Pagal
Mėnuo: gegužės 2017

861(31) Sabaa Tahir „Deglas naktyje“. Antra „Žarija pelenuose“ knyga

861(31) Sabaa Tahir „Deglas naktyje“. Antra „Žarija pelenuose“ knyga

Sabaa Tahir „Deglas naktyje“. Antra „Žarija pelenuose“ knyga

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: jau minėjau, kad aprašydama knygas vis viena atsilieku, tai yra, kai baigsiu šį tekstą, dar viena perskaityta lieka mintyse. Kadangi skaitau lėtai ir tingiai, net nežinau kodėl, tai kartais tenka net pasukti galvą, kokia ten ta priešpaskutinė buvo. Taip, deja, tiesa tokia, kad aš esu knygų vartotoja ir išnaudotoja. Perskaitau ir pamirštu. Nes mėgstu skaitymo pramogą, o ne puslapių uostymą ar dvasingas išraiškas išgirdus, kokios klasikinės knygos pavadinimą. Bet viską jūs žinote, nieko čia naujo, ar ne?

„Deglas naktyje“ yra antra dalis. Ko gero serija priskiriama jaunimo fantastikai, ar kaip ten lietuviškai tai besivadintų. Nors turinys tikrai nevaikiškas. Kas keli žingsniai skerdynės, pjautynės, vergija, kankinimai, baimė.

Sunku skaityti serijas, kai jau vos bepameni ankstesnę dalį, o kita dar net nesišviečia greitai. Taip tada iš tiesų gaunasi knygos vartojimas, skaitai dėl skaitymo, nes pabaigos gal net nebus. Visgi man patiko. Ir įtraukė, ir dėmesį išlaikė. Na, kaip ir dauguma tokio tipo knygų, kai kažkas bėga nuo sistemos, stengiasi išgyventi, kažkas persekioja, geriukai nevisai geriukai, o blogiukai ne visai blogiukai, susidaro meilės trikampis, o dar kažkur tolumoje šmėkščioja didysis blogis. Jei išleis trečią dalį, tai tikrai skaitysiu.

Oficialiai: Tai neįmanoma – Elijas apnuodytas ir merdi. Jis tai su Laja, tai dvasių pasaulyje, kuriame kai kas jo jau laukia. Karys supranta, kad turi labai nedaug laiko padėti Lajai išvaduoti brolį iš Kaufo – kalėjimo, kurį akylai saugo sadistas viršininkas. Pavojų kupinoje kelionėje skleidžiasi jausmai: Laja ne tik drąsi, bet ir rūpestinga kario slaugytoja, o Elijas nori apsaugoti merginą nuo jos laukiančio sielvarto. Prie jų prisijungia Kinanas, tad Laja atsiduria tarp dviejų jai neabejingų vaikinų, o tai kelia jausmų sumaištį ir apsunkina kelionę. Elijui atsiskyrus nuo grupelės, Laja dar kartą patikrina savo jausmus.

Žymos sau: KPS: 472 Ke 2017 05 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

860(30) Rimantas Kmita „Pietinia Kronikas“

860(30) Rimantas Kmita „Pietinia Kronikas“

Rimantas Kmita „Pietinia Kronikas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Apie šią knygą jau pasisakė visi, kam buvo įdomu ir ją paskaitė visi, kurie norėjo. Todėl net nekyla noras plėstis. Norisi užsidėti sau į statistiką pliusiuką, kad ją skaičiau, kada skaičiau ir kaip įvertinau.

Na, o trumpai tariant man patiko, taip, kaip patiko „Gertrūdos“ komiksai (apie mano kartą), taip, kaip patiko „Prisirpusios senmergės išpažintis“ (apie labai gajus vietinius stereotipus). Nes viskas kas rašoma taip savotiškai sentimentalu ir miela.

Nesu iš Šiaulių, niekada realybėje negirdėjau taip kalbant (visa knyga yra parašyta slengu), tačiau įsivažiavau greitai ir lengvai. Na, o turinys… Vietomis krizenau iki negaliu, vietomis tiesiog buvo įdomu, o pasitaikė ir tokių vietų, kur miriau iš nuobodulio. Pati knyga patiks lietuviams, pvz., jei ją būtų įmanoma išversti, tai nemanau, kad sulauktų kažkokio susidomėjimo. Na tipinis vaikis bando atrasti pasaulį, meilę, patiria pripažinimo problemas, pirmą kartą, pirmą kelionę ir pan. Mums tai įdomu, nes mes gyvename šiame pasaulyje, bet pvz., kokio indo tokių potyrių neskaityčiau.

Visumoje labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu atsiranda lietuviškų knygų, net tik tų apie kryželį ir liūdesio naštelę, bet linksmų, popsinių, fantastinių, erotinių, meilės. Pagaliau!

Oficialiai: „Pietinia kronikas“ – romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN‘ GAS, treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Bet tai dar ne viskas. Jis ne tik mato, patiria, bet ir girdi. Nes Šiaulių šneka liejasi laisvai.

Žymos sau: KPS: 368 Kn 2017 05 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

859(29) Jessie Burton „Miniatiūristas“

859(29) Jessie Burton „Miniatiūristas“

Jessie Burton „Miniatiūristas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą pirkau dar per užpraeitą knygų mugę. Labai traukė aprašymas, viršelis ir atsiliepimai, bet kai jau pateko į mano rankas, noras skaityti kažkur dingo. O tada vis daugėjo ir daugėjo tų gerų atsiliepimų ir vis labiau ir labiau nenorėjau skaityti knygos. Tačiau kartą nusprendžiau, kad jau laikas imtis, kiek gali gulėti.

Istorija pasirodė labai savotiška. Visų pirma, tai nežinau ar esu skaičiusi knygą, kuri vyktų 17-to amžiaus Amsterdame, tad aplinka savotiškai įdomi. Visos tos gildijos, kanalai, pirkliai ir vietiniai įstatymai. Autorius mus įmeta į tokią keistą vietą, kurioje labai feminizmo užuomazgos, homoseksualumo bei rasizmo problemos kažkaip visai nestebina.

Istorija tokia, kad atitekėjusi jaunutė mergina bando perprasti savo keistą naują šeimą. Vyrą, kurio niekada nėra namuose, jo seserį, kuri viską valdo, bet tuo pačiu turi savų silpnybių, tarnaitę, kuri daug sau leidžia, ir liokajų, kuris išskirtinis tuo, kad yra merginai dar nematytos rasės. Visi nesiveržia priimti naujokės į savo būrį, bet ir neatstumia taip jau, kaip kartais tenka skaityti kitose knygose. Po truputį vyniojasi paslaptėlės.

Ak, ir dar apie miniatiūristą… Jo, tai yra jos, vaidmuo šioje knygoje yra labai keistas. Paliekama pačiam susiprasti ką ji norėjo pasakyti ir kodėl.

Keista, bet įdomi, gera, bet iki galo neįtraukia. Rekomenduoju tiems, kas ieško kažko netipinio, bet ne per daug sunkaus.

OficialiaiVieną 1686-ųjų rudens dieną iš kaimo atkeliavusi aštuoniolikmetė Nela pasibeldžia į prabangaus namo duris turtingiausiame Amsterdamo kvartale, kuriame ji pradės naują gyvenimą kaip garsaus pirklio Johaneso Branto žmona. Atvykusios merginos pasitikti niekas neskuba, negana to, jos vyro net nėra namuose. Johanesas pasirodo tik vėliau ir kaip dovaną prieš mėnesį įvykusių jų tuoktuvių proga jis įteikia Nelai spintelės dydžio tikslią jų namo kopiją, kurią įrengti imasi paslaptingasis Miniatiūristas. Nuostabaus grožio mažyčiai jo kūrinėliai pačiais netikėčiausiais būdais atkartoja didžiojo namo įvykius ir, rodosi, geba atskleisti ateitį. Nejaugi žymusis Miniatiūristas laiko namo gyventojų likimą savo rankose? Kuo Nelai lemta tapti: savo naujų namų gelbėtoja ar žlugimo architekte?

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2017 04 30

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook