Pagal
Mėnuo: liepos 2016

807(64) Gerda Jord „Gertrūda“

807(64) Gerda Jord „Gertrūda“

gertrudaGerda Jord „Gertrūda“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Oi laukėm laukėm, mes Gertrūdos laukėm! Iš tiesų tai knygstarterio metu gi reikėjo surinkti 500 užsakymų, kad ta knyga būtų išleista. Įvairiai siautėdami manau ir mes su vyru porą trejetą egzempliorių įbrukom draugams, o nuosava knyga jau nuo šeštadienio guli perskaityta. Galiu pritarti Knygų Žiurkėms: gaila, kad tai tik 250 puslapių, o ne 600.

Kadangi Gertrūda yra tik 3 metais jaunesnė, tai šioje knygoje aš radau tikrai labai daug savęs. Nebuvau emigravusi, bet tas visas istorijas girdėjau ir nebuvau ligoninėje, bet taip pat teko klausyti klasiokės išgyvenimus sanatorijoje. O visa kita tip top iš mano gyvenimo. Prievartiniai darbai darže, suaugusiųjų baliukai, keistos draugystės, televizorius, mokyklos valgykla bei kūno kultūros pamokos. Diskotekos. Neperdėta nei kiek. Na, o laidotuvės tai ir po šiai dienai tokios pačios būna.

Suskaičiau vienu ypu. Čia ne koks žurnalas, kuri pasidedi geriausioje namų vietoje ir skaitinėji po puslapį per dieną. Įsiurbia. Bet tuo pačiu pasakyti galiu, kad dabartiniai laikai smagesni. Norėčiau būti vaikas dabar ir lošti pokemonus, o ne serbentus skinti :).

Aš labai džiaugiuosi, kad šis komiksas išleistas.

Oficialiai: Šmaikšti, provokuojanti, šiek tiek nostalgiška – tokia Gertrūdos istorija gali pasirodyti tiems, kurie priklauso Y kartai. Kartai, kuri dar žiūrėjo filmukus per „Šilelį“, bet po kelerių metų turėjo mokytis dirbti kompiuteriu. Jai priklauso žmonės, kurių tėvai gyveno už geležinės uždangos, o jie patys neretai pirmą kartą į užsienį išvyko siekdami užsidirbti braškių laukuose. Y kartos atstovė yra Gertrūda, gimusi 1985 m. Tarybų Sąjungoje, Lietuvos teritorijoje, dabartinėje Marijampolėje.
Po daugelio metų Gertrūda atvyksta į močiutės laidotuves, kurios ją priverčia susimąstyti apie savo gyvenimą ir primena svarbiausius vaikystės ir paauglystės įvykius. Jei žiūrėjote „Mauglį“, mokėtės n-tojoje vidurinėje mokykloje, iki nakties žaisdavote su draugais kieme, klausėtės „Foje“, pirkote sūrelių iš ūsuotos pardavėjos, pasirėmusios į prekystalį su metalinėmis svarstyklėmis, turėjote mobilųjį telefoną „Nokia 3310“, rinkote „Turbo“ gumos paveikslėlius, sudaužėte gyvsidabrio termometrą, bėgdavote iš kūno kultūros pamokų, patyliukais sliūkindavote į savo kambarį po mokyklos šokių – didelė tikimybė, kad šis pasakojimas ir apie jus.

Žymos sau: KPS: 254  Kn 2016 07 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

806(63) Kristin Hannah „Lakštingala“

806(63) Kristin Hannah „Lakštingala“

1462890494_lakstingala1455199766Kristin Hannah „Lakštingala“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šią knygą pasirinkau visai netikėtai. Bedžiau sąraše į bet ką. Dabar ieškodama viršelio paveikslėlio net sužinojau, kad esu jau skaičiusi vieną autorės knygą ir visai patiko.

Mano skonis yra labai eklektiškas. Fantazy, trileriai, meilės romanai… Čia telpa ir istorijos apie karą. Būtent tokia ši knyga, kuri pasakoja apie nacių okupuotą Prancūziją ir jos žmonių gyvenimą. Tiek mieste, tiek kaime. Dvi skirtingos seserys. Viena pilka pelė bijanti išsišokti, kita maištininkė, vedanti išgelbėtus lakūnus per Pirėnų kalnus.

Knygoje daug karo žiaurumų, kuriuos skaityti būna kažkaip sunkiau nei trileriuose. Mat tie žiaurumai buvo, jie tikroviški, žmonės šiuos išgyveno. Badą, žydų tremtį, koncentracijos stovyklas, prievartavimus, antskrydžius. Mane labai įtraukė, ne vienoje vietoje norėjosi verkti.

Oficialiai: Abi prislėgtos ir įskaudintos ankstyvos motinos netekties ir nerūpestingo tėvo elgesio. Vis dėlto abi randa būdų mylėti ir atleisti. Skamba sentimentalokai? Istorija išties šiek tiek sentimentali, bet šiai melodramai, kuriai, beje, netrūksta socialinio-politinio atspalvio, istorinio tikslumo — K. Hannah tikina, kad sukurti Izabelės paveikslą ją įkvėpė tikra moters, vedusios numuštus sąjungininkų lakūnus per Pirėnus, gyvenimo istorija, — labai sunku atsispirti.
Verti puslapį po puslapio, ir rašytojos sumanymas kuo puikiausiai pateisina intrigą — istoriją pasakoja viena iš seserų, bet skaitytojas iki pat pabaigos nežino kuri. Veiksmas dinamiškas, emocinė įtampa neatlėgsta per visą knygą, pasakojime juntamas romantikos prieskonis. Ši knyga pasmerkta atsidurti ant kiekvieno naktinio stalelio ir patekti tarp pačių perkamiausių.

Žymos sau: KPS: 496 Ke 2016 07 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

805(62) Paula Hawkins „Mergina traukiny“

805(62) Paula Hawkins „Mergina traukiny“

9789955238638Paula Hawkins „Mergina traukiny“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: jei ant knygos viršelio parašyta „Dingusios“ fanams, tai vos susipažinęs su veikėjais ir situacija, jau gali nujausti, kurioje pusėje reikia ieškoti blogiuko. Tiesiog žinai kokiu būdu ta knyga sukalta.

Po visos reklaminės akcijos, ažiotažo, aš kažkaip tikėjausi dinamiškesnės ir įdomesnės istorijos. O ką mes gavom? Alkoholikę, kuri labai įtaigus charakteris, ypač jai bėdos su gėrimu pažįstamos, tai visai pažįstami ir jos išgyvenimai. Dar gauname istoriją apie negalėjimą sulaukti vaiko ir visišką ėjimą dėl to iš proto. Šitai visai nesuvokiama, net įdomu kas ten taip turi degti, kad nebegali gyventi.

Dar gauname krūva kitų keistų veikėjų, kurie visi yra dirbtinai hiperbolizuoti. Čia jau kaip mano vyras sakė – jei jau alkoholikas, tai visiškas, jei psichas, tai visiškas, jei…

Nei gera, nei bloga ta knyga.

Oficialiai: Reičelė kasdien važiuoja priemiestiniu traukiniu tuo pačiu maršrutu: iš namų į Londoną ir atgal. Pakeliui ji pravažiuoja prie pat geležinkelio įsikūrusį namų kvartalą. Traukinys beveik kaskart sustoja prie raudono semaforo signalo, tad ji kone kasdien mato vieno iš tų namų gyventojus – porą, pusryčiaujančią ar geriančią kavą verandoje. Mato taip dažnai, kad jaučiasi beveik juos pažįstanti, sugalvojo jiems net vardus: Džesė ir Džeisonas. Jų gyvenimas, kokį jį mato Reičelė, tiesiog tobulas. Panašus į buvusį pačios Reičelės gyvenimą. 
Bet kartą ji išvysta kai ką, kas ją pribloškia. Tik akimirksnis – ir netrukus traukinys vėl pajuda, tačiau to pakanka. Staiga viskas pasikeičia. Neįstengdama to nuslėpti, Reičelė papasakoja, ką žino policijai. Tolimesni įvykiai šokiruoja. Hičkokiškas įelektrinantis trileris „Dingusios“ fanams.

Žymos sau: KPS: 360 Ke 2016 07 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

804(61) Trudi Canavan „The Black Magician Trilogy, The High Lord“

804(61) Trudi Canavan „The Black Magician Trilogy, The High Lord“

517NqCMzBjL._SX316_BO1,204,203,200_Trudi Canavan „The Black Magician Trilogy, The High Lord“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Galvoju jei parašysiu atsiliepimą, tai gal pasinaikins knygų depresijos prakeiksmas? Nes perskaičiau jau prieš kokias 4 dienas, o nieko negaliu pradėti. Bandžiau kokias 5 knygas.

Dėmesio, šį kartą noriu paplepėti nesivaržydama, todėl bus SPOILERIŲ! Jei nenorite nieko žinoti, apie tai kas rašoma pirmose knygose bei šioje, tai kai padėsiu tašką toliau nebeskaitykite, tiesiog žinokite, kad patiko ir rekomenduoju.

Senokai neskaičiau tokios keistos trilogijos, kurios visos dalys būtų tęstinos, tačiau labai skirtingos. Pirmoji visiškai nuobodi, kurioje pasakojama, kaip Sonėjai atsiskleidė magiškos galios, kaip ją ėmė medžioti magai ir kaip šiai sekėsi slėptis. Buvo absoliučiai nuobodu. Antroji gi knyga apie mokyklą, ir naujokų skriaudžiamą Sonėją, atrodo viskas taip paprasta žinant kas nutiks trečioje knygoje. Ką jau ten reiškia bendramokslių papokštavimai. Beje, abiejose pirmose knygose kažkaip Juodasis Magas tarsi nejučia vaizduojamas vyresnis, tad tai kaip vystosi istorija trečioje dalyje tampa šiokiu tokiu netikėtumu. Čia sužinosime kokie gi jo tikrieji tikslai. Magų vadui ir naujokei tenka išgelbėti pasaulį. Beje, netiesa, kad nebeįdomu skaityti, jei jau žinai kaip viskas bus. Aš ieškodama trečios dalies anotacijos netyčia vikipedijoje perskaičiau turinio santrauką. Taigi, daugiau mažiau žinojau eigą ir pabaigą, o vistiek niekaip negalėjau atsitraukti. Kaip jau minėjau, knygos labai skirtingos ir eina įdomyn. Patiko!

Oficialiai: In the city of Imardin, where those who wield magic wield power, a young street-girl, adopted by the Magician’s Guild, finds herself at the centre of a terrible plot that may destroy the entire world …Sonea has learned much at the magicians’ guild and the other novices now treat her with a grudging respect. But she cannot forget what she witnessed in the High Lord’s underground room – or his warning that the realm’s ancient enemy is growing in power once more. As Sonea learns more, she begins to doubt her guildmaster’s word. Could the truth really be as terrifying as Akkarin claims, or is he trying to trick her into assisting in some unspeakably dark scheme?

Žymos sau: KPS: 647 Ke 2016 07 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

803(60) Trudi Canavan „Naujokė. Ciklo „Juodasis magas“ 2 knyga“

803(60) Trudi Canavan „Naujokė. Ciklo „Juodasis magas“ 2 knyga“

1465563585_pamainaNaujokė. Ciklo „Juodasis magas“ 2 knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skaitydama pirmą „Juodojo mago“ knygą aš tikrai nebuvau sužavėta ir net abejojau ar skaitysiu antrą. Tačiau neradau nieko įdomaus bibliotekoje, tad prigriebiau. Ir buvau nustebinta kaip ji mane įtraukė. Tiesa, ne visa, mat pusę istorijos vienas magas seka didžiojo magistro pėdomis ir renka žinias. Vat ten buvo neįdomu. O vat Sonėjos nuotykiai universitete buvo daug smagesni.

Nelabai ten jai sekėsi susirasti draugų.

Taigi, įtraukė ir dabar labai įdomu kas bus toliau. Svarstau, gal pratęsti skaitymą angliškai? Lyg ir tingisi, bet gi smalsu kaip!

Oficialiai: „Naujokė“ – antroji kerinčios trilogijos dalis, kurioje dominuoja magija, rezgamos slapčiausios intrigos ir vyksta nuolatinė kova dėl išlikimo. Kiralijos sostinėje Imardine įsikūrusi galingoji Magų gildija atitoko po pirmojo sukrėtimo. Penkis šimtmečius trukusią magų idilę sugriovė ypatingų galių turinti jauna mergina Sonėja, priklausanti žemiausiam miesto gyventojų luomui. Kai Magų gildija paima ją savo globon, jos gyvenimas pasikeičia iš esmės – tik ar į gera? Sutikdama likti Magų gildijoje ir tobulinti savo magiškas galias Sonėja žinojo, kad jos laukia sunkūs išbandymai. Tačiau nei ji, nei jos artimiausi bičiuliai neįsivaizdavo, su kokiu priešiškumu ją pasitiks kiti naujokai bei mokytojai. Jos bendramoksliai, galingiausių Kiralijos ir kitų šalių šeimų sūnūs ir dukros, trokšta Sonėją ne tik pažeminti, bet ir sužlugdyti. Kovodama dėl išlikimo ji pakliūva Magų gildijos didžiojo magistro globon. Bet ši globa turi savo kainą. Sonėja žino, kad didysis magistras Eikarinas saugo paslaptį, kuri juodesnė už mago apsiaustą.

Žymos sau: KPS: 552 Kb 2016 07 0ą

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

802(59) Renee Knight „Visai svetimas žmogus“

802(59) Renee Knight „Visai svetimas žmogus“

1462889428_visai-svetimas-zmogusRenee Knight „Visai svetimas žmogus“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Būčiau pražiūrėjusi šią knygą, bet šį kartą suviliojo užrašas „Bestserlerio „Dingusi“ gerbėjams“. Nesu aš didelė jo gerbėja, bet sakinys pasufleravo ko tikėtis: siužetas mainysis ir tai kas bus pateikta kaip tiesa, vėliau gi apsivers. Taip ir buvo.

Istorija pasakoja apie šeimą sukrėtusią seną paslaptį. Iš pradžių moteris gauna knygą, kurioje pasakojama apie ją ir įvykį, kurį ji nori nuslėpti. Po to tą istorija sužino vis daugiau žmonių, tačiau gi kol pasiekia skaitytojus, tai reikia įveikti pusę knygos. Tada viskas persimaino, o po to dar kartą.

Skaityti buvo gana įdomu, nors daugelio jausmų negalėjau suprasti. Ypač vyro elgesio sužinojus 20 metų atsitikimą. Jėzau, kam taip psichuot dėl to kas nutiko taip seniai?

Visgi, kažko trūko, ir nepateks į rekomenduojamų knygų sąrašą.

OficialiaiNaujuose namuose šalia lovos aptikusi nematytą knygą Katerina tikisi maloniai praleisti vakarą. Raudona linija stropiai pabraukta pastaba: Bet koks panašumas į gyvus ar mirusius asmenis yra visiškai atsitiktinis. Tačiau moterį greit ima krėsti drebulys – knygoje aprašyta tai, kas jai pačiai nutiko prieš dvidešimt metų. Su tiksliausiomis smulkmenomis atkuriama diena, kurią Katerina buvo nutarusi ištrinti iš atminties. Kaip ši knyga pateko į jos šeimos namus? Kas yra jos autorius ir iš kur jis apie Kateriną žino tai, ką ji manė paslėpusi net nuo savęs? Kokių tikslų ir kodėl jis siekia? Katerina supranta turinti vienintelę išeitį – atskleisti, kas iš tikrųjų nutiko lemtingąją dieną. Tik ar ji išdrįs ir ar atskleista tiesa nepražudytų iš pažiūros tobulo jos gyvenimo?

Žymos sau: KPS: 288 Ke 2016 06 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook