Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2016

816(73) Marija Duenas „Laiko gijos“

816(73) Marija Duenas „Laiko gijos“

cdb_Laiko-gijos_p1Marija Duenas „Laiko gijos“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Peržvelgiu savo paskutinių skaitytų knygų penketuką. Visiška, VISIŠKA eklektika. Keistas tarantiniškai juokingas trileriukas, nesąmoninga S. Brown knyga apie meilę bei intrigas, šiurpokas, bet labai įdomus švediškas detektyvas, postapokaliptinė psichologinė drama. O dabar dar įsipaišo ir storas truputį istorinis romanas, kurį lygina su „Vėjo nublokštais“. Taip, ko gero statyčiau į tą pačią lentyną, dar pridėčiau „Erškėčių paukščius“, bei kitas autorės knygas, šalia tilptų ir I. Allende romanai.

Vienintelis dalykas man trukdė skaityti: autorė gana nuobodžiai aprašinėjo politinę situaciją. O kadangi viskas apie Ispanijos pilietinį karą, bei metą Antro Pasaulinio laikais, tai aš daug bagažo neturėjau ir kažkaip nuobodžiavau ten skaitydama „Chuanas tą, Migelis aną, tais metais… o po to…“. Na, galima ir kažkaip įdomiau gi.

Tačiau pagrindinė istorija man patiko ir buvo gana neįprasta. Jos pradžioje jauna mergina iš Madrido įsimyli žavų vyrą, meta namus, sužadėtinį ir pasineria į aistringus santykius. Tada būna apgauta ir palikta su skolomis. Maroke. Ir grįžti namo negali, nes uždarytas kelias. Truputis naujų draugų, machinacijų ir juodosios rinkos – atidaro savo siuvimo saloną. Einasi neblogai, atsiranda įdomių pažinčių, kurios nuveda prie šnipinėjimo vienos valstybės saugumo tarnybai. Kaip suprantate, knyga pilna visokių įdomybių bei intriguojančių personažų. Jei tik politinis paveikslas būtų nušviestas įdomiau, nebūtų prie ko kibti. Na nebent prie to, kad labai sunku šią knygą nešiotis buvo.

Oficialiai: Pagrindinė romano veikėja Sira Kiroga, jauna siuvėja iš Madrido, beprotiškai įsimyli menkai pažįstamą vyriškį, išvyksta iš Ispanijos palikdama dorą sužadėtinį ir motiną. Maroke jie pradeda naują gyvenimą – kupiną netikėtų pažinčių, prabangaus gyvenimo ir tamsių jo užkaborių. Apsvaigusi iš meilės Sira netrukus lieka apgauta ir pažeminta, be pinigų ir netekusi bet kokių iliuzijų. Tačiau gyvenimas Sirai pamėtėja rizikingą galimybę. Ji atidaro madų ateljė, itin vertinamą aukštų pareigūnų, jų žmonų ir meilužių. Su viena jų, užsienio reikalų ministro Franko diktatūros metu meiluže Rozalinda Foks, Sira užmezga itin artimą draugystę. Svaiginančios pažintys su politikos aukštuomene Sirą įtraukia į pražūtingą avantiūrą — madų ateljė tampa tik priedanga kitokiai veiklai…

Žymos sau: KPS: 584  Kb 2016 08 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

815(72) Jana Vagner „Likę gyvi“

815(72) Jana Vagner „Likę gyvi“

cdb_Like-gyvi_p1Jana Vagner „Likę gyvi“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga yra „Vongo ežero“ tęsinys. Priminsiu, kad toje knygoje pasakojama apie tai, kad kilus neaiškiai epidemijai išmirė visi žmonės. Veiksmas vyksta Rusijoje, prasideda Maskvoje. Kaip ir visada, keletas gyvų bando išsigelbėti ir kapstosi į Kareliją, kur tikisi baisumus pralaukti medžiotojų namelyje. Pasakojama pirmu asmeniu ir pasakotojas yra Ana, antroji Seriožos žmona, kuri turi paauglį sūnų. Serioža į kelionę pasiima ir pirmą žmoną su sūnumi, prie jų prisijungia kaimynų pora, vėliau ir daugiau pakeleivių. Pati knyga yra ne tiek apie tai kas vyksta aplink, orientuota labiau ne į fantastiką, o į tarpusavio santykius. Turtingi naujarusiai turi prabangius džipus, bet mažai nuovokos kaip išgyventi. Moterys viena kitos nekenčia. Vyrai konkuruoja. Pabaigoje, sumokėjus tam tikras  žmogiškumo kainas, trobelė pasiekiama, bet o kas toliau? Liko daug klausimų.

Dalis jų atsakoma tęsinyje. Vieni kitų nemėgstantys žmonės susispaudžia nedidelėje trobelėje.  Maisto atsargos baiginėjasi. Medžioti žiemą nėra ko. Žvejoti niekas nemoka. Dirbti turtuoliai nenori. Moterys rodo viena kitai nagus. Atsiranda nepageidaujama kaimynystė ir tenka šlifuoti šonus ir žiūrėti, kad nuo įtampos nesprogtų parako statinė. Nors knyga apima nedidelį plotą (pagrinde tik trobelę saloje ir ežero krantą) ir neilgą laikotarpį (žiemą), ją tikrai nebuvo nuobodu skaityti. Veiksmo daug mažiau nei pirmoje dalyje, bet vistiek buvo pakankamai. Kaip ir įtampos. Ir vėl daug dėmesio skiriama tarpusavio santykiams, žmogiškumo temoms.

Nenoriu daug atskleisti, pvz., ar liko daug gyvų, ar atsirado išeitis, ar jie susidraugavo, o gal išsiskerdė, tačiau pasakysiu tik, kad man patiko ši knyga. Gal per daug iš moteriškos pusės parašyta, ir dar tokios, kuri nėra artima man pačiai, tačiau lauksiu kitos dalies, kiek suprantu tokia jau yra parašyta.

Oficialiai: Dar vakar jie nebūtų sutikę atsidurti vienoje draugijoje.
Nuo šiandien jie bus kartu ir turės vienintelį troškimą – išgyventi.
Prabangiame Pamaskvio rajone gyvenančius Anią ir Seriožą pasiekia žinia – Maskvoje kilo mirtino gripo epidemija, ji nebesuvaldoma ir žaibiškai plinta, miestas uždaromas. Netrukus liaujasi veikti telefono linijos, internetas, dingsta elektra. Serioža ir Ania supranta – jie neturi kito pasirinkimo, tik viską palikti ir bėgti kuo toliau nuo žmonių ir mirtino užkrato. Laimei, tokia vieta yra, tai Seriožos medžioklės namelis pačioje Rusijos šiaurėje, Vongo ežero saloje. Serioža ir Ania pasiima brangiausius – sūnų ir tėvą, prie jų prisideda menkai pažįstami kaimynai bei Anios taip ir nepripažinę Seriožos draugai; slapta nuo Anios Serioža dar pasiima ir pirmąją savo žmoną su jųdviejų sūneliu. Keli visureigiai su keista draugija pajuda laukinės šiaurės link.
Likimo negailestingai suvestų bendrakeleivių laukia keli tūkstančiai mirtinai pavojingų kilometrų per visą užsnigtą Rusiją Karelijos link. Tušti miestai ir sudeginti kaimai, kiekviename kilometre tykanti grėsmė ir vis didėjanti panika. O maisto atsargos nenumaldomai senka, o priešiškumas vienas kitam didėja. Ar jiems pavyks išbūti kartu, kai išgyventi atrodys svarbiau, nei išlikti žmogumi?

Žymos sau: KPS: 312  Kn 2016 08 24

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

814(71) Mari Jungstedt „Nematytas“

814(71) Mari Jungstedt „Nematytas“

cdb_Nematytas_virselis_2D_p1Mari Jungstedt „Nematytas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Dar viena atostogų knyga, kurią aprašau tik dabar. Tie kas skaito mano blogą, jau žino, kad labai mėgstu detektyvus, o labiausiai skandinaviškus. Bet būtent jie mane verčia po to bijoti žmonių. Regis ir kitų šalių tokio tipo knygose vienodai skerdžiasi, bet tik šiauriečiai tokie psichai :D

Prieš keletą įrašų rasite mano atsiliepimą apie „Imbierinį namelį“. Tai vat skaitant „Nematytą“ vis apėmė tas matyto jausmas. Ir mokyklinės patyčios, ir nusikaltėlio intarpai, ir net policininkas, kuris turi dvynius vaikus. Čia tik detalės, visi šie išvardinti dalykai nevienodi, o ir visa kita skiriasi, bet vistiek savotiškai keistas jausmas. Šiaip jokių piekaištų neturiu – įtraukė, išlaikė iki pabaigos, nenuvylė.

Perskaičiusi šią knygą užsimaniau keliauti į Gotlando salą :).

Oficialiai:
Gotlando sala nekantriai laukia vasaros atostogų ir šilumos. Bet prieš pat turizmo sezono pradžią paplūdimyje žiauriai nužudoma jauna moteris ir jos šuo. Tai, kas atrodo kaip kruvinas pavydaus gyvenimo draugo susidorojimas, neduoda ramybės vietos policijai. Neilgai trukus kapinėse randama nužudyta dar viena panašaus amžiaus moteris, ir kriminalinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Andersas Knutas jau neabejoja, kad tai serijinio žudiko darbas. Kas sieja tas moteris? Kodėl aukų burnose kelnaitės, nors seksualinės prievartos požymių nematyti? Kas taps sekanti kirviu ginkluoto žudiko auka?
Lyg įtampos būtų maža, kriminalistai patiria milžinišką spaudimą iš žiniasklaidos ir politikų, kuriems svarbiausia yra geras pramogų salos įvaizdis. Pagalba netikėtai ateina iš landaus Švedijos televizijos žurnalisto Johano Bergo, kuris, atsiųstas rengti reportažų iš vietos, užmezga santykius su Ema, artima pirmosios aukos drauge. Visiems tenka daug patirti, kol kiekvienas savo keliu atseka iki tol niekieno niekada nematytą žudiką.

Žymos sau: KPS: 320  Ke 2016 08 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

813(70) Sandra Brown “Dugnas”

813(70) Sandra Brown “Dugnas”

cdb_Dugnas_p1Sandra Brown “Dugnas”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Žinote, čia buvo tas atvejis, kai perskaičiau knygą net nežvilgtelėjusi į pavadinimą. Žinojau autorę, žinojau, kad galiu tikėtis itin lengvo, bet greičiausiai kabinančio skaitalo ir man užteko.

Dabar gi ieškojau googlėje kaip gi ta knyga vadinosi :). Ėjau per sąrašą ir skaičiau anotacijas. Štai ji – „Dugnas“. Na ir tikrai, ją skaitydama jaučiau, kad pasiekiau dugną su tokiu pasirinkimu. Bet gi atostogos, rami Estijos sala, šilti patalai, kodėl gi nepaskaičius šlamštuko?

Daugelis mano skaitytų Sandros knygų būdavo su detektyvine potekste, žinoma ir su intymia potekste taip pat. Gi visi veikėjai ten pas ją virpa nuo aistros vos tik pamato vienas kitą, dega ten kelnėse ir taip toliau. Rimta taip būna? Valai sužeistam vyrui žaizdą ir virpi nuo noro pasidulkinti? Būna tik Sandros knygose. Manau dėl to jos tokios populiarios. O šiaip siužetas toks nesąmoningas. Teksasas. Nėra net ką daugiau pasakyti.

Oficialiai: Kai gydytoja Lara Malori netikėtai grįžta į Iden Pasą ir čia atidaro savo kabinetą, visi miestelio gyventojai lieka be žado – niekas dar nepamiršo skandalo, kurio centre prieš kelis metus buvo atsidūrusi Lara ir miestelio senatorius Klarkas Taketas. Porą pikantiškomis aplinkybėmis užklupus Laros vyrui, moteriai tąkart teko skubiai išvykti iš Iden Paso, o Klarkas buvo priverstas atsisakyti politinės karjeros ir netrukus keistomis aplinkybėmis žuvo. Visą miestelį valdanti įtakinga Klarko Taketo šeima dabar pasiryžusi bet kam, kad Laros Iden Pase nebeliktų. Bet Lara, panašu, žino kai ką, kas galėtų sužlugdyti Taketų klaną, ir nė nenumano trauktis. Greitai ima aiškėti, kad paslapčių turi ir Taketų šeimos nariai. Viskas dar labiau komplikuojasi, kai į miestelį grįžta Taketų atskalūnas – jaunėlis Klarko brolis Kėjus. Lara jam turi netikėtą pasiūlymą… Nejau Kėjus sutiks tapti jos bendrininku? Įvykiai pašėlusiu greičiu keičia vienas kitą, o troškimas atkeršyti susipina su nenugalima aistra...

Žymos sau: KPS: 480  Ke 2016 08 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

812(69) John Locke „Išgelbėt Reičelę“

812(69) John Locke „Išgelbėt Reičelę“

isgelbeti-reicele_z1John Locke „Išgelbėt Reičelę“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Net neįtikėtina kokiomis keistenybėmis kartais imi ir susigundai. Knyga išleista seniai, bet niekada man nebuvo kritusi į akiratį, bet va kažkaip atradau, atsiverčiau, perskaičiau, pakikenau ir pamiršiu.

Kadaise skaičiau tokią labai keistą savo mylimo Jo Nesbo knygą „Galvų medžiotojai“. Absurdiška komedija ir kažkodėl man šios dvi knygos stoja greta. Savo humoru, greitumu, netikroviškumu. Taip pat stoja ir kažkur šalia Tarantino filmų. Tų senesnių.

Viskas prasideda tuo, kad kompiuterių genijus sukūręs sistemą, kuri padeda nusikaltėliams slėpti pinigus, suvilioja merginą, nors turi žmoną. Beeinantį iš viešbučio patenkintą patinėlį supakuoja gangsteriai su limuzinu, kurie uždavinėja absurdiškus klausimus ir priverčia būti svainės nužudymo liudininku. O gal ir nenužudymo, gal ten viskas inscenizuota su dubleriais. O gal ir tikra. Tik 200 puslapių, tačiau beprotišku greičiau viskas mainosi. Gal buvo taip, bet kitame puslapyje jau nauja versija, po to dar nauja ir vieni išduoda kitus, vieni dedasi ne tais kas yra. Prunkšti kokia čia nesąmonė, bet negali atsitraukti.

Jei knyga būtų storesnė, tai labai greitai nusibostų, o dabar pats tas.

OficialiaiKompiuterių specialistas Semas Keisas sukuria programą, neleidžiančią susekti „nešvarių“ pinigų. Genialiu atradimu pasinaudoja nedori žmonės – samdomi žudikai, mafijos bosai ir narkotikų baronai. Semas turi viską – įdomų darbą, krūvą pinigų, mylinčią žmoną Reičelę ir „karštą“ meilužę. Tačiau vieną rytą idiliškas vyro gyvenimas netikėtai virsta košmaru. Gangsteriai, tikėdamiesi pavogti mafijos bosų pinigus, Semą ima persekioti. Negana to, jie pagrobia Reičelę ir Semo meilužę Kareną. Nežinodamas, į ką kreiptis, vyras prašo savo kliento, samdomo žudiko Donovano Krydo pagalbos. Tačiau viena Semo moterų vis tiek turi mirti. Kurią vyras pasirinks – žmoną ar meilužę?

Žymos sau: KPS: 200  Ke 2016 08 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

811(68) Carin Gerhardsen „Imbierinis namelis“

811(68) Carin Gerhardsen „Imbierinis namelis“

imbierinis-namelisCarin Gerhardsen „Imbierinis namelis“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jau senokai norėjau perskaityti šią knygą, bet vis nepasitaikydavo progos. Pagaliau prisiruošiau ir nepasigailėjau. Skandinavų detektyvai ko gero yra mėgstamiausias mano žanras, tik va bėda, kadangi jų skaitau daug, tai man atrodo, kad tose šalyse didelė psichų koncentracija. Žinoma, aš skaitau ir kitų šalių detektyvus, kuriuose žmones žudo, ar kitaip skriaudžia, tikrai ne patys normaliausi, bet skandinavų knygose gi jie tokie tamsiausi.

Knygai būdingas tradicinis siužetas. Yra nusikaltimo tyrimas ir senų prisiminimų intarpai, kuriuose kalba lyg ir žudikas, o gal ne, bet kažkas kas patyręs didelę skriaudą. Tai jau antra per savaitę perskaityta (tiksliau pirma, nes kitą knygą baigiau ką tik), kurioje rašoma apie mažų vaikų patyčias ir tarpusavio smurtą. Ir dar kokį žiaurų, kad sunku suvokti. Abejoms knygoms būdingas tas pats žudymo motyvas, o detektyvai turi dvynius vaikus. Kaip keista…

Bendra detektyvo visuma man paliko neblogą įspūdį ir aš neabejoju, kad ne pirmą kartą skaitau autorės knygas.

Oficialiai: Grįžusi iš Stokholmo ligoninės namo, Ingrida Olson savo virtuvėje rado vyriškį. Anksčiau nekviestojo svečio ji niekada nebuvo mačiusi. Tačiau jis nepavojingas – ji buvo nebegyvas.
Tyrėjas kriminalistas Konis Sjobergas priima iššūkį. Jo komanda išsiaiškina, kad tai vidutinio amžiaus vedusio vyriškio kūnas. Bet kaip jis ten pateko? Kas jį užmušė?
Nėra nei įtariamojo, nei motyvų. Konio Sjobergo komanda turės nemažai paplušėti, kol pastebės šios bylos sąsajas su kitomis, iš pirmo žvilgsnio  – atsitiktinėmis žmogžudystėmis. Ir supras, kad susidūrė su žudiko maniako vendeta…

Žymos sau: KPS: 336  Ke 2016 08 16

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

810(67) Katja Millay „Ramybės jūra“

810(67) Katja Millay „Ramybės jūra“

9789955135180_ramybes-jura_151Katja Millay „Ramybės jūra“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šią knygą radau išparduodamų knygų vežimėlyje, prekybos centre. Kainavo apie 3 eurus ir kažkaip spontaniškai susigundžiau. Na ir visai patiko.

Romanas greičiausiai skirtas vyresnio amžiaus paaugliams. Jame rašoma apie 17-18 metų jaunuolius ir tam tikras šiuos supančias problemas.

Mergina buvo užpulta ir jai sunkiai sekasi atsigauti. Vaikinas neteko visos savo šeimos. Žinoma, kad viskas linksta į jų meilę, kaip gi kitaip. Tačiau tai nėra tokia meilė seilė „oi tu mane išgydei“, „oi be tavęs negaliu“. Po truputį, lėtai, tyrinėjant.

Nepasakyčiau, kad kažkas tokio – bėkit lėkit skaitykit, bet tikrai gana skaniai susikrimto.

OficialiaiBuvusi talentinga jauna pianistė Nastia Kašnikova nori tik dviejų dalykų: niekieno neatpažinta baigti mokyklą ir priversti sumokėti niekšą, kuris iš jos atėmė viską — jos individualumą, jos savastį ir troškimą gyventi.
Džošo Beneto gyvenimo istorija aplinkiniams puikiai žinoma: visi, kuriuos jis myl
ėjo, iškeliavo amžinybėn. Dabar vaikinas nori tik vieno: kad žmonės paliktų jį ramybėje…

Žymos sau: KPS: 368  Kn 2016 08 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

809(66) Terry Pratchett, Neil Gaiman „Gera lemiantys ženklai“

809(66) Terry Pratchett, Neil Gaiman „Gera lemiantys ženklai“

1462890690_1b1c4f40-0cca-4d54-8390-d23e5f9b226eTerry Pratchett, Neil Gaiman „Gera lemiantys ženklai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: labai jau ilgai aš delsiu su mintimis apie šią knygą. Nes nežinau ar man patiko! Keista, ar ne? Regis ko gi čia nežinoti.

Šiaip pats siužetas pasirodė smagus. Ateina paskutinioji, išpranašauta paskutinio teismo diena, gėris susikaus su blogiu, tik va žemėje daug tūkstančių metų gyvenantys angelas bei demonas visai nenori pabaigos. Jiems ir taip patinka, tad savotiškais būdais stengiasi sustabdyti pranašysčių išsipildymą. Knygoje gausu neblogo humoro. Pratchett’o aš nesu skaičiusiu, Gaimaną – esu. Nesu gerbėja, tad tik dėl bendro išsilavinimo.. Jo stiliukas jaučiasi.

Linksmino situacijos su degančiais bentlėjais, policijos automobilius nuvarančiais aštuonkojais ir tibetiečiais. Visgi mane erzino detalės ir visai neįdomūs personažai. Pvz., raganų medžiotojas ir jo eilinis… Tie vaikai…

Visumoje tai linksma knyga, bet kadangi nesu didelė autorių fanė tai perskaičiau ir pamiršiu. Tiesa, labai erzino korektūros klaidos. Dar gal būtų galima atleisti, bet kai už paprasčiausią knygą plešia 20 eurų, tai tegul bent sutvarko, a?

OficialiaiViena bėda – žinia apie apokalipsę, nors išpranašauta ir laukta, vis dėlto netikėtai užklumpa Žemėje gerai laiką leidžiančius draugus: angelą Azirafelį ir demoną Kraulį. Tokia baigtis jų visai nežavi – nei danguje, nei pragare nerasi dievinamų priešpiečių viešbutyje „Ritz Carlton“, sušių restoranų ir antikvarinių knygų. Tad draugai ryžtasi kyštelti savo trigrašį į paskutinį Dangaus ir Pragaro mūšį. Bet tai padaryti nelengva, mat prieš keliolika metų demonas Kraulis, turėjęs gimdymo namuose pavogti JAV kultūros atašė kūdikį ir vietoj jo palikti Antikristą, švelniai tariant, šiek tiek pasišiukšlino

Žymos sau: KPS: 392  Kb 2016 08 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

808(65) Maud Gabrielson ir Alix de Moussac „Lookbook“

808(65) Maud Gabrielson ir Alix de Moussac „Lookbook“

LOOKBOOK_stilingomsmerginoms_vrsl_.inddMaud Gabrielson ir Alix de Moussac „Lookbook“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šį įrašą pradėsiu nuo savireklamos. Vakar „LookBook“ aptariau kitame savo bloge.  Prašau užsukti, pasižvalgyti, pamėgti FB puslapį.

Vakarykštis aptarimas buvo toks labiau apie tai ką rasime knygoje ir ar tai gali būti naudinga tiksliniams jos skaitytojams. Dabar gi trumpai apie tai ką pati naudingo ar nenaudingo radau. Esu jau peržengusi merginų amžių, o ir stiliaus knygą skaičiau ne vieną, tad nieko labai naujo neišgirdau, tačiau man, kaip piešinukų mėgėjai, labai patiko vartyti leidinį. Iliustracijos mielos, žaismingos, taiklios. Man asmeniškai buvo įdomu pavartyti schematizuotus paaiškinimus kaip vadinama viena ar kita marškinių apykaklė ar koks nors išskirtinis raštas. Iš esmės, tikrai nesigailiu, kad „Lookbook“ pateko į mano rankas, labai norėčiau tokios knygos jau suaugusioms damoms. O jei jums 15-20 metų, ar turite tokio amžiaus dukrų, tai tikrai rekomenduoju pavartyti.

Oficialiai:

Spalvingas pradžiamokslis visoms merginoms, kurios ieško savo stiliaus, domisi mada ir jos užkulisiais.

* Svarbiausi mados istorijos įvykiai.
* Žymiausi dizaineriai, legendiniai drabužiai ir interviu su mados profesijų atstovais – viskas, ką privalai žinoti apie svaiginantį mados pasaulį ir jame dirbančius žmones.
* Medžiagos, svarbiausi rūbai ir aksesuarai bei jų deriniai, kuriais visada galima pasikliauti, kad atrodytum stilingai.
* Auksinės taisyklės ir patarimai, kaip patobulinti ir suformuoti savitą stilių, neatsiliekant nuo mados!
* Smagūs stiliaus testai ir puslapiai užrašams, kuriuose galėsi rašyti pastabas apie madą ir savo svajones!

Žymos sau: KPS: 223  Kn 2016 07 31

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook