Pagal
Mėnuo: vasario 2018

931(30) Dror Mišani „Dingęs be žinios“

931(30) Dror Mišani „Dingęs be žinios“

Dror Mišani „Dingęs be žinios“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aš jau esu minėjusi, bet tiems, kurie skaito pirmą kartą priminsiu, kad šį blogą rašau ne todėl, kad noriu su jumis pasidalinti savo mintimis apie knygas. Čia yra šalutinis rezultatas. Rašau sau, tam, kad prisiminčiau, kad mano gyvenime buvo tokia knyga ir keli komentarai ar patiko. Žinau, kad tam tikslui žmonės naudoja „goodreads“, bet nepamirškime, kad jie atsirado 2007 metais, o aš pradėjau bloginti 2008, tad ta sistema man buvo tiesiog dar nežinoma ir toli gražu ne tokia populiari kaip dabar. O po to jau tęsiau tiesiog taip, kaip esu įpratusi. O ką skaičiau aš pamirštu. Pvz., su šia knyga aš esu neaprašiusi 3 perskaitytų. Ir šiandien keliaudama namo visą laiką sukau galvą, kokios jos buvo. Kai jau prisiminiau pavadinimus, tai galiu smulkiai atpasakoti ir turinį ir papasakoti apie veikėjus ir t.t., sunkiausia prisiminti sąrašą :D

Taigi, „Dingusį be žinios“ bibliotekoje prigriebiau dėl to užrašo ant viršelio, kad „Izraelis sugrįžta į detektyvų pasaulį“. Iš tiesų, pagalvojau, kažkaip lyg ir nesu skaičiusi to krašto autoriaus, tuo labiau šiuolaikinio detektyvo. Na ir knyga pasirodė ne tokia, kurią rekomenduočiau savo vyrui (jam siūlau tik itin įstrigusias), bet tikrai visai nieko skaitaliukas. Visgi tai, kad per daug nenuobodžiavau, nereiškia, kad nėra prie ko kabinėtis. Pvz., man nusikaltimo tyrėjas pasirodė visiškai joks. Autorius bandė jį pavaizduoti standartiškai (užsisklendęs, vienišas, nelabai trykštantis meile šeimai, šioks toks atskalūnas darbe), bet nelabai išėjo. Visiškai joks, pilkas ir neįdomus žmogus. Taip pat prigalvota šalutinių keistuolių, kurie su istorija mažai susiję, bet dėmesio šiems skirta su kaupu. Dar net daugiau nei svarbesniems veikėjams.

Kas patiko? Aplinka. Man visada įdomu skaityti apie skirtingų šalių policijos darbo organizavimą ir pan.

OficialiaiInspektorius Avrahamas Avrahamas daugybę metų dirba ramiame Tel Avivo priemiestyje Holone. Iš patirties jis gali pasakyti, kad nusikaltimai čia visai paprasti – Holone nėra serijinių žudikų, žmogžudžių ar prievartautojų. Taigi kai sutrikusi motina praneša, kad šešiolikmetis sūnus negrįžo iš mokyklos, inspektorius ją patikina, kad berniukas netrukus parsiras. Bet jis neparsiranda. Kuo daugiau detalių apie dingusį vaiką ir jo gyvenimą tyrėjas atskleidžia, tuo paslaptingesnė atrodo tiesa. Įstrigęs tyrimas verčia Avrahamą Avrahamą nerimauti bei abejoti savimi. Nirtulį kelia ir kaimynystėje gyvenančio anglų kalbos mokytojo kišimasis į bylos eigą. Ar neįtikimas jo pasakojimas padės rasti vaiką, kol dar ne per vėlu?..

Žymos sau: KPS: 368  Kb 2017 02 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

930(29) Margaret Atwood „Oriksė ir Griežlys“

930(29) Margaret Atwood „Oriksė ir Griežlys“

Margaret Atwood „Oriksė ir Griežlys“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Esu didelė postapokalipsės  žanro gerbėja, tad savaime suprantama, kad žinojau apie šią knygą. Tiesiog manęs ji netraukė ir tiek. O ir po ranka nepasitaikė. Autorė šiuo metu, manau, geriau žinoma dėl „Tarnaitės pasakojimo“, kurį jau senokai esu skaičiusi. Tą kartą pagalvojau, kad įtaigi rašytoja ir jei po ranka pasitaikys „Oriksė ir Griežlys“ – skaitysiu. Na ir va, pasitaikė.

Postapokalipsės žanro knygos būna labai įvairios. Meilė ir nuotykiai, kaip antai pas Susan Ee „Angelų įsiveržime“, žmonių tarpusavio santykiai, kaip Jana Vagner „Vongo ežere“, mistika ir nuotukiai, kaip Cronin „Perėjoje“ ar S. Kingo „Dvikovoje“. Arba daigau filosofijos ir pamąstymų, kaip „Oriksėje ir Griežlyje“.

Iš tiesų knygoje mažai veiksmo. Yra pasaulio pabaiga ir vienas išlikęs Sniego žmogus. Na ne visai vienas, dar yra grupelė mutantų, naujųjų žmonių. Sniego žmogus sėdi medyje, stebi mutantų gyvenimą, kuriam pats daro šiokią tokią įtaką ir prisimena savo jaunystę ir pasaulio kelią iki susinaikinimo. Čia irgi nebus kažkokios įtakos, tiesiog panagrinėtos mūsų pasaulyje aktualios problemos: vartotojiškumas, grožio kultas, maisto stygius, modifikuoti gyvūnai ir ligos, teroro aktai, nusikalstamumas, atskirtis. Na, viską žinot :D. Būtų galima sakyti, kad knyga priverčianti susimąstyti, bet mane tą rimtai padaryti yra privertęs tik vienas autorius :D.

Beje, visa smagus vertimas, nes tokius žodžius kaip kiauloidas, tai jau tikrai reikėjo sugalvoti :D. Netyčia sužinojau, kad čia yra visa trilogija. Ar kas nors skaitėte kitas dalis? Patiko?

OficialiaiPaklaikusi planeta prie katastrofos slenksčio: teroro aktai, epidemijos, genų inžinerijos eksperimentai, kol vieną dieną savaip išprotėjęs mokslininkas paverčia vartotojiško absurdo pasaulį negyvenama dykuma.

„Oriksė ir Griežlys“ nukelia skaitytoją į ne tokią jau tolimą ateitį, kuri laukia žmonijos, visas vertybes paaukojusios dėl vartotojiškos gerovės. Pagrindinis veikėjas Džimis, išlikęs po globalinės katastrofos su būreliu mutantų ir pasivadinęs Sniego žmogumi, stengiasi suvokti, kas atsitiko, kodėl staiga sugriuvo pasaulis. Kurdama jai įprastą dviplanį pasakojimą, autorė sugrąžina jį į praeitį: Sniego žmogus mintimis grįžta atgal į jaunystę, dar sykį išgyvena savo keistą ir tragišką meilę pornožvaigždei Oriksei, kurią, beje, savaip myli ir globoja jo vienintelis draugas ir blogio genijus Griežlys. Meilės drama pavirsta viso pasaulio katastrofa.

Apie autorę:

Žymos sau: KPS: 375  Kb 2017 02 07

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

929(28) B. A. Paris „Anapus uždarų durų“

929(28) B. A. Paris „Anapus uždarų durų“

B. A. Paris „Anapus uždarų durų“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą perskaičiau žaibiškai, nes įtraukianti taip, kad nesinori miegoti. Vien todėl lengvai skiriu 3 balus.

Pasakojimas apie vieną porą, kuri iš pažiūros gyvena tobulą gyvenimą ir vienas kitą myli. Bent taip viskas atrodo aplinkiniams. Tačiau mes nuo pat pradžių žinome, kad tai tik vaidyba. Iš tiesų vyras apgaule įviliojo Greisę į santuoką ir šią tiesiogine to žodžio prasme kalina. Na, o laimingą gyvenimą ji vaidina tik todėl, kad Džekas turi labai stiprius ginklus šantažui ir moteris prarastų tai kas jai brangiausia bei pasmerktų savo artimuosius.

Iš vienos pusės, pasakojimas įtaigus, jaučiasi desperacija, kuriamas įtampos kupinas paveikslas. Norisi liūdėti kartu su moterimi ir staugti iš nevilties, nors ši viduje niekada nepasiduoda. Iš kitos pusės knygos pabaiga yra įrodymas, kad viskas įmanoma, net manipuliuoti savo kalintoju ir pakreipti situacija savo naudai.

Sunku vertinti, kaip elgtumeisi, kai nesi tokioje situacijoje, man visada atrodė, kad Greisė ne visas galimybes išnaudojo, o vyro paveikslas kiek per daug dirbtinis.

OficialiaiDžekas – išvaizdus, talentingas advokatas, mylintis sutuoktinis. Greisė – žavinga, ideali namų šeimininkė. Belaisvė.
Visi pažįsta tokių porų kaip Džekas ir Greisė. Jis – patrauklus ir turtingas, ji – žavi ir elegantiška. Juos pamėgstate tarsi nejučia, net visai to nenorėdami. Mielai artimiau susipažintumėte su Greise.
Bet tai nelengva. Mat, kaip netrukus įsitikinsite, jie visada būna kartu. Kai kas gal pavadintų tai tikra meile. Bet kiti galbūt imtųsi svarstyti, kodėl Greisė niekad neatsiliepia telefonu. Kodėl negali susitikti su draugėmis kavos, nelydima Džeko. Ir kodėl ant vieno miegamojo lango įtaisytos grotos. Kartais tobula santuoka yra tobulas melas.

Žymos sau: KPS: 360  Ke 2017 02 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos