Pagal
Mėnuo: liepos 2017

876(46) Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“

876(46) Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“

Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šie laikai yra gėris. Užpraeitą savaitę išvažiavome į Anykščius. Įsidėjau skaityklę, bet kempinge vyras pasiskundė, kad pamiršo savąją. Paskolinau. Pati išsitraukiau telefoną, įsijungiau „Milžiną“ ir per vakarą perskaičiau „kažką tokio paprasto ir greito“.

Knyga man patiko nes gana linksma, paprasta ir tinkanti šaltam vasaros vakarui palapinėje.

Knyga man nepatiko nes, veikėja pasirodė kažkokia žliumba. Nežinau, kaip 10 metų galima inkšti dėl paauglystėje nepavykusių santykių. Dar nepatiko dėl to, kad buvo labai nerealistiška. Šiaip visokie detektyvai, psichologiniai trileriai ir panašūs skaitalai įtraukia tuo, kad nesunku įsijausti į kuriamą aplinką. Psichai, arba kerštaujantys bičai, arba atsitiktinės nelaimės, visko gi būna. Čia gi intriga ir kulminacija man pasirodė visai negyvenimiškos ir net juokingos kažkiek. Isterikų susirinkimas. Tiek.

Oficialiai: Norai 26-eri, ji – sėkminga kriminalinių romanų rašytoja – netikėtai sulaukia kvietimo dalyvauti Klerės mergvakaryje įspūdingoje užmiesčio viloje. Draugės nesimatė dešimt metų ir Nora visai nenori prisiminti praeities. Bet Klerė buvo geriausia jos vaikystės draugė.
Per mergvakarį Norai vis primenami skaudūs praeities įvykiai. Jos susierzinimą pakeičia siaubas, kai per spiritizmo seansą pasigirsta pranašystė apie nelaimę.
Po keturiasdešimt aštuonių valandų Nora pabunda ligoninėje sutrenkta galva ir apimta didžiulio kaltės jausmo. Jai sunku prisiminti, kas įvyko praėjusį vakarą, tačiau ji turi tai padaryti, nes tragiški įvykiai vis nesibaigia.

Žymos sau: KPS: 320 Kę 2017 07 08

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

875(45) Harlan Coben „Nepažįstamasis“

875(45) Harlan Coben „Nepažįstamasis“

Harlan Coben „Nepažįstamasis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Daugelis žino, kad aš mėgstu trilerius ir detektyvus. Kai paprašydavau rekomendacijų, tai pastoviai tarp jų šmėžuodavo Coben pavardė. Nieko nebuvau skaičiusi, bet vis girdėjau ir girdėjau liaupses, kol vieną dieną čiupau pirmą pasitaikiusią jo knygą ir perskaičiau.

Na, ir negaliu sakyti, kad dabar pulsiu skaityti visas. Gal. Kai nežinosiu ką pasirinkti, ištiks visiškas neskaitadieniškas štilis ir panašiai. Tačiau negaliu sakyti, kad jis mane sužavėjo.

Daug kartų sakiau, dar vieną kartą pasikartosiu, mane šiurpina JAV maži miesteliai, kuriuos pažįstu tik iš knygų ir filmų. Na tie, amerikietiškosios svajonės, su bendruomene, nuosavais nameliais, dažniausiai baltais ir t.t. Tiesiog šiurpu yra viskas ką skaitau apie juos. Tie kaimynų santykiai. Brrrr. O knygos veiksmas vyksta kaip tik tokioje vietoje.

Pirmuose puslapiuose prie Adamo prieina nepažįstamasis ir pasako, kad jo žmona kadaise imitavo nėštumą. Nuo tos žinios viskas pradeda vyniotis. Istorija kaip ir nieko, bet manęs neįtikino nei nepažįstamojo veiksmai, nei pamišęs eks policininkas, kuris elgėsi kaip kokiose Tarantino filmų pigesnėse parodijose, nei finalinė intriga…

Skaičiau, susidomėjau, įsitraukiau, net negalėjau atsitraukti, bet toks jausmas visada buvo, kad kažko labai smarkiai trūksta. Smalsumas sužadintas, bet išaiškėjus paslapčiai lieka nusivylimo kartėlis.

OficialiaiNepažįstamasis gali pasirodyti lyg iš niekur, galbūt išdygti bare, stovėjimo aikštelėje ar mažoje krautuvėlėje. Jo tapatybė nežinoma. Jo motyvai — neaiškūs, o informacija — nepaneigiama. Jis sušnabžda keletą žodžių į ausį ir pradingsta, palikęs tave rankioti akimirksniu sudužusio pasaulio šukes.
O Adamas Praisas turi ką prarasti — laiminga santuoka su gražia moterimi, du nuostabūs sūnūs bei visi kiti amerikietiškos svajonės atributai: didelis namas, geras darbas, regis, tobulas gyvenimas.
Ir tada prie jo prieina nepažįstamasis. Sužinojęs gniuždančią savo žmonos Korinos paslaptį, užsipuola ją, ir tobulo gyvenimo miražas išsisklaido, tarsi jo išvis nebūtų buvę. Netrukus Adamas supranta įsivėlęs į kažką daug pavojingesnio nei Korinos apgaulė ir suvokia, kad jei žengs nors vieną neteisingą žingsnį, sąmokslas, kurį jis atsitiktinai aptiko, ne tik sudrebins gyvenimus — jis sunaikins juos.

Žymos sau: KPS: 320 Kę 2017 07 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

 

874(44) Emma Haughton „Dabar tu mane supranti“

874(44) Emma Haughton „Dabar tu mane supranti“

Emma Haughton „Dabar tu mane supranti“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šiuo metu vyksta kažkoks bibliotekų skaitymo iššūkis, kurio metu, man regis, yra vienas iš iššūkių pasirinkti bet kokią knygą iš lentynos. Su šia aš pasielgiau panašiau. Dūriau pirštu, nieko negalvodama, manau, kad gal tai net pirma mano skaityta šios leidyklos knyga.

O istorija visai nieko tokia. Pasakoja apie dingusio vaikino draugus, šeimą, santykius. Galiausiai įpinama šiek tiek psichologinio trilerio ir detektyvų elementų. Nėra kažkas tokio wow, bet lengvam pasiskaitymui tiks. Neseniai skaičiau knygą „Viskas, ko tau nesakiau“, tai tiek savo pavadinimu, tiek atmosfera man kažkaip labai šios istorijos panašios.

Visgi, negaliu rekomenduoti. Nes po jos perskaičiau dar dvi knygas ir detalės blėsta. Niekas nesukrėtė, niekas nesukėlė intrigos (pačią pagrindinę lengvai nuspėsite atidžiai skaitydami), plaukė ir praplaukė.

OficialiaiEmmos Haughton romanas „Dabar tu mane supranti“ – puikiai sukomponuotas psichologinis trileris, įtraukiantis ir nepaliekantis skaitytojo ramybėje iki pat paskutinio puslapio. Rutuliodama paauglio Denio dingimo ir paieškų intrigą, autorė atskleidžia gilų ir sudėtingą jo draugės Hanos, jos tėčio, Denio tėvų ir Dauno sindromu sergančios Denio sesutės Alisos pasaulius.
Kaip netikėti ir siaubingi nutylėtos paslapties padariniai, menkutis sandėris su sąžine pasmerkia begalinei nežinios ir bergždžių pastangų rasti pradingėlį kančiai. Bėgimas nuo tiesos, nuo akistatos su savo artimu, su savimi pačiu sutrupina ramų ir gražų šeimos pasaulį, suardo tarpusavio pasitikėjimą. Ir vis dėlto romano gale visos meistriškai supintos gijos, iškėlusios į paviršių ištikimybės, meilės, draugystės, pasiaukojimo, saviapgaulės ir praregėjimo temas, galų gale išsiriša.
Romane sukurtas įdomus Hanos paveikslas – nors tik paauglė, ji įžvalgesnė ir protingesnė už daugelį tiesos nebeatpažįstančių, prie savo norų pasaulį pritaikiusių suaugusiųjų, reginčių tai, ką nori regėti. Knygoje tiesa iškyla kaip pamatas, kaip išeitis, nors dažnai sunkiai pakeliama, ji praplėšia iliuzijų šydą, rodos, garantavusį saugų ir patogų gyvenimą, ir veikėjams, subrendusiems po išbandymų audrų, palieka džiugaus susitikimo viltį.

Žymos sau: KPS: 246 Kę 2017 07 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

873(43) Simona Ahrnstedt „Tik viena naktis“

873(43) Simona Ahrnstedt „Tik viena naktis“

Simona Ahrnstedt „Tik viena naktis“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ką tik ieškojau knygos aprašymo ir paskaičiau skaitytojų komentarus. Juokas suėmė, kai perskaičiau, kad rašo tai labai intriguojanti knyga, kad tai nėra lėkšta meilės istorija ir ji net gali įkvėpti. Ak! Įdomu, kiek knygų perskaitė žmogus, kad čia rado intrigos ir įkvėpimo.

Šiaip čia yra žiauriai lėkšta meilės istorija, kurią turbūt romantinių knygų skaitytojai ne kartą skaitė. Vienas nori atkeršyti kito šeimai, bet jie susitinka ir įsiplieskia didelė aistra, kuri verčia abejoti. Kerštas ar meilė? Ir galiausiai spėkite kas nugali?

Šiai knygai skiriu didesnį įvertinimą tik todėl, kad man buvo įdomus aprašytas finansų pasaulis. Na ir šiaip nėra gal labai blogai, kai nori romantikos :D.

OficialiaiNatalija De la Grip – viena perspektyviausių Švedijos finansininkių. Nepaisant to, jog gimė aukštuomenės šeimoje ir priklauso elitui, karjeros aukštumų ji siekia savo jėgomis. Išsiskyrusi su sužadėtiniu, Natalija atsiduoda darbui ir stengiasi įrodyti savo valdingam tėvui, jog yra verta deramo posto šeimos verslo imperijoje.
Davidas Hamaras – išsišokėlis, finansų pasaulio blogiukas. Priešingai nei Natalija, jo kilmė žema ir vaikystėje jam teko susidurti su nemažai vargo, tačiau nepaisant to, Davidas tapo vienu turtingiausių rizikos kapitalistų. Kai kurie šiuo vyru žavisi, kai kurie nekenčia.
Intrigų pilnas finansų pasaulis vieną saulėtą dieną suveda Nataliją ir Deividą, kurį vis dar kankina niūrios praeities šešėliai ir noras atkeršyti De la Gripų šeimai už žiaurias patyčias praeityje. Natalijai ne paslaptis, kad jos šeima nekenčia Davido, tačiau ji vis dar negali atsakyti į klausimą: kodėl? Ar Davidas su ja nuoširdus ir neturi kėslų? Netikėtai tarp jųdviejų atsiradusi aistra nugali praeities nuoskaudas, o kartu praleista naktis sujaukia visas mintis. Jie – mirtini priešai ir tai buvo tik viena, geismo ir aistros kupina naktis. Šie santykiai neturi ateities. Bet ar tikrai?

Žymos sau: KPS: 440 Kę 2017 07 01

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

872(42) Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

872(42) Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

Deborah Rodriguez „Kabulo grožio mokykla“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Pasakysiu atvirai, kad nors iš smalsumo ir paskaitau vieną kitą knygą apie musulmoniškus kraštus, nesu didelė jų gerbėja. Beje, kažkaip dažnokai jos pasitaiko parašytos pagal tikras istorijas, ar pačių tų istorijų dalyvių.

„Kabulo grožio mokykla“ buvo vienintelė knyga, kuri mane sudomino per paskutinį apsilankymą bibliotekoje. Tiesą sakant, net nesudomino, bet aš net jei nieko įdomaus nerandu, ką nors vistiek pasiimu, kad turėčiau dėl ko reguliariai sugrįžti. Tai vat pasiėmiau šią. O juk ir rašau grožio blogą, tad paskaityti apie grožio salonus kituose kraštuose smalsu. Ir ne bet kokiuose kraštuose.

Esmė ta, kad knygos autorė pasakoja realią savo kelių metų atkarpą. Kartu su viena iš pagalbos organizacijų ji savanoriškai išvyko į Afganistaną iš karto po Talibų valdžios nuvertimo. Autorė yra kirpėja ir viskas susiklostė taip, kad pažinusi vietines ji nusprendė atidaryti grožio mokyklą, kurioje afganistano moterys galėtų išmokti amato ir taip bent truputį išsivaduoti iš vyrų priespaudos bei įgyti savarankiškumo. Grožio salonai talibų laikais buvo visiškai uždrausti, tad net ir seniau šiek tiek to amato besimokiusios moterys tikrai buvo praradusios įgūdžius, atsilikusios nuo naujausių technologijų ir pan.

Tai vat visa ta knyga ir pasakoja apie, tai kaip sekėsi įgyvendinti planą, apie biurokratinius vargus, apie prietarus, įterpiant keletos moterų asmeniškas istorijas, kultūros skirtumus ir pan, dalykus.

Visada prieš akis stovi savotiška priešprieša. Mes – vakarietės – visada galvojame, kad musulmonės yra vargšos užguitos moterytės. Iš dalies taip ir yra, iš pasakojimų galima suprasti, kad joms nesvetimas noras dirbti, būti gražiomis ir t.t., bet iš kitos pusės šimtus metų puoselėtos tradicijos taip įaugę į kraują, kad prasiveržia visur. O ir kas čia keisto. Kai pagalvoji, juk ir pas mus vis dar smerkiamos moterys, kurios nenori vaikų, nekelia didelių vestuvių, nekeičia pavardės ištekėjusios ir dar daug visokių prietarų turime. Tai ką jau kalbėti apie anuos kraštus, kur moteris svajoja apie meilę, bet visada pasmerks tokias, kurios pašoka (net ir su merginomis) kitų vyrų akivaizdoje. Na ir taip toliau.

Savotiškai įdomi knyga. Be intrigos, be kažkokio happy end’o. Tiesiog pasakojimas apie patirtį.

Oficialiai: Amerikietė Deborah Rodriguez atvyko į Afganistaną teikti humanitarinės pagalbos, kai 2001 m. buvo nuverstas Talibano režimas. Gyventojai, ypač užsieniečiai, sužinoję, kad ji yra kirpėja, labai apsidžiaugė, nes režimas buvo uždraudęs grožio salonus visoje šalyje.
Komunikabili moteris peržengė kalbos barjerą, susipažino su kultūrinėmis tradicijomis. Ji pelnė Afganistano moterų pasitikėjimą, ir jos nevaržomos dalijosi savo gyvenimo istorijomis: nuotaka, kuri turėjo įrodyti savo nekaltybę pirmąją vestuvių naktį; dvylikametė, ištekinta tam, kad padengtų šeimos skolas, Talibano kovotojo žmona, kuri ryžosi mokytis, nepaisydama vyro smurto.
Remdamasi šia patirtimi autorė nusprendžia nutraukti savo nesėkmingą santuoką ir pamilsta taip, kaip mylima Afganistane.

Žymos sau: KPS: 328 Kb 2017 06 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook