Pagal
Mėnuo: sausio 2017

842(12) Isabel Allende „Meilužis japonas“

842(12) Isabel Allende „Meilužis japonas“

cdb_meiluzis-japonas_p1Isabel Allende „Meilužis japonas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Isabel Allende yra ta autorė, kurios knygas aš skaitau visas. Tiesiog. Nežinau net kodėl, nes tikrai nepasakyčiau, kad yra mėgstamiausia. Visgi, beveik visada žinau, kad istorija skaitysis lengvai bei įtrauks. Taip nutiko ir šį kartą.

Dėl tam tikrų įvykių praeityje, jauna mergina slapstosi nuo pasaulio ir įsidarbina senelių namuose. Čia sutinka turtingą močiutę, kuri po truputį papasakoja savo gyvenimo istoriją. Visada tokios istorijos sukasi, kokio nors skaudaus istorijos įvykio fone. Šį kartą tai japonų vargai po Perl Harboro įvykių. Kaip žinia, japonai gyvenę JAV, keliems metams buvo uždaryti stovyklose. Iš detalių panašu, kad nebuvo tos stovyklos tokios žiaurios, kaip tos, kuriose buvo nukankinti Europos žydai, bet kalėjimas yra kalėjimas. Į tokį pateko ir minėtos močiutės jaunystės draugas su šeima. Na, o kaip viskas rutuliojosi toliau, jau neatskleisiu.

Allende puikiai valdo plunksną ir žaviai nešioja mus iš praeities į dabartį ir atgal. Supina daug meilės, stereotipų (rasinių ir lytinių), vargo, turto, gėrio (labdara, pagalba kitiems) ir tikro blogio (vaikų pornografija). Kaip jau sakiau, visada žinai, ko iš autorės tikėtis ir visada tai gauni.

Oficialiai: „Vieversių namais“ vadinamame garbaus amžiaus žmonių pensionate gyvena daug ir juodo, ir balto mačiusi Alma Belasko, tolydžio narstanti savo audringo ir nuotykingo gyvenimo prisiminimus. Slaugoma ištikimosios Irinos Bazili ir savo vaikaičio Seto, ji palengva atkuria visą gyvenimą nuo mažų dienų.
Gimusi Varšuvoje, artėjančio karo išgąsdintų tėvų išsiųsta į San Fransiską, Alma patenka į turtingą dėdės Aizeko šeimą, kur su savo pusbroliu Natanieliu gyvena visų mylima ir lepinama. Čia artimai susidraugauja su japonų Fukudų šeima, kuri tarnauja Belaskams, ir taip prasideda tragiška jos ir Ičimėjaus Fukudos meilės istorija, trukusi daugiau nei septyniasdešimt metų, atlaikiusi visas nelaimes ir likimo negandas, prasidėjusias po Perl Harboro atakos, kai visi japonų kilmės amerikiečiai, laikyti grėsme JAV, trejiems metams buvo uždaryti internuotųjų asmenų stovyklose.

Žymos sau: KPS: 248 Kn 2017 01 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

841(11) George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

841(11) George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

cdb_septyniu-karalysciu-riteris_p1George R. R. Martin „Septynių Karalysčių riteris“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Autoriaus pristatinėti tikrai nereikia. Net jei neskaitėte/nežiūrėjote visų tų sostų žaidimų, tai vistiek esate girdėjęs, kad Jonas Snow gal ir mirs (tiek žinau iš knygų), o vėliau ten kažkas kažkaip kažkada gal prisikels, o gal ir ne (prisipažinsiu, kad visą tai žinau tik iš fb srauto, nes aš nemėgstu žiūrėt žiūralų). Na, esmė tame, kad niekas neabejoja Martin’o talentu.

Šioje knygoje irgi galima pasigėrėti stipriais veikėjais, gerai sukurtu pasauliu, kuris, tiesa, primena viduramžius daug labiau, nei kitose knygose. Daug kalbama apie riterius, turnyrus, kovas, išpirkas, klajojančius riterius. Yra ir tipinių intrigų tarp valdančiųjų ir norinčių valdyti. Kadangi veiksmas vyksta jau gerai pažįstamoje karalystėje, tik gerokai anksčiau, tai ir giminių vardai tie patys. Žodžiu, puikiai parašyta knyga fanų klubui, tik va, kad visai neįdomi.

Nėra jokio postūmio skaityti toliau, nes nieko labai jau įdomaus nevyksta. Ok, veikėjas gal ir įdomus, bet kai jis nekažką veikia, tai pasidaro nuobodu. Absoliučiai apie nieką. Tarsi kas statė filmą (serialą?) ir tingėjo dekoracijas tvarkyt, tai pagalbinis personalas dar savo seriją pažaidė tarp jų. Bet, sprendžiant iš atsiliepimų, čia tik aš tokia nepritapėlė, kuriai kažkas neįtiko. Kiti šaukia, kad super :)

Oficialiai: Jaunas, naivus ir nepaprastai drąsus klajojantis riteris, vardu seras Dankanas Aukštasis, jei ne patirtimi, tai bent stotu visa galva pranašesnis už savo varžovus. Drauge su juo keliauja smulkutis ginklanešys – berniukas, vardu Egas,  jo tikrasis vardas slepiamas nuo visų, kuriuos jiedu sutinka. Jų laukia kelionės ir nuotykiai, jų žygiai drieksis per visas Septynias Karalystes. Nors Vesterose netrūksta ir tikrų didvyrių, būtent šiems dviem keliautojams lemta susidurti su… nepaprastais sunkumais, galingais priešais, karališkomis intrigomis ir įžūliu sąmokslu. „Septynių Karalysčių riteris“ – George R. R. Martino knyga, pasakojanti  apie „Ledo ir ugnies giesmės“ priešistorę, o jos veiksmas vyksta šimtu metų anksčiau, nei „Sostų žaidime“ aprašomi įvykiai.

Žymos sau: KPS: 344 Kb 2017 01 12

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

840(10) L .S. Hilton „Maestra“

840(10) L .S. Hilton „Maestra“

cdb_maestra_p1L .S. Hilton „Maestra“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: tai jei jau išrinkau geriausią 2017-tų metų knygą iš vienos, tai galiu išrinkti ir blogiausią iš dviejų. Šiaip aš esu tas žmogus, kuris nesibaido nei pigių meilės istorijų, nei beverčių trilerių, nei erotinių romanų. Tačiau visos tos istorijos privalo turėti ką nors patrauklaus. Pvz., nors ir labai žodynu neturtingi pilki atspalviai daugelyje moterų pažadino, kažką tokio trokštamo ir uždrausto. Gera mergaitė Ana įkūnijo tai, apie ką daugelis mergaičių pasvajoja. Na, o „Maestra“ yra tiesiog šlamštas.

Prisipažinsiu, kad nesu akmeninė ir erotinės knygos jaudina. Tačiau erotika šiame romane buvo labai neįdomi. Nors bandyta pafantazuot, įtraukti pikantiškų detalių, nusivesti mus į uždraustus vakarėlius, tačiau visgi scenos buvo nuobodžios, šaltos, neužvedančios. Ar bent jau taip aprašytos.

Ši knyga yra ir trileris. Todėl čia bus žmogžudysčių. Aš esu pripratusi ir mėgstu du variantus. Vienas jų, tai tas realistinis smurtas, koks būna skandinavų detektyvuose. Kitas gi, kažkas tokio juodo humoro, kaip būna Tarantino filmuose, na ir kai kuriose retro stiliaus detektyvuose, ar kad ir kvailose knygelėse, kokias rašo Doncova. Šioje knygoje lyg ir nei tas, nei anas. Nors labiau pretenduoja į humorą, bet autorei nepavyko turbūt išpildyti minties.

Kaip jau sakiau, nesibaidau aš prastų knygų, kurios apart skaitymo malonumą nieko neduoda, bet ši jau yra prasta net tarp jų.

OficialiaiKad pasiektų, ko nori, ji peržengs visas ribas. 
Dieną Džudita Rešlei dirba asistente Londono aukcionų namuose. Vakarais tampa vyrų kompanione trečiarūšiame sostinės bare.
Džudita karštai trokšta tapti kuo nors daugiau. Ji išmoksta rengtis, kalbėti ir elgtis taip, kad domintų vyrus. Išmoksta būti gera mergaite. Tačiau atskleidusi nemalonią meno pasaulio paslaptį ji atleidžiama iš darbo ir svajonės susikurti geresnį gyvenimą žlunga.
Džudita nusprendžia pasielgti nutrūktgalviškai ir su vienu turtingiausių baro klientų nuvyksta į Prancūzijos Rivjerą, bet po nelaimingo įvykio lieka vienui viena. Tuomet mergina apsisprendžia: jei nori tapti kuo nors kitu, vienatvė yra puiki pradžia. Apsiginklavusi grožiu, sąmoju ir slaptomis žiniomis apie klastotę, Džudita ryžtasi keisti savo gyvenimą ir amžinai mėgautis prabanga. Gera mergaitė tampa fatališka moterimi.

Žymos sau: KPS: 304 Kn 2017 01 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

839(9) Jo Nesbø „Sūnus“

839(9) Jo Nesbø „Sūnus“

sunusJo Nesbø „Sūnus“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aš visada sakydavau, kad mylimiausias mano rašytojas yra Murakami. Negaliu šių žodžių išsižadėti, bet ar galima turėti du mylimiausius? Galima? Labai prašau! Tada mano kitas mylimiausias yra Nesbø! Kai aš sužinojau, kad bus dar viena knyga apie Hūlę, tai apėmė susijaudinimas, lyg į pasimatymą ruoščiausi. Bet „Sūnus“ ne apie Hūlę. Dabar net pažiūrėjau, kada knyga išleista, mat net neabejojau, kad tai nėra kažkas iš ankstyvosios autoriaus kūrybos. Stipri, įtraukianti, nepaleidžianti, geriausia 2017 metų knyga, nemeluoju. Ai, na ir kol kas vienintelė šiais metais perskaityta, bet vistiek geriausia :)

Autorius sugebėjo sukurti tokius charakterius, kad sergi už blogiuką (narkomaną žudantį nusikaltėlius) ir sergi už priklausomybių turintį (nieko naujo, ar ne?) policininką. Ir iki galo nesupranti, kaip čia susivokti tarp jų, juk neįmanomas happy endas visiems, o gal įmanomas? Tik autorius ne iš tų, kuris pasodina ant rožinių debesų. Žinoma, yra tokių detalių, kurios įmanomos tik knygose, bet na, mes gi ir nenorime tokio turinio realybėje :D. Na tai jau supratote, kad man patiko.

OficialiaiModerniame Oslo kalėjime dešimtmetį kalintis Sonis – idealus kalinys. Ramaus būdo vaikinas seniai tapo kitų nuteistųjų išpažinčių klausytoju, o korumpuota kalėjimo valdžia naudojasi juo svetimiems nusikaltimams nuslėpti. Už šias keistokas paslaugas kaliniui nenutrūkstamai tiekiamas heroinas. Narkomanu, abejingu savo likimui, Sonis tapo, kai, norėdamas išvengti susitepusio policininko vardo, nusižudė jo tėvas. Tačiau netikėta kalinio išpažintis supurto primigusią Sonio sąmonę – taip seniai slėpta tiesa apie tėvo mirtį paskatina jį suregzti ir įvykdyti genialų pabėgimo iš kalėjimo planą. Prasideda nuožmi, šaltakraujiškai apskaičiuota keršto medžioklė. Šį kartą Sonis diktuos žaidimo taisykles.
Vyresnysis inspektorius Simonas Kefas, senosios policijos mokyklos atstovas, vieną dieną gauna naują nužudymo bylą ir naują kolegę. Sekdami Oslo nusikalstamo pasaulio pėdsakais, Simonas ir Kari netikėtai įsitraukia į Sonio vykdomų žmogžudysčių tyrimą. Vaikino tėvas buvo inspektoriaus draugas ir kolega, todėl Simonas įtaria, kas yra naujasis Oslo mirties angelas ir kokie Sonio tikrieji tikslai.

Žymos sau: KPS: 528 Ke 2017 01 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook