Pagal
Mėnuo: sausio 2018

923(22) Neil Gaiman „Niekurniekada“

923(22) Neil Gaiman „Niekurniekada“

Neil Gaiman „Niekurniekada“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aš skaičiau ne vieną Neil Gaiman knygą, bet jis tikrai nepretenduoja tapti mano mylimiausiu autoriumi. Taip pat galiu pasakyti, kad nė viena tų knygų nebuvo kažkuo mane nuvylusios, nebuvo taip, kad reiktų kankintis, dūsauti ir sunkiai kastis iki pabaigos. Visgi, kažko man autoriaus stiliuje trūksta. Ne istorijose, nes jos dažniausiai puikios ir tampa kultinėmis, bet pačiame rašymo stiliuje.

Visgi „Niekurniekada“ yra viena tų knygų, kurios man labai patiko ir neturiu kažkokių priekabių. Perskaičiau labai greitai. Valandėlė traukinyje į Kauną, dar porą valandėlių viešbutyje ir važiuodama atgal skaičiau jau kitą knygą.

Šiaip man labai patinka istorijos, kuriose į įprastą mūsų gyvenimą įsipina koks nors pogrindis. Na, kaip Haryje Poteryje yra tas magiškasis pasaulis. Taip „Niekurniekada“ turi požeminį Londoną, kuriame viskas veikia visai pagal kitus dėsnius, yra magijos, yra daug įdomių personažų bei vietų. Vaikštom vat ir nieko nežinom :). Man vis norėjosi lyginti su Roderick Gordon, Brian Williams „Tuneliais“. Turi kažkokios bendros nuotaikos.

Smagūs charakteriai, linksmi nuotykiai, nenuobodu ir norisi dar! Žinau, kad yra kažkoks serialas, bet žiūrimi dalykai manęs nedomina :). Knygą rekomenduoju.

Oficialiai: Neįtikėtina istorija prasideda, kai Ričardas Meihju – paprastas geros širdies žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą, – išdrįsta stabtelti prie ant šaligatvio gulinčios sužeistos merginos. Tą akimirką viskas ir visam laikui pasikeičia.
Paprasta, pilka Ričardo kasdienybė baigiasi ir prasideda kelionė į Londoną kažkur apačioje – pavojingą pasaulį, į kurį žmonės kartais įkrenta pro tikrovės plyšius…
Jį įsuka pasaulis, apie kurio egzistavimą nė neįtarė, – patamsių subkultūra, klestinti apleistose metro stotyse ir kanalizacijos tuneliuose, miesto požemių visata, daug keistesnė ir pavojingesnė už tą, kurią pažinojo iki šiol…
Atsargiai, kraštas!

Žymos sau: KPS: 336  Kb 2017 01 06

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

922(21) Peter May „Juodasis namas“

922(21) Peter May „Juodasis namas“

Peter May „Juodasis namas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: paburnosiu ne visai į temą. Kadaise labai mėgau el. parduotuvę knygos.lt, bet po to jie išprotėjo ir užuot skatinę mane kažką pirkti, paleido pop-up’us, kurie iššokdavo ir nukreipinėdavo mane iš doros (noriu išleisti pinigus) kelio į kažkokias ten rekomendacijas ar kitas nesąmones, norėdama prisibrauti prie knygos, turėdavau paspausti kelis iksiukus. Tada galvojau, ai, yra „Knygų klubas“ ir man užteks. Bet dabar, visai neseniai, tas „Knygų klubas“ atsinaujino ir nervina. Meniu juostos išsiskleidinėja vos pajudinus pelę, mirga marga. Aš pradėjau net atsargiai, kaip plėšikė ten elgtis, galvoju atsargiai atsargiai nuvesiu pelę iki autoriaus pavardės, kurią noriu nusikopijuoti ir nepriliesiu tos viršutinės juostelės ir niekas neiššoks… Kur tau, gi grįžti į viršų, kad persijungčiau tabą, vistiek reikia ir viskas šokinėja bei mirga :). Gal tik man. Gal tik mano naršyklėje, bet jau pasiilgau senų gerų laikų.

Na, o kas liečia knygą, tai man ji kažkodėl labai patiko. Labai priminė „Paskutinį Lapį“.

Finas yra Škotijos didmiesčio policininkas, kuriam tenka grįžti į uždarą vaikystės salą tirti nusikaltimo. Ir įdomiausia šioje knygoje buvo ne ta tyrimo dalis, o apskritai aplinka. Kiek mažai aš žinau apie škotus ir jų kalniečius. Turbūt tik iš to serialo šiek tiek :). Net nenumaniau, kad ne visi škotai, ypač mažieji, dar nepradėję eiti į mokyklą, gali nemokėti angliškai. Net nenumaniau, kokios ten stiprios religinės bendruomenės. Žinoma, tai tik knyga, bet būtent tokie romanai parašomi ne vien fantazijomis remiantis. Kiek supratau aprašyta retų paukščių medžioklė yra visai reali ir paremta tikrais faktais.

Na, o nusikaltimas irgi pasirodė gana įtikinamas, nes alkoholis, religija ir šeimyninės dramos kartais žmones paverčia bepročiais.

Oficialiai: Luiso saloje įvykdyta žiauri žmogžudystė, panaši į tą, kurią tyrė Edinburge dirbantis Finlis Makleodas. Kadangi Finlis gimė ir užaugo Luiso saloje, jam tenka keliauti į gimtinę ir įsitikinti, ar tai nėra to paties žudiko darbas. Netoli Škotijos krantų esanti Luiso sala yra nepaprastai graži, tačiau atšiauri, niūrių žmonių gyvenama žemė. F. Makleodas ją paliko beveik prieš du dešimtmečius ir nesitikėjo sugrįžti. Tačiau pabėgti nuo skausmingų praeities šešėlių nėra taip paprasta. Pradėjęs bylos tyrimą, jis susitinka su senais pažįstamais ir, iš smulkių detalių dėliodamas nusikaltimo paveikslą, suvokia, kad tyrimas veda prie neišvengiamos akistatos su visą jo gyvenimą apnuodijusiomis didžiausiomis baimėmis.

Žymos sau: KPS: 336  Ke 2017 01 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

921(20) Ruta Sepetys „Druska Jūrai“

921(20) Ruta Sepetys „Druska Jūrai“

Ruta Sepetys „Druska Jūrai“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai:  dar viena labai greitai perskaitoma knyga, nors jos turinys jautresnius gali šokiruoti. Iš esmės istorija pasakoja apie vieną Antrojo Pasaulinio karo pabaigos fragmentą, kuriam įvairios knygos (filmai) skiria gana mažai dėmesio. Tai civilių evakuacija iš Prūsijos. Vokiečiai pralaimi, jie atsitraukia ir duoda leidimą prūsams bėgti į Vokietiją. Greičiausia ir prieinamiausia galimybė – laivai. Todėl lavina žmonių traukia į uostus, bando gauti leidimus (atrankos žinoma pagal SS požiūrį į žmones) bei patekti į laivą. Knygoje rašoma apie nedidelę grupelę, kuri bando taip pat pabėgti. Kiekvienas su savo istorija, su savo praeitimi, su savo vargu.

Ir kai atrodo, kad jų kančios baigėsi, tikslas, nors ir tarpinis, bet garantuojantis saugumą – laivas, pasiekiamas… Kas nutinka tada? Teks paskaityti knygą arba pasidomėti istoriniais faktais apie laivą „Wilhelm Gustloff“. Jo tragedija palietė daugiau žmonių ne Titaniką.

Pati knyga lyg ir nieko ypatingo. Panašias istorijas galima paskaityti daugelyje romanų, kurie fonui pasirenka karą, tačiau panašios man patinka, tad neturiu kuo skųstis. Ir skaitytojai nėra paliekami visiškoje nežinioje, kaip anoje, neseniai mano aprašytoje knygoje.

Oficialiai: …1945 metų žiema. Keturi jauni žmonės: du vokiečiai, lietuvė, lenkė. Keturios paslaptys. Jų keliai susikerta bėgant su tūkstančiais kitų nuo puolančios sovietų kariuomenės. Jų tikslas – pakliūti į „Wilhelm Gustloff“, laivą, turintį juos išgelbėti nuo okupantų. 1945 m. pradžioje puolant sovietų kariuomenei vokiečių karinės pajėgos chaotiškai traukiasi į Vokietiją. O kartu su jais nuo smurto bėga gyventojai iš Rytprūsių ir Baltijos šalių. Praradę gimtuosius namus, netekę artimų ir mylimų žmonių, baimės ir nevilties kaustomi pabėgėliai skuba į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Tačiau vietos juose užteks ne visiems. Paliktieji pasmerkti neišvengiamai lemčiai. Tačiau ir Baltijos jūroje tyko pražūtis nuo rusų povandeninio laivo torpedų. Šioje tragiškoje kelionėje susipina keturių jaunų žmonių istorijos. Pabėgėlių sraute likimas suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Rytų Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys. Karo girnose negailestingai sumalti tūkstančių paprastų žmonių, ypač vaikų, likimai, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusi katastrofa ir net pražuvęs Gintaro kambarys – visa tai R. Sepetys meistriškai įaudė į sukrečiantį ir realistinį istorinio romano audinį.

Žymos sau: KPS: 320  Kn 2017 01 03

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

920(19) Kathleen Tessaro “Mergina iš antikvariato”

920(19) Kathleen Tessaro “Mergina iš antikvariato”

Kathleen Tessaro “Mergina iš antikvariato”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: šios autorės knygos (aš dar skaičiau „Kvepalų kolekcionierę“) įdomios tuo, kad neblogai nupiešia laikmetį. Pvz., čia veiksmas vyksta sausojo įstatymo laikais JAV.

Ir dar man patinka, kad istorijos kuriamos labai natūraliai. Jei ir yra meilė, tai nebūtinai bus laiminga. Ir nebūtinai bus kažkokių knyginių dramų. Jei turi rūpesčių, nebūtinai jie išsispręs. Bet jei kankiniesi, tai nebūtinai reiškia, kad tavo gyvenime negali būti ir tikrai gerų dienų.

Papasakotas gana trumpas vienos merginos gyvenimo epizodas. Ji bėgo nuo savo gyvenimo, paslydo, bandė atsitiesti. Mes taip ir nežinome ar jai galiausiai pasiseks, bet skaityti buvo įdomu. Mėgstat džiazą, retro drabužius, airiškus šokius, antikvarą, aukštuomenės pletkus? Knyga jums!

OficialiaiRaudonplaukė airė Meivė Faning užaugo skurdžiame italų kvartalėlyje su našle motina. Gudri, sumani ir protinga mergina net neabejoja, kad gyvenime yra verta daug daugiau. Paskui savo svajonę ji nukeliauja į Niujorką, tačiau aistringa niekam tikusių plevėsų ir kontrabandinio džino trauka stumia ją vis žemiau, kol neišsipildžiusių vilčių naštos nebepakėlusi mergina atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Netikėtai ją užkalbina paslaptinga gražuolė, kurios didžiausias trūkumas – toks pašėlęs laisvės troškimas.
Apmaldžiusi sielos žaizdas Meivė grįžta į Bostoną. Pasitelkusi įžūlumą ir įgimtą žavesį ji gauna darbą paslaptingumu alsuojančiame antikvariate. Jo savininkas pasakoja nepaprastas retų daiktų istorijas ir supažindina su keistuoliais kolekcininkais. Netikėtas likimo vingis atveda Meivę prie turtuolių Van der Larų durų, o už jų – paslaptingoji draugė iš ligoninės Diana. Neįtikėtina prabanga besimėgaujanti gražuolė įtraukia Meivę į aukštuomenės gyvenimą, bet nejučia mergina suvokia, kad apsimestinis gyvenimas nė iš tolo neprilygsta amžina verte alsuojančioms antikvariato retenybėms.

Žymos sau: KPS: 464  Kn 2017 12 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.

919(18) Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“

919(18) Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“

Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: pagaliau ir aš skaičiau šią populiarią knygą. Ar man patiko? Taip, lengvai ir greitai skaitoma bei svarbi knyga, ypač užsienio skaitytojams, kuriems kaip suprantu ji ir parašyta. Labai norisi vakarų pasauliui priminti, parodyti, nupasakoti, ką žmonės patyrė dėl sovietų žiaurumo.

Man pačiai čia kažko labai naujo nebuvo, sukrėtimo nepatyriau, nes aš kadaise mėgau tokio žanro knygas (įskaitant Holokausto temą), tad apie žiaurumą ir nužmogėjimą esu prisiskaičiusi, tačiau nepaisant to pasirodė įtaigu, jautru. Vietomis graudinausi. Ten, kur pasireikšdavo žmonių gerumas.

Ko pritrūko, tai bent kiek stipresnės pabaigos. Bent išgalvotos dokumentikos kaip susiklostė žmonių gyvenimai. Nes dabar gyveni su jais, pergyveni ir paukšt, nieko… Atostogų metų perskaičiau ir „Druska jūrai“, ten pabaiga man labiau patiko. Ne dėl to kaip baigėsi, o dėl to, kad buvo leista sužinoti tą baigtį.

Oficialiai: Ruta Sepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ – tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…
1941-ieji. Penkiolikametė Lina, talentinga meniškos sielos mergaitė, rengiasi dailės studijoms, o jauna širdis pasirengusi pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir gražiausios svajonės pažyra šukėmis… Lina su motina ir broliu išvežama į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime.
Mergina stengiasi narsiai atlaikyti likimo jai skirtus smūgius ir prisiekia įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniuose ir aprašymuose. Rizikuodama gyvybe, Lina kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir jam tai bus ženklas, kad brangiausi žmonės dar gyvi.
Neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą šiurpioje tremtinių kasdienybėje. Tik ar vien meilės pakanka, kad išliktum?

Žymos sau: KPS: 336  Kn 2017 12 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos.