Pagal
Mėnuo: rugsėjo 2016

823(80) Dinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“

823(80) Dinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“

arbatos-plantatoriaus-zmona-1Dinah Jefferies „Arbatos plantatoriaus žmona“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nežinau kodėl, bet man kažkodėl labai gražus šios knygos viršelis. Nuo seno mėgstu raudonos ir žalios derinį, o instagrame žiūrinėjau kitų šalių leidimus – panašūs, gražūs, bet šis man žaviausias. Beje, kalbant apie instagram, tai jums reiktų sekti mano kito blogo profilį @venividi.lt,  apie knygas ten nerašau, bet tarp visokių kosmetikų parodau ką tą dieną skaitau, tai žinosite kokios apžvalgos laukti :).

„Arbatos plantatoriaus žmona“ yra toks šeimyninis romanas. Primena Colleen McCullough man kažkuo. Šioje istorijoje jauna anglė nutekėjo į Ceiloną, kuris tuo metu dar buvo britų kolonija. Veiksmas vyksta tarpukario laikais. Čia jos laukė vyresnis vyras su mįslinga praeitimi, nemėgiama svainė, plantacijos darbininkų bėdos. Gal ir nustebsite, bet aš mėgstu tokias knygas. Šiek tiek apie kitų kraštų kultūrą, kad ir britų gyvenimą kolonijose, truputis meilės, žiupsnis paslapčių, kurios labiausiai atsiranda dėl tuometinių prietarų.

Skaitėsi labai lengvai. Tai tiesiog knyga atsipalaidavimui. Kokybiškas meilės romanas.

Oficialiai: Ką tik ištekėjusi už žavingo ir turtingo našlio jaunoji Gvendolina Huper nekantrauja pradėti naują gyvenimą egzotiškame Ceilone. Ji pasiryžusi būti tobula žmona ir mama. Bet gyvenimas naujuose namuose, apsuptuose žalių lyg aksomas arbatkrūmių, ne visai toks, apie kokį ji svajojo tekėdama už Lorenso Huperio. Plantacijų darbininkai šiurkštūs ir pagiežingi, kaimynai tikri pavyduoliai, o jos mylimas vyras praleidžia ilgas valandas darbe, palikęs savo jauną nuotaką vieną. Klajodama po apylinkes, Gvendolina vis dažniau susiduria su savo vyro praeities šešėliais: dulkėta skrynia su geltona vestuvine suknele, krūmokšniais apaugęs nedidelis kapas, vis labiau kelianti nerimą Lorenso tyla… Tačiau netrukus Gvendolina pastoja ir jų namus aplanko džiaugsmo kupinos dienos. Deja, palaimingas sutuoktinių gyvenimas netrunka ilgai. Gimdymo kambaryje Gvendolina priversta priimti žiaurų sprendimą ir amžiams tai laikyti paslaptyje. Bet ar tokia didelė paslaptis gali būti palaidota ilgam?

Žymos sau: KPS: 456  Kn 2016 09 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

822(79) Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

822(79) Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

7513580Tess Gerritsen „Žaidimas su ugnimi“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Žinote, kartais skaitant itin produktyvių autorių knygas apima jausmas, kad šie tikrai naudojasi tais mitiniais rašytojais vaiduokliais, kurie rašo knygas už juos. Nes atrodo, kad visai kito žmogaus ši knyga. Nebūdinga nei Tess meilės romanams, nei meilės trileriams, nei tuo labiau tikriesiems trileriams. O ir holokausto tema regis pasirinkta tik dėl to, kad tai jaudina žmones. Bet nieko įdomaus nepapasakota, tik paimti keletas žiauriausių faktų ir pakartoti įmaišant veikėjus.

Šiaip aš mėgstu tokio tipo knygas, karo istorijas ir pan, šioji gal būtų dar visai kaip ir nieko, jei ne tie susišaudymai knygos pabaigoje. Ir atrastoji liga. Na tiesiog tas kas rašė, truputį užsimiršo, kad oi, pamiršom pipiriukų, tai pabarstė, bet pro šalį.

Oficialiai: Viename tamsiame Romos antikvariate smuikininkė Džulija Ansdel atsitiktinai užtinka įdomų muzikos kūrinį. Kupiną aistros, kančios ir šiurpinančio grožio valsą ji pasiryžta pristatyti pasauliui. Tačiau kai tik strykas paliečia stygas, išjudinama kažin kas keista, — Džulijos pasauliui kyla grėsmė. Muzika kažkaip nenuspėjamai ir baisiai veikia jos dukrelę. Įsitikinusi, kad hipnotizuojantys valso garsai skleidžia piktus kerus, moteris leidžiasi ieškoti jį sukūrusio žmogaus ir išsiaiškinti, kas už viso to slypi.

Žymos sau: KPS: 288  Ke 2016 09 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

821(78) David Mitchell „Sleido namas“

821(78) David Mitchell „Sleido namas“

sleido-namas-1David Mitchell „Sleido namas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Prisipažinsiu, kad labiausiai mane suintrigavo knygos aprašymas. Ir pavadinimas. Mane kažkodėl patraukė visokie „xx dvaras“, „yy namas“, „zz sodyba“. Na, o aprašymas viliojo misticizmu, siaubo pasaka suaugusiems ir kitais patraukliais saldainiais. Kitos garsios autoriaus knygos aš nesu skaičiusi, tik mačiau filmą.

Na, ir suviliojęs pasakojimas nenuvylė. Sleido name, kurio iš tiesų nėra, gyvena dvyniai. Tokie lyg ir iš dalies nemirtingi burtininkai, kuriems kas devynis metus reikia suėsti vieną sielą. Na, toks gyvybės palaikymo būdas. Sielos gi dažniausiai tinka tik atrinktų žmogėnų, visi kaip taisyklė yra kokie nors lūzeriai. Taip ir pasakojama apie visus kas devynis metus. Istorijos šiek tiek susijusios, kiekvieną kartą dvyniams užsimanius „pavalgyti“ vis išlenda koks nors netikėtumas vedantis mus į kulminaciją. Pradeda vis įdomiau ir įdomiau darytis kas gi nutiks po 9 metų.

Knyga parašyta lengvai, fantazijos įdėta daug, gal kažkiek kliuvo viso to Sleido namo ir gyvybės palaikymo būdo paaiškinimai, bet na, fantastika yra fantastika. Tikrai labai smagi pasaka, apie tai, kad nereikia lįsti pro neaiškias dureles, į neaiškius sodus :).

Oficialiai: Kas devyneri metai paskutinį spalio šeštadienį nuošalaus skersgatvio sienoje pasirodo juodos, mažos, geležinės durelės; jei jūs esate tas, kurio reikia, nustebęs lengvai jas atversite – ir pateksite į puikų sodą, kuriame stūkso Sleido namas. Maloni moteris pasitiks jus ir pakvies vidun. Iš pradžių iš namo išeiti visai nenorėsite. Tačiau vėliau paaiškės, kad ištrūkti jūs jau nebegalite… Kas devyneri metai kraupieji namo gyventojai prisivilioja tą, kuris jaučiasi vienišas, nesuprastas ir yra ypatingas, tik pats to nežino: prislėgtą paauglį, neseniai išsiskyrusį policininką, drovią koledžo studentę. Daugiau jų niekas nebemato. Kas iš tiesų vyksta Sleido name? Tiems, kurie sužino, jau būna per vėlu...

Žymos sau: KPS: 232  Kn 2016 09 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

820(77) Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

820(77) Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

virselis-1000Francoise Sagan „Sveikas, liūdesy“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: sakyčiau ši knyga yra mano neapsiskaitymo spragų užkamšymas, nes frazė „Sveikas, liūdesy“ jau įkalta į galvą. Nesu tikra ar esu dar skaičiusi kažką Sagan, bent jau ne pastaruosius 8 metus kai rašau Šiukšlynėlį.

Knygelė plona ir miela. Istorija trumpa, siužetas be jokių staigmenų. Gyvena 17 mergaitė su tėvu, pinigų nestokoja, abu mėgsta vakarėlius, tėvukas meilužes keičia kaip kojines, kol neatsiranda ponia, pretenduojanti tapti panelės pamote. Ir baigsis vakarėliai. Tad Sesilė nusprendžia išardyti vestuves. Paprasta. Tačiau knyga ir neorientuota į įdomų bei intriguojantį siužetą. Ji telkiasi į jausmus. Kaip jie kinta priklausomai nuo aplinkybių. Kokios reakcijos, kokius iššaukia veiksmus bei pasekmes.

Sagan šią knygą parašė 18 metų. Ir tikrai ne tokiais laikais, kaip gyvename dabar. Pripratusi prie šiuolaikinių skaitalų aš vis turėjau sau priminti tą. Nesistebiu kodėl ji tapo tokia populiaria. Paskaitykit, ilgai netruksit, vos porą valandėlių.

Oficialiai: Septyniolikmetė Sesilė su tėčiu ir jo meiluže Elze nerūpestingai leidžia vasaros atostogas prie Viduržemio jūros. Saulė, jūra, smėlis ir naujoji meilė Sirilis – tokia merginos kasdienybė. Staiga kadais kviesta į vilą atvyksta Ana, sena Sesilės velionės motinos draugė. Sesilė pajunta, kad Anos viešnagė gali sudrumsti jos nerūpestingą gyvenimą bei laisvę. Netrukus pranešama apie būsimas Anos ir tėčio vestuves. Paauglė nusprendžia juodu išskirti ir sukuria pragaištingą planą.

Žymos sau: KPS: 128  Kn 2016 09 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

819(76) Jo Nesbø „Nemezidė“

819(76) Jo Nesbø „Nemezidė“

Nesbo_nemezide_72max_p1Jo Nesbø „Nemezidė“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Valio valio, pagaliau perskaičiau paskutinę neskaitytą Hario Hūlės serijos knygą. Taip jau gavosi, kad seriją skaičiau ne iš eilės. Pradėjau nuo „Pentagramos“, po to „Raudongurklė“, vėliau visos iš eilės praleidžiant „Nemezidę“, na o dar vėliau gi pirmosios dvi knygos. Ir dabar ši. Pamenu, kai bibliotekoje darbuotoja aiškino merginai, kad jokio skirtumo eiliškumas nesudaro, nes bylos vistiek skirtingos. Na taip, laba diena. Nelabai mėgstu bibliotekininkes su tokiais patarimais. Iš tiesų nieko smagaus gi skaityti apie veikėjus ir žinoti, kad kai kurių ateityje nebebus, nes šiuos ištiks ne koks likimas. O ir apie pačią istoriją, kažkur ateityje buvo užuominų. Taip kad…

Na, o kalbant apie knygą, tai šališka aš būti negaliu. Tiesiog labai mėgstu Harį. Artimas man jis toks, man tik įdomu ar Nesbo turėjo realių bėdų su alkoholiu, ar ne, nes labai jau pažįstamai viską aprašo.

O šiaip man atrodo, kad man gyvenime užtektų vos poros rašytojų, ir aš skaityčiau ir skaityčiau jų serijas kol mirčiau ir nieko man daugiau nereikėtų :D.

Oficialiai: Viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai – darbuotoja nužudoma, o du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi…
Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame – įtariama, kad tai savižudybė.
Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis kažkaip susijusi su įžūliais bankų plėšimais.

Žymos sau: KPS: 464  Kb 2016 09 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

818(75) Alicia Gutje „Bėganti ugnis“

818(75) Alicia Gutje „Bėganti ugnis“

beganti-ugnisAlicia Gutje „Bėganti ugnis“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Taip jau nutiko, kad ketinau skaityti vieną knygą, bet nenorėjau jos vežtis į savaitgalio viešnagę, tai įsimečiau skaityklę. O joje nusprendžiau pakvailioti ir skaityti viską iš eilės. Pirma knyga nesuviliojo po kelių įveiktų puslapių, tai ėmiausi sąraše buvusios antros. O kaip tyč, ten „Beganti Ugnis“. Taip, deja piratinė, todėl net nenumaniau ko imuosi. Ta prasme, aš perku popierines knygas, perku elektronines knygas, einu į biblioteką, bet priglaudžiu ir besimėtančias kitas. Tik jei pirmais trimis atvejais domiuosi, tai paskutiniuoju nelabai kreipiu dėmesį į tai kas atsiduria skaityklėje. Nieko nenumaniau apie autorę, nei kitas jos knygas. Tiesiog pradėjau skaityti ir tiek.

Pradžiai pasakysiu, kad nesu ta knygų graužikė, kuri baidosi erotikos, ar prastą literatūrinę vertę turinčių knygų. Pramogauju visaip. Ir esu skaičiusi vieną kitą, žinoma ir visas pilkas spalvas, taip pat. Šioje knygoje buvo visų kitų kratinys, labiausiai jaučiama pilkoji įtaka. Labai labai prastas kratinys. Sekso scenos visiškai nuobodžios, visiškai vienodos ir svarbiausia tema yra 20 cm kotas bei išsiterliojimas sperma. Tų scenų labai daug, tai kai prieini 50-tąją, pradedi praleidinėti, nes supranti, kad knyga rašyta kaip nevykusio studento – ai prikopipeistinsiu į vidurį, niekas nepastebės.

Po ilgos dulkinimosi pradžios ir žiauriai nuobodaus dulkinimosi vidurio, Autorė bandė ir žiauriai daug visko sugrūsti į galą. Atsirado porno mafija, Sicilija, FTB agentas ir kitokios pievos. Ak, išprievartavo mylimąją, na nieko tokio – pasimylėkim. Ak, nužudė seserį? Nieko tokio, pasidulkinkim. Greit greit greit. Žinot ką priminė? Pusė knygos – pornuškę be siužeto. Na būna tokios, kur bandoma pritemti prie kokios nors istorijos, susukamas filmas, o būna tokios, kur ateina merga pas mechaniką, jie nusirengia ir dulkinasi ant kapoto visą valandą. Tai čia tokia knyga, na tas C, ar net D lygis. Ir jei žmonės mėgsta sakyti, kad 50-ties atspalvių prasta kalba, erzinatys veikėjai (nuolat vartantys akis), tai žinokite ten buvo literatūrinis šedevras.

Kas įdomu, kad perskaičiusi knygą ieškojau aprašymo ir viršelio, tada atradau, kad autorė yra lietuvė. Na, nesmagu taip sakyti, bet tada viskas ką čia surašiau šiek tiek stojo į savo vietas.

Jūs klausite, o kodėl aš tokias knygas skaitau? Nes daug ką skaitau. Smalsu. Čia kaip anyžinius saldainius valgyt, nors jie ir neskanūs, bet vistiek paragauji.

OficialiaiVyras ir moteris, dvi sužeistos sielos. Netikėtas jųdviejų susitikimas sujaukia mintis, pažadina širdis ir sudrumsčia gyvenimą. Jiedu tampa priklausomi vienas nuo kito ir nuo nežemiškos aistros, bloškiančios į meilės liepsnas.
Ar neatšals jausmai sužinojus tiesą? Tamsios paslaptys privers kovoti, o gal, atvirkščiai, išskirs amžiams?

Žymos sau: KPS: 592  Ke 2016 09 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

817(74) Sabaa Tahir „Žarija pelenuose“

817(74) Sabaa Tahir „Žarija pelenuose“

cdb_Zarija-pelenuose_p1Sabaa Tahir „Žarija pelenuose“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Nors visi žino, kad skandinaviški detektyvai yra mano mylimiausias knygų žanras, tačiau aš visada su malonumu skaitau tokią fantastiką. Net nežinau kokia ji tiksliai. Ar turi savo pavadinimą? Tokių knygų daug. „Bado Žaidynės“, „Divergentė“, „Angelų įsiveržimas“, „Brangakmenis“, „Magų gildija“ ir t.t. Vienos primena kitas (pvz., „Bado Žaidynės“ ir „Divergentė“ turi daug panašumų, kaip „Brangakmenis“ su „Žarija pelenuose“). Dauguma jų yra trilogijos. Ir nors regis jau skaitei kažką panašaus, vistiek neįtikėtinai įtraukia, nepaleidžia, perskaičiusi pirmą dalį, puolu ieškoti kitos.

„Žarija Pelenuose“ pasakoja apie šalį, kurią užkariavę valdo karingieji – žiaurūs, bejausmiai karai, kurie daugybę metų mokomi akademijoje. Į tokią akademiją mes net savo priešo nesiųstume. Kadaise karingieji užkariavo mokslinguosius, daugelį jų pavertė vergais. Tačiau, kaip ir visada tokiose knygose, tarp karingųjų atsiranda toks, kurio širdis ir prigimtis gera. Ir būtent toks žmogus visaip padeda vergei, kuri siekia išlaisvinti iš kalėjimo savo brolį. Tipiška.

Knygoje mane stebino žiaurios scenos. Nė kiek nepagražintos, kaip gerai žinomoje „Sostų žaidimų“ istorijoje. Prievarta bei kankinimai tikrai nesušvelninti ir jautresniems skaitytojams gali sapnuotis.

Mane įtraukė karingųjų intrigos, pasipriešinimo vidiniai nesutarimai, vergų gyvenimas. Taip įtraukė, kad jei mintys apie knygą neišblės, tai greitu laiku pirksiu anglišką antrą dalį. Tiesa, labiausiai erzinanti žinia, ta, kad autorė dar nebaigė rašyti serijos.

OficialiaiJi – vergė. Jis – karys.
Imperija juos mokė būti paklusnius ir neapkęsti.
Bet jie pasirinko laisvę ir meilę.
Šalis, kurioje gimė Laja ir Elijas, kadaise buvo taiki ir klestinti. Tačiau užkariautojai ją pavertė baimės sukaustyta Imperija, valdoma negailestingo Imperatoriaus ir jam aklai paklūstančių karių su sidabrinėmis kaukėmis. Laja užaugo skurdžiame kvartale, tarp apšiurusių namų ir dulkėtų gatvelių, nuo vaikystės žinodama, kad už menkiausią nepaklusnumą Imperatoriui žiauriai baudžiama. Elijas, priešingai, priklauso išrinktiesiems – jis augo uždaroje Juodosios uolos akademijoje, kur berniukai nuo mažumės rengiami tapti Imperatoriaus armijos kariais. Skirtingiems pasauliams priklausantys Laja ir Elijas gimę būti nesutaikomais priešais, bet netrukus ima aiškėti, kad jų likimai susiję kur kas labiau, negu jiedu įtarė…

Žymos sau: KPS: 464  Kn 2016 09 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook