Pagal
Mėnuo: spalio 2016

830(87) Clare Mackintosh „Leidau tau išeiti“

830(87) Clare Mackintosh „Leidau tau išeiti“

1462890759_knygaClare Mackintosh „Leidau tau išeiti“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ryt paskutinė mano skaitymo metų diena ir turbūt reiktų paskubėti ir pabaigti kokią knygą, vien dėl gražaus 88 skaičiuko :).

Aštunti metai baigiasi, o aš vis stebiuosi dalykais. Vakar netyčia radau blogą, kuris naudoja visiškai tokią pačia įrašo struktūrą (įvertinimas su paaiškinimu skliaustuose, nuomonė, visai kaip aš kadaise rašydavau „aš sakau:“, oficiali anotacija, knygos kilmė, puslapių skaičius, na viskas visai taip pat). Apėmė dežavu. Nieko blogo, tik žiauriai keista. Nesusilaikiau ir atsiprašiau už tai, kad aš kažkokiu būdu nusikopijavau, nes nemanau, kad mano blogas kažkam galėtų daryti įtaką. Dar keistesnis dalykas, kad didelis knygynas ištrynė mano komentarą, apie tai, kad per jų šokinėjančius langus labai sunku kažką nusipirkti.

Na, bet pakalbėkime apie knygą. Senokai man ji krito į akį, intrigavo aprašymas. Ir visai nenusivyliau. Istoriją pasakoja keli veikėjai. Moteris, kuris po skaudaus įvykio bėga ir bando susikurti naują gyvenimą. Tada detektyvas, kuris tiria tą skaudų įvykį, dar vėliau prisijungia trečiasis pasakotojas, iš kurio sužinosime apie moters praeitį ir kas privedė iki nelaimės.

Autorė keliose vietose tikrai neblogai sužaidžia. Apskritai, rašo įtikinamai, pvz., tarp bendradarbių šmėstelėjusi flirto ir įsimylėjimo šmėkla lengvai leido prisiminti įvykius, kada man taip buvo nutikę ir pajusti empatiją viskam, kas seka po to.

Paliesta ir smurto artimoje aplinkoje tema. Kol nesusiduri, tai dažnai atrodo, ak, kodėl gi tos moterys nepabėga. Bet kur, kad ir į kokią organizaciją, kuri globoja tokiais atvejais. Tačiau paskaitai, įsijauti, suvoki kaip kartais tai sunku, kaip nelengva pabėgt ne tik nuo smurtautojo, bet ir atsilaikyti prieš pasaulį su „pati prisiprašė“.

Tai tikrai geras psichologinis trileris, į kurį labai smarkiai įsijaučiau.

Oficialiai: Tamsa, liūtis, automobilis… Tą tragišką lapkričio vakarą jos gyvenimas subyra į šipulius. Bėgdama nuo nesiliaujančių košmarų, moteris nusprendžia viską pradėti iš naujo. Bet net persikėlus į nuošalų kotedžą prie jūros sielvartas ir prisiminimai neapleidžia. Ji iš visų jėgų kabinasi į naują gyvenimą, dar nežinodama, kad praeitis vis tiek pasivys ir teks akis į akį susidurti su senais košmarais.
Detektyvas Rėjus Stivensas kaip įmanydamas stengiasi padėti skausmo ir kaltės kamuojamai moteriai, nors avarijos byla, atrodo, slysta iš rankų, ją tiriant nėra už ko užsikabinti. Iš paskutiniųjų bandydamas rasti nusikaltėlį, jis peržengia ne tik profesines, bet ir asmenines ribas. Ar pavyks rasti tiesą? Ar pavyks pabėgti nuo košmarų? O svarbiausia – ar buvo įmanoma išvengti lemtingos tragedijos?

Žymos sau: KPS: 384 Kb 2016 10 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

829(86) Jodi Picoult „Kai tu išeini“

829(86) Jodi Picoult „Kai tu išeini“

kai-tu-iseiniJodi Picoult „Kai tu išeini“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: prisipažinsiu, kad aš nemėgstu Jodi Picoult. Kaip rašytojos, žinoma. Žmonės ją liaupsina už temų parinkimą, atseit atveria visuomenės skaudulius, bet man dažnai atrodo, kad ji tik turi tokį komercinį kozirį, žino jautrias vietas ir į jas kerta, bet gvildena tik tiek, kiek pigus komercinis kinas. Klausiate, kodėl aš ją skaitau? Kad nelabai ir skaitau, vieną kitą atsitiktinę knygą pamėginu, mėgstu žinoti kas populiaru.

„Kai tu išeini“ sukėlė dviprasmišką jausmą. Pliusas už tai, kad sukėlė intrigą, nes man buvo įdomu sužinoti, kur dingo mergaitės mama. Pliusas už tai, kad pabaigos negalėjau nuspėti, retai pasitaiko. Pliusas už tai, kad praturtėjau įdomia informacija apie dramblius. Net trys pliusai. Bet yra ir minusas. Man visai netikėta, kad ši autorės knyga fantastiška. Apie ekstrasensus, vaiduoklius, poltergeistus ir kt. dalykus. Negalvokit, kad aš prieš. Juk mėgstu ir Harį Poterį ir viską ten, bet ši knyga nebuvo sumanyta taip. Todėl pasijutau apgauta. Skaičiau normalią knygą ir še tau. Jau geriau tos vaikų skerdynės ir organų pjaustymai, nei visokie ekstrasensiniai reikaliukai, bet matyt tai madinga jei jau tokią temą  pasirinko.

Vakaro praleidimui tiks, bet į ilgalaikius prisiminimus nenuguls. Išskyrus dramblius.

OficialiaiDžena Metkalf negali užmiršti savo motinos Alisos, kuri prieš dešimt metų paslaptingai dingo po nelaimingo atsitikimo dramblių prieglaudoje. Netikėdama, kad buvo tiesiog palikta, Džena atkakliai ieško motinos pėdsakų internete ir skaito senus mamos dienoraščius. Alisa buvo mokslininkė, ji tyrinėjo dramblius – kaip jie išgyvena netektį, kaip veikia jų motinystės instinktai ir atmintis. Alisa savo dienoraščiuose rašė tik apie dramblių, kurie stebėtinai panašūs į mus, žmones, elgesį, bet Džena tikisi juose rasti bent menkiausią užuominą apie tai, kas ir kodėl iš tikrųjų galėjo nutikti tą lemtingą naktį, kuri iš jos pačios atminties visiškai išsitrynė. Galiausiai mergina ryžtasi grįžti ten, kur kadaise įvyko tragedija, ir išsiaiškinti tiesą. Nupūtus dulkes nuo praeities jos laukia ne tik sudėtingi klausimai, bet ir ne mažiau sudėtingi atsakymai…

Žymos sau: KPS: 400 Ke 2016 10 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

828(85) Christoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

828(85) Christoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

nematomasis-is-salemoChristoffer Carlsson „Nematomasis iš Salemo“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygos viršelis ir aprašymas „Christofferio Carlssono kūriniai yra pasmerkti būti noir detektyvų klasika. Jie dvelkia melancholija, bet juose netrūksta veiksmo ir įtampos.“ kažkodėl mane vertė tikėtis kitokios istorijos negu gavau. Viršelis toks „sinsitiškas“, o istorija tuo net nedvelkia.

Nušalinto policininko daugiabutyje nužudoma moteris. Iš pradžių Leo tik nuobodulio vedamas šiek tiek pašniukštinėja, juk tik sėdi bute, graužiasi ir saujomis geria vaistus, tačiau vėliau visa istorija asmeniškėja. Stiprioji pusė ta, kad gana įtaigiai atskleisti kelių veikėjų charakteriai, tačiau silpnoji pusė – pats nusikaltimas bei jo tyrimas. Žadėtos melancholijos buvo labai daug, tačiau veiksmo ir įtampos nė trupučio. Na, gal galima atomazgą vadinti įtempta, bet aš jau esu išlepinta labiau įtraukiančių istorijų.

Ar skaityčiau daugiau autoriaus knygų? Tikrai taip, nes ir vidutiniai detektyvai mane džiugina, tačiau jei kažkas paprašytų parekomenduoti tokio tipo knygą, tai tikrai nebūtų ši.

Oficialiai: Vieną besibaigiančios vasaros naktį policininką Leo Junkerį pažadina po jo daugiabučio namo langais mirguliuojantys policijos automobilių švyturėliai. Paaiškėja, kad pirmame aukšte įrengtuose nakvynės namuose buvo nužudyta jauna moteris. Apžiūrėjęs auką Leo pastebi, kad ji delne gniaužia pakabutį. Šį papuošalą L. Junkeris jau yra matęs. Tiesa, anksčiau jis priklausė kitai merginai.
Po kolegos mirtimi pasibaigusios nesėkmingos policijos operacijos nuo darbo nušalintas, į nerimą malšinančius vaistus įjunkęs ir asmeninio gyvenimo šukes renkantis L. Junkeris supranta, kad ši mirtis yra susijusi su juo pačiu. Sekdamas žudiko pėdomis jis yra priverstas akis į akį stoti su savo praeities šešėliais bei demonais.
Šioje tamsioje, bet intriguojančioje švedų rašytojo Christofferio Carlssono istorijoje susipina dviejų jaunystės draugų likimai. Vienas tragiškas įvykis nukreipė juos skirtingomis kryptimis. Bet galiausiai jiems lemta susitikti ir visiems laikams išspręsti jų gyvenimus nuodijančius nesutarimus.

Žymos sau: KPS: 320 Ke 2016 10 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

827(84) Lisa Gardner „Peržengti ribą“

cdb_9789955135258_p1Lisa Gardner „Peržengti ribą“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Atsitiktinai į rankas patekusi knyga, kurią perskaičiau, nesigailiu, bet manau po kokių trijų knygų nebeprisiminsiu. Tiesiog. Tiesiog neįsimintina ir tiek. Nebuvo didelės intrigos, nesinorėjo skaityti per naktį, bet nekilo mintis ir mesti bei pradėti ką nors kitą. Tik tiek.

Kažkas pagrobia šeimą, kažkas tiria pagrobimą. Ne viskas atrodo taip kaip yra, bet dalį tiesos galima įtarti. Ką dar galiu pasakyti be spiolerių? Veikėjai nuobodūs. Na, pvz., turtingo vyro žmona, kuri labai labai jį myli, ir 18 metų taip myli taip myli, jis jai visas gyvenimas, kad paaiškėjus neištikimybei griūna pasaulis, tenka griebtis vaistukų ir bla bla bla. Na, o jėzau. Kam įdomios tokios vištos be gyvenimo. Na ir daugiau ten tokių neįdomių buvo.

Oficialiai: Atrodytų tobula Džastino ir Libės šeima galėtų puikuotis ant žvilgančių žurnalų viršelių. Gražuolė penkiolikmetė dukra Ešlina. Nuostabus namas prestižiniame Bostono rajone. Pavyzdingi santykiai, kuriais žavisi draugai ir šeima. 
Atvykusi į nusikaltimo vietą, Tesa Leoni pirmiausia pastebi juodų batų žymes ant grindų ir daugybę aplinkui pasklidusių smulkių spalvotų elektrošoko popierėlių vestibiulyje. Panašu, kad šeima pagrobta, o visi jų asmeniniai daiktai palikti namuose. Liudininkų nėra, motyvų taip pat, išpirkos reikalavimų irgi jokių. Tiesiog visa šeima pradingo be pėdsakų.
Kas jau kas, o Tesa puikiai žino, kad net už gražiausios išorės gali slypėti baisiausios paslaptys. Lenktyniaudama su laiku, ji priversta narplioti painų Denbių gyvenimo voratinklį, kuriame susipina draugystės ir išdavystės, didelis verslas ir maži pasiaukojimai. Kas norėtų pagrobti tokią tobulą šeimą? Ir kaip toli toks žmogus pasiryžęs eiti?

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

826(83) Angela Marsons „Nebylus riksmas“

826(83) Angela Marsons „Nebylus riksmas“

virselis-1000Angela Marsons „Nebylus riksmas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Seniai aš jau ją perskaičiau ir vis galvoju kaip įvertinti. Iš vienos pusės, tai viskas kaip ir patiko. Įdomi policininkė, kuri kažkiek primena Tą merginą su drakono tatuiruote. Gana įdomi istorija. Tačiau iš kitos pusės, kažkaip blanku. Norisi daugiau, giliau, stipriau. Atleistina tai, kad pirma serijos dalis, tad tikiu, kad vėliau gali būti ir geriau.

Rekomenduoju detektyvų gerbėjams, kurie kaip tik neturi ką skaityti. Bet jei turite, tai nemeskite vien dėl šios.

Oficialiai: Vėlų vakarą randama vonioje nuskandinta mokyklos direktorė. Tai tik pirmoji iš aukų, kurių šaltakraujiški nužudymai sukrečia Juodąjį Kraštą. 
Bet kai buvusių vaikų globos namų valdose atkasami kelių žmonių palaikai, į dienos šviesą ima kilti ir gąsdinančios paslaptys. Detektyvė inspektorė Kima Stoun veikiai susivokia medžiojanti tikrų tikriausią iškrypėlį.
Lavonų vis daugėjant, Kima privalo sustabdyti nusikaltėlį anksčiau, nei jis vėl ką nors užpuls. Tačiau, siekiant pričiupti galvažudį, detektyvei teks susigrumti su savos praeities demonais. Ar ji įstengs tai padaryti?

Žymos sau: KPS: 368  Ke 2016 10 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

825(82) Liza Marklund „Sprogdintoja“

825(82) Liza Marklund „Sprogdintoja“

cdb_Sprogdintoja_p1Liza Marklund „Sprogdintoja“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šiek tiek pasvarsčiau kokį įvertinimą skirti. Nepasakyčiau, kad buvo labai super, bet man tokios patinka labiau nei kitokios :D. Tad lai turi tą trejetą.

Iš trijų skaitytų autorės knygų ši pasirodė įdomiausia. Visgi man buvo labai keista skaityti apie švediško laikraščio darbą ir jo organizavimą. Tik dėl to, kad pas mus tokių grandiozinių nebūna. Na, bent man taip atrodo. Nors man nelabai patinka keistai saviplaka užsiimantys pagrindiniai veikėjai, bet šioje knygoje žurnalistės nuotaikos ir reakcijos į aplinkinius įsipaišė labai lengvai. Nors man truputį keista, kaip žmonės, kurie savęs tiek atduoda darbui darbui ir tik darbui, dar įsigudrina susilaukt vaikų.

Ar gali rekomenduot? Jei skaitėt kitas autorės knygas ir patiki, tai tada taip!

OficialiaiAnkstų žvarbaus gruodžio rytą Evening Post Nusikaltimų skyriaus vadovė Anika Bengtzon pažadinama telefono skambučio. Olimpiniame stadione nugriaudėjo sprogimas. Į skutelius suplėšyta auka – Kristina Furhagė, vasaros olimpinių žaidynių organizacinio komiteto galva. Meistriškai balansuodama tarp šeimos ir vadovaujamų pareigų laikraščio skyriuje, spausdama informaciją iš policijos informatoriaus, Anika ima kapstytis Kristinos praeityje. O ten grasinimai susidoroti, slapta santuoka ir nešvariai gautos pareigos. Tada nugriaudėja antrasis sprogimas. Šiurpūs nusikaltimai žurnalistei yra geriausia sensacija. Kai šaltinis atskleidžia, kad policija jau lipa ant kulnų nusikaltėliui, Anika išsireikalauja išskirtinio interviu. Tik reporterė kapsto per giliai ir netrukus pati taps įsiutusios serijinės žudikės taikiniu.

Žymos sau: KPS: 544  Ke 2016 10 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

824(81) Nele Neuhaus „Snieguolė turi mirti“

824(81) Nele Neuhaus „Snieguolė turi mirti“

tsNele Neuhaus „Snieguolė turi mirti“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šiandien galvojau, kada gi mano ūpas užsirašinėti apie perskaitytas knygas atslūgo tiek, kad tą darau ne iškart baigusi, o va po kelių dienų. Greičiausiai po to, kai pastebėjau, kad blogą skaito daugiau skaitytojų. Kiek gi jų, aš nežinau, nes Šiukšlynėlis yra vienintelis mano blogas, kuriame neįjungta jokia statistikos sekimo sistema. Tada pradedu galvoti, kad reikia rašyti kažkaip įdomiau, nes seniau jei būčiau sugalvojusi parašyti tik „patiko“, tai būtų to ir pakakę. O bet tačau, 8 metai tuoj sukaks, tai gal jau vėlu rūpintis kas kam patinka, o kas kam ne?  O mano kitame bloge galite perskaityti, kokią knygą išrinkau mėnesio geriausia.

„Snieguolė turi mirti“ man patiko. Jau skaitydama kitą autorės knygą, ją priskyriau prie gerųjų detektyvių, tai nenuliūdino ir dabar. Siužetas ir nusikaltimų motyvai gal šiek tiek keistoki, bet visai nekliuvo. Tyrėjai su savo gyvenimais irgi įdomūs, nes jų problemos gal kiek kitokios nei tos, kurias jau skaičiau šimtą kartų. Skaitėsi lėtokai, tad jei norit gero detektyvo, bet ne tokio gero, dėl kurio aukotumėte naktį, tai rekomenduoju!

Oficialiai: Prieš vienuolika metų Altenhaino kaimelyje be pėdsakų dingo dvi septyniolikmetės. Teismas, remdamasis vien netiesioginiais įkalčiais, dešimčiai metų kalėjimo nuteisė Tobiją Sartorijų. Atlikęs bausmę vyras grįžta į gimtinę ir randa sugniuždytą tėvą, apleistus namus. Neištvėrusi įtampos nuteisus sūnų Altenhaino kaimą paliko Tobijo motina, žlugo šeimos kavinė, buvusi ne tik pajamų šaltiniu, bet ir visu Sartorijų šeimos gyvenimu.
Tuo metu nuo pėsčiųjų tilto nustumiama moteris. Kriminalistai Pija Kirchhof ir Oliveris fon Bodenšteinas nustato, kad tai Rita Kramer, kalėjusio Tobijo motina. Ar šis išpuolis sietinas su merginų žudiko grįžimu? Apklausiami kaimo žmonės atsitveria tylos siena. O kai Altenhaine dingsta dar viena mergina ir vietinis vaikinas, prasideda lenktynės su laiku…

Žymos sau: KPS: 456  Kn 2016 09 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook