Pagal
Mėnuo: birželio 2017

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

871(41) Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Jojo Moyes „Nuotakų laivas“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Na, Jojo Moyes man regis žino daugelis bent kiek romantiškesnių istorijų mėgėjų. Nors šios autorės knygose dominuoja meilė, bet tai yra tie truputį kokybiškesni romanai.

Šios knygos pavadinimas mane truputį baidė, bet ne pirmas kartas. Norėjau kažko paprasto, pradėjau skaityti. Perskaičiusi autorės įvadinį žodį aš susidomėjau labiau. Pasirodo istorija dalinai tikra. Na čia panašiai, kaip filme „Titanikas“. Titanikas iš tiesų buvo, iš tiesų nuskendo, iš tiesų jo deniai ir aplinka buvo panašūs kaip filme, tik tikėtina, kad Dikaprijus nelakstė su pana :). O jei ir lakstė, tai vistiek nebūtinai kaip filme. Tai va, nuotakų laivas irgi iš tiesų buvo, plaukė tuo maršrutu ir t.t.

Karo nuotakos – terminas, kuris apibūdina merginas ištekėjusias už užsienyje tarnaujančių kariškių. Šiuo atveju australės karo metu ištekėjo už jų regione kariaujančių britų. Po karo, kariuomenė organizavo tokių moterų perkėlimą į Britaniją, pas jų vyrus. Daugelis tų nuotakų savo vyrus pažinojo vos kelias savaites, o nematė metus ir daugiau. Paprastai merginas plukdydavo keleiviniais laivais, bet jau visai karui pasibaigus, šių nebeužteko ir vienas paskutiniųjų buvo gyventi pritaikytas lėktuvnešis „Viktorija“.

Istorija pasakoja apie kelias labai skirtingas merginas. Aukštuomenės damutę, kuri tikėjosi plaukti kruizu su grožio salonais, baseinais ir t.t.; nėščią fermerio dukrą, nekalbią ir šaltą karo medicinos slaugę. Na ir visą knygą stebėjome kaip merginoms sekasi susigyventi tokioje krūvoje, visas natūraliai kilusias problemas, įtampą tarp savęs, tarp jūrininkų ir pan.

Įdomus pasirodė tas kontekstas, pvz., vyras laisvai galėjo atsiųsti telegramą, kas nebelaukia, nebeplauk, ir tada merginą išsodindavo belekur ir raudonasis kryžius organizuodavo kelionę namo. Žiauru.

Kas man nepatiko, tai kad autorė nesugalvojo, kaip istorijos pradėti ir kaip baigti, tai įterpė šiuos laikus, močiutę ir pan. Ši vieta pasirodė pritempta, galėjo iš karto pasakoti tik apie laivą.

OficialiaiAntrasis pasaulinis karas pasibaigė ir keturios australietės ryžtasi leistis į didžiausią savo gyvenimo kelionę. Kartu su dar keliais šimtais moterų jos šešias savaites Karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešiu „Viktorija“ plaukia į Angliją, kad vėl būtų kartu su savo vyrais. Šių „karo nuotakų“ padėtis nepavydėtina: palikusios artimuosius ir savą aplinką, merginos ketina pradėti naują gyvenimą svetimoje šalyje, nė nenutuokdamos, kaip jas priims naujosios šeimos ir kaip joms seksis gyventi su vyrais, kurių faktiškai nė nepažįsta. Kelionė kupina nuotykių, be abejo, pirmiausia dėl neįprasto gyvenimo lėktuvnešyje, kuriame pilna jūreivių. Ypač kai pradeda aiškėti paslaptys, galinčios nepataisomai sugadinti reputaciją, o laive ima megztis dviprasmiški santykiai.

Žymos sau: KPS: 480 Ke 2017 06 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

870(40) Jan Moran „Pergalės kvapas“

870(40) Jan Moran „Pergalės kvapas“

Jan Moran „Pergalės kvapas“

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: knygos aprašymas intrigavo. Tikrai mėgstu istorijas, kurios vyksta karo fone. Okupacija, išbarstyta šeima ir panašūs dalykai lyg ir žadėjo, kad čia bus viena tų istorijų, kurios privers prisiminti, kaip dabar gerai gyvename ir nubraukti vieną kitą ašarą.

Ir buvo čia daug ko. Žydų bėgimas nuo nacių, išdavystės, kraupios žudynės, pogrindžio veikla, šnipai ir panašūs dalykai tačiau taip silpnai, taip silpnai. Pvz., pagrindinė veikėja dėl netikėtai prasidėjusio karo atsiskyrė nuo sūnaus, kuris buvo paliktas Lenkijos dvare, paaiškėjo, kad dar ir žydų kraujo turi. Todėl visą knygą moteris ieškojo to sūnaus ir kartais būdavo įterpiami skyriai apie jo likimą. Tačiau, paprastai skaitydami tokias knygas šiurpstame, susilyginame su herojais, mums skauda… O čia viskas plaukė ir praplaukė, tarsi autorė nebūtų norėjusi labai jau leistis į žiaurias karo detales.

Kitos linijos irgi labai silpnos, įskaitant ir meilę. Tikrai esu skaičiusi įtaigesnių, labiau jausmus paliečiančių knygų.

OficialiaiKvepalus kurianti Danielė Bretankur – prancūzė, ištekėjusi už žymaus vokiečių mokslininko. Ji nusileidžia vyrui ir sutinka palikti sūnelį su anyta šeimos dvare Lenkijoje, kol jie tvarkys verslo reikalus Amerikoje. Danielė nė nenumano, kad kelionė namo prabangiu laivu iš Niujorko pakeis jos gyvenimą amžiams.
1939-aisiais pragaru virstanti Europa išblaško šeimą, tačiau moteris nepraranda vilties rasti sūnų. Per Londoną ir Paryžių į okupuotą Lenkiją keliaujanti Danielė desperatiškai bando surasti artimiausius žmones. Deja, paieškos neduoda vaisių, o jauna moteris įgyja naujų priešų. Vienintele nacių persekiojamos Danielės atspirtimi tampa vyro draugas Džonas Grėjus. Jo padedama ji priversta bėgti į Ameriką, kur tikisi pradėti gyvenimą iš naujo.
1940-ųjų Los Andželas. Kai atrodo, kad gyvenimas nebeteko prasmės, moteris grįžta prie savo šaknų. Danielė vėl pradeda kurti kvepalus. Ji pamažu atsitiesia ir pajunta pergalės kvapą – ryžtas ir talentas padeda jai išgarsėti ir pasiekti viską, dėl ko taip ilgai kovojo.

Žymos sau: KPS: 416 Ke 2017 06 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

869(39) E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

869(39) E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

E. O. Chirovici „Veidrodžių knyga“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ši knyga taip karštai pristatoma… Kaip literatūrinis šedevras, kaip kažkas tokio wow… Tai truputėli atbaido, nes skambūs žodžiai dažnai paslepia vidutinybes.

Tai savotiškas detektyvas. Literatūrinis agentas (ar pas mus būna tokių specialybių/profesijų?) gauna rankraščio pradžią. Ją siuntęs autorius teigia, kad čia autentiški prisiminimai apie įvykius nutikusius studentų miestelyje prieš 30 metų. Tuomet buvo nužudytas garsus profesorius. Autorius teigia, kad gavo tam tikrų detalių ir dabar romano pavidalu nori papasakoti istoriją. Žinoma, agentas ją skaito, skaitome ir mes, o istorija, staigmena staigmena, nutrūksta įdomiausioje vietoje. Tada dar paaiškėja, kad autorius sirgo ir mirė ir rankraščio tęsinio nėra. Ką daryti? Nusamdomas žurnalistas, tada prisijungia dar buvęs detektyvas ir t.t. ir t.t.. Visi seka senos istorijos pėdsakais.

Kertinis įdomumas turbūt tame, kad ne viskas yra kaip yra, ne viskas atrodo kaip atrodo, atskleidus vieną detalę ji paneigiama kita ir t.t.. Na žinote, taip būna geruose detektyvuose.

Tačiau man knygoje kažko pritrūko. Gal stipraus bum pabaigoje? Viskas taip nuosekliai ėjo ėjo ir baigėsi. Nenuvertinu. Parašyta įdomiai ir personažai tokie savotiški, kad nė vieno nepavyksta mėgti. Tai irgi gana unikalu. Ir visgi. Iki žadėtos sensacijos kažko pritrūko.

Oficialiai: Vieną dieną Niujorke dirbančio literatūros agento Piterio Kaco rankose atsiduria rankraščio, pavadinto „Veidrodžių knyga“, ištrauka. Rankraštyje autorius Ričardas Flynas dėsto savo prisiminimus iš studijų laikų, pasakoja apie meilę studentei Lorai Beins ir pažintį su garsiu Prinstono universiteto psichologijos profesoriumi Džozefu Videriu. Vieną 1987 m. gruodžio naktį profesorius žiauriai nužudomas savo namuose. Nusikaltimą tyrusiems policininkams taip ir nepavyko aptikti žudiko, byla iki šiol neišaiškinta. Tačiau Ričardas savo rankraštyje užsimena, kad yra pasirengęs įvardyti tikruosius nusikaltėlius.
Piteris Kacas nekantriai laukia žadėto knygos tęsinio, bet… taip ir nesulaukia. Galiausiai paaiškėja, kad Ričardas mirė, o jo rankraštis mįslingai dingo. Vis dėlto Piteris nepasiduoda. Pasitelkęs į pagalbą žurnalistą Džoną Kelerį, jis mėgina surasti knygoje minimus asmenis ir jų padedamas išsiaiškinti tiesą. Tačiau netrukus paaiškėja, kad šioje istorijoje nėra vienos tiesos, nes liudininkų prisiminimai yra subjektyvūs ir nepatikimi. Pasiklydę prieštaringos informacijos sraute tyrėjai nuleidžia rankas.

Žymos sau: KPS: 248 Ke 2017 06 11

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

868(38) Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

868(38) Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

Amy Ewing „Juodasis Raktas“ 3-oji „Vienišojo miesto“ knyga

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: su šia aš esu neaprašiusi trijų perskaitytų knygų ir žinote kas nutiko? Pamiršau! Žinau, kad skaičiau kažką iš jaunimo trilogijų, todėl tiesiog prisėdau ir aprašiau „Deglas Naktyje“, apie kurią jau esu pasakojusi. Ką tai reiškia? Arba mano su atmintimi negerai. Arba skaitau visiškai vienodas knygas, kurios pasimiršta vos tik į jų vietą stoja kitos.  Ir dar reiškia, kad anoji serija yra geroookai stipresnė ir įsimintinesnė.

Tai va, „Juodąjį Raktą“ skaičiau jau po ilgokos pertraukos ir pirmos dalys gerokai prabluko atmintyje. Žinojau, kad buvo įdomu.

Na, o paskutinė dalis kiek nuvylė. Kiek žavėjo nuotykiai, kuriamas pasaulis, intrigos, tai paskutinėje dalyje daugiau paverkšlenimų, ir šiaip jau didelio įspūdžio kulminacija nepaliko, pasirodė pritempta.

Tačiau smagu, kad visgi leidykla užbaigė trilogiją. Visumoje ji nebuvo bloga, tik aš čia labai nemyliu skaityti tos pačios istorijos su didelėmis pertraukomis.

Oficialiai: Norėdama sukurti ateitį ji turi nugalėti praeitį. Violeta ir Vienišojo miesto žmonės per ilgai gyveno priespaudoje, kontroliuojami ir engiami Brangakmenio kilmingųjų. Vis stiprėjanti sukilėlių organizacija „Juodasis raktas“ ketina nuversti valdžią ir išgriauti sienas tarp miesto rajonų. Violeta yra viena iš sukilimo vadų, bet turi ir asmeninį tikslą – išgelbėti seserį Heizelę, kurią pagrobė Ežero kunigaikštienė. Pirmiau ji ilgai kovojo, siekdama pabėgti iš Brangakmenio, o dabar ryšis bet kam, kad sugrįžtų ir išvaduotų ne tik Heizelę, bet ir visą Vienišąjį miestą. 

Žymos sau: KPS: 296 Ke 2017 06 09

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

 

866-867(36-37) Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

866-867(36-37) Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

Erin Watt „Broken Prince“ ir „Twisted Palace“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: įspėjimas: jei neskaitėte „Popierinės princesės“, tai šiuos komentarus praleiskite. Aptariamos knygos yra tiesioginis pratęsimas, tad tikrai pasitaikys spoilerių.

Įrašą nusprendžiau apjungti, nes knygas perskaičiau vienu ypu. Man net sunku atskirti, kur baigėsi viena dalis, o prasidėjo kita. Susijęs nutikimas – antrą dalį pirkau „Kobo“ knygyne (beje, patarkite, kur geriausia pirkti epub formato užsienines knygas? Galvojau, gal „Barnes and Noble“, bet panašu, kad jie neduoda savo knygų parsisiųsti į kitokį įrenginį nei „Nook“?). Iš karto sulaukiau banko skambučio dėl įtartinos operacijos, su kuria viskas gerai, bet vistiek buvo įdomi patirtis :).

Na, o kalbant apie pačias knygas, tai neseniai skaičiau gerą atsiliepimą, kad šios knygos yra tokios, kurias skaičius reiktų neprisipažinti. Pagalvokime, juk man jau tuoj 35 metai, o aš neatsitraukdama (dalį trečios dalies perskaičiau telefone, kelyje) skaitau vaikišką meilės romaniuką. Vai vai vai. Ir nežinau kuo patraukė. Emocijų gausa?

Pirmoji knyga baigėsi, kai Ela aptikusi savo vaikiną su tėvo mergina pabėga. Tad, žinoma, antroje dalyje visi jos ieško. Broliams Karaliams mokykloje nesaldu, nes jie prarado savo statusą. O visas mokyklinis pasaulis šiek tiek priminė serialą „Gossip Girl“. Turčiai, kuriems už mokslus svarbiau reitingai, reputacija ir visokie kiti niekai.

Kadangi porelė išsiskyrė, tai antroje dalyje pilna savigraužos, pergyvenimų ir visokių nuotaiką gadinančių detalių, na. Nebebuvo taip įdomu, kaip pradžioje. Paskutinė dalis iš vis pasirodė pritempta, problemos išgalvotos, kad tik būtų apie ką rašyti, pabaiga visiškai nuspėjama. Ar nuvylė? Ne. Niekas čia nebandė išlaužti šedevro. Pametėjo krūvą emocijų mažam žmonių ratui, gerai išsuko ir paleido. Tačiau paaiškinti, kodėl aš skaitau tokias knygas, vis dar negaliu.

Oficialiai: Antra dalis: Reed Royal has it all—looks, status, money. The girls at his elite prep school line up to date him, the guys want to be him, but Reed never gave a damn about anyone but his family until Ella Harper walked into his life. What started off as burning resentment and the need to make his father’s new ward suffer turned into something else entirely—keep Ella close. Keep Ella safe. But when one foolish mistake drives her out of Reed’s arms and brings chaos to the Royal household, Reed’s entire world begins to fall apart around him. Ella doesn’t want him anymore. She says they’ll only destroy each other. SHE MIGHT BE RIGHT.

trečia dalis: From mortal enemies to unexpected allies, two teenagers try to protect everything that matters most. Ella Harper has met every challenge that life has thrown her way. She’s tough, resilient, and willing to do whatever it takes to defend the people she loves, but the challenge of a long-lost father and a boyfriend whose life is on the line might be too much for even Ella to overcome. Reed Royal has a quick temper and even faster fists. But his tendency to meet every obstacle with violence has finally caught up with him. If he wants to save himself and the girl he loves, he’ll need to rise above his tortured past and tarnished reputation. No one believes Ella can survive the Royals. Everyone is sure Reed will destroy them all.
They may be right.

Žymos sau: KPS: 370+370 Ke 2017 06 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook