu“.

Beje, FB rodžiausi šią knygą ir sulaukiau draugiškos pašaipos dėl pavadinimo :). Tai sakiau, kad jau nusibodo 50 pilkų atspalvių parkuose skaityti, dabar nešiuosi astrologiją sudaužytoms širdims :). Būna smagių reakcijų :).

Oficialiai: Kai horoskopas žada gera, o mano gyvenimas eina velniop, jaučiuosi nepritapėlė. Įsivaizduoju, kad visi po mano ženklu gimę žmonės sulipo į sėkmės traukinį, o man prieš pat nosį užsidarė durys. Tiesiog norisi čiupti telefoną, paskambinti horoskopą sudariusiam tipui, iškeikti ir pasakyti, kad paduosiu jį į teismą.
Alisa netiki horoskopais. Bet kartais juos skaito. Ji ne iš tų, trykštančių optimizmu, ir ne iš tų, kurioms sektųsi meilėje. Dar prieš keletą mėnesių Alisos pasitikėjimo savimi lygis buvo pasiekęs kritinę ribą, jos gyvenimą užgriuvo cunamis – buvusio vaikino mergina laukiasi, o naujas beprotiškai seksualus bendradarbis nuolat užklumpa gėdingiausiose situacijose…
Tačiau vieną, ne pačią sėkmingiausią, dieną į Alisos gyvenimą įžengia Tijus – tikrų tikriausias astrologijos guru! Paaiškėja, kad dėl jos problemų kaltas ne paslaptingas kosminis sąmokslas, o viso labo Svarstyklėms nepalankiai išsidėsčiusios žvaigždės. Kitaip tariant, Alisą kankina tarpplanetinės nesėkmės sindromas! Geriausia, ką mergina gali padaryti, – tai pasiraitoti rankoves ir išsiaiškinti, kokių staigmenų jai paruošė žvaigždėse įrašytas likimas. Visa laimė, kad žvaigždės nulemia ne viską, kai užklumpa tikra meilė.

Žymos sau: KPS: 538 Kn 2016 06 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook