Pagal
Mėnuo: birželio 2018

951(50) Leïla Slimani „Žmogėdros sode“

951(50) Leïla Slimani „Žmogėdros sode“

Leïla Slimani „Žmogėdros sode“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Ši knyga apie dvigubą gyvenimą ir baimę nejausti jo skonio. Adelė mama, žmona, žurnalistė. Atrodo gyvenimas puikus, ko dar norėti. Tik vat ji truputį nesijaučia dėl visko rami. Trūksta gyvenimo skonio, todėl prieskonių Adelė ieško miegodama su atsitiktiniais vyrais. Su daug vyrų. Nesvarbu ar tai samdomi moterų linksmintojai, ar sutuoktinio draugas, ar vyriausias redaktorius, ar geriausios draugės meilė. Skaitant atrodo, kad veikėją apėmusi beprotybė, ji nepasisotina vėl ir vėl. Natūraliai kyla gailestis sutuoktiniui.

Tačiau antroje dalyje situacija tampa sunkiai valdoma ir čia atsiskleidžia ne pati gražiausia ir vyro pusė. Knyga gana nedidelės apimties, tačiau labai koncentruota. Bum ir išspjauna į tave kažkokią negatyvo dozę. Aš vis dar nesu apsisprendusi ar istorija mane įtikino ir ar man patiko.

Oficialiai: Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis.
Adelė negali skųstis gyvenimu – ji jauna paryžietė, dirbanti įdomų žurnalistės darbą, jos vyras – chirurgas, jiedu augina mielą berniuką. Tačiau Adelė serga. Kai kas pasakytų, kad jos liga – maloni. Tačiau ji kenčia. Nuo vaikystės jaučia šaltį. Ji bijo. Tai jausmas, kurį pirmiausia pažino būdama su motina, palikdavusia ją vieną viešbučio kambaryje keletui dienų. Kad sušiltų, Adelė atrado vienintelį būdą būti kam nors reikalinga. Jos gyvenimas – dvigubas, dalį dienos Adelė – žmona ir motina, dalį – kekšė. Jos kūnas – nepasotinamas tironas, nors ir marinamas fizinio skausmo, surūkomų cigarečių, gėdos. Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis. Tačiau ši viltis trumpalaikė – ko gero, būtų prasminga sustoti dabar, dar prieš tai, kai nebeliks nei metų, nei jėgų. Tik ar ji sustos?
Adelė nei didžiuojasi savo pergalėmis, nei jų gėdijasi. Ji neveda ataskaitų, neįsimena vardų, o juolab situacijų. Ji labai greitai tai užmiršta, ir juo geriau. Kaip ji galėtų prisiminti šitiek odų, šitiek kvapų?

Žymos sau: KPS: 208 Ke 2017 05 28

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

950(49) Guillaume Musso “Dabarties Akimirka”

950(49) Guillaume Musso “Dabarties Akimirka”

Guillaume Musso “Dabarties Akimirka”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Šią knygą skelbiu mėnesio nesąmone. Iš esmės ji mane taip įtraukė, kad perskaičiau per kelias valandas. Parke ant suoliuko pradėjau, grįžusi namo pabaigiau. Tačiau pabaigoje likau labai nuvilta. Sakytum, gal kaip tik puiku, sukėlė emociją, valio! Tačiau iš tiesų man pasirodė, kad autorius nenorėjo jokios emocijos sukurti, o tiesiog nesugalvojo pabaigos. Na čia panašiai, kaip įdomiausioje vietoje, kad nors atsibustų ir sakytų – “kokį keistą sapną susapnavau”. Viskas! Tačiau ne visai taip, tad nemanykit, kad spoilinu, tik įspūdis toks.

O sudominusi dalis yra gal ir neišradinga, bet vistiek įtraukianti idėja. Vyras netyčia įėjęs į vieną kambarį pradingsta ir atsipeikėja po metų. Kol bando atsipeikėti praeina diena ir jis vėl dingsta. Ir vėl atsipeikėja po dar metų. Po truputį paaiškėja, kad pateko į kažkokią kilpą ir štai gyvena tik vieną dieną per metus. Sugeba net užmegzti santykius, o jo mylimoji gauna metus laukti kito pasimatymo. Visai intriguoja kuo čia baigsis, nes yra mestelėta užuominą į ne visai laimingą pabaigą po tam tikro metų skaičiaus. Tačiau kaip jau sakiau, pabaiga buvo visiškas meh.

OficialiaiKai Lizai prausiantis duše netikėtai šalia išdygsta pirmąkart gyvenime matomas vyras, ji iš visų jėgų jam tvoja ir pabėga. Antrąkart jie susitinka bare. Šįkart – neatsitiktinai, nes Arturas jos ieškojo po visą Niujorką. Tačiau ji nė nenutuokia, kad tai tas pats vyras. Tarp jų akimirksniu užsimezga nepaprastas ryšys. Nuo šiol Liza rizikuos viskuo, kad galėtų būti su Arturu. Net jeigu jis prašys padaryti keisčiausių dalykų… Nes Arturas ne toks kaip visi vyrai. Jis Lizai atskleidžia siaubingą paslaptį, kuri jų meilę paverčia sunkiausiu gyvenimo išbandymu.T

Labiau nei bet kada anksčiau nenuspėjamas Niujorkas tampa Lizos ir Arturo jausmų labirintu. Jiedu sujungia savo likimus, kad pabėgtų nuo negailestingiausio jų meilės priešo – laiko.

Žymos sau: KPS: 288 Kn 2017 05 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

949(48) Paula McLain „Ledi Afrika“

949(48) Paula McLain „Ledi Afrika“

Paula McLain „Ledi Afrika“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Aš nežinojau ko tikėtis iš šios knygos, nes aprašymas nebuvo labai intriguojantis, bet netikėtai patiko! Knyga pasakoja apie tikrą istorinę asmenybę – Beryl Markham. Kuo ji garsi? Tai pirmoji moteris viena perskridusi Atlanto vandenyną iš rytų į vakarus. Tą ji padarė 1936 metais. Supraskit, nebuvo patys parankiausi laikai moterims.

Knyga pasakoja apie Beryl vaikystę Kenijoje, jos ankstyvą nenusisekusią santuoką, bandymą pritapti su “vyriškais” pomėgiais (moteris siekė pripažinimo, kaip arklių išjodinėtoja ir tiesą sakant jo sulaukė, vėl gi tapdama pirmąja savo šalyje), prastus santykius su tėvais, meilės trikampį, skandalus…

Autorė pasirinko parašyti tik apie gyvenimo atkarpą iki garsiojo skrydžio, tad perskaičiusi knygą aš su smalsumu atsiverčiau ir Wiki, nes buvo labai įdomu sužinoti apie tokią ypatingą moterį daugiau. Deja, panašu, kad jos gyvenamas nebuvo labai nusisekęs, ji pati yra parašiusi prisiminimų knygą, kurią kada nors reiks susirasti.

Net jei nesidomite garsiomis moterimis, ši knyga yra įdomi dėl laikmečio ir ne visai tradicinės aplinkos (Kenijos, kurioje karaliavo britai).

Oficialiai: Afrika. Svaigūs britų kolonijinio spindesio laikai. Stulbinamas laukinės Kenijos gamtos grožis mainosi su Nairobio klubų prabanga, džinas liejasi upeliais, žaibiškai užsimezga ir skandalingai baigiasi romanai… Šio sūkurio centre – Berilė Markam, meilės trikampio herojė, kurios laisvės troškimas negailestingai grumiasi su aistra vyrui ir aistra skraidyti. Moteris, kuria neįmanoma nesižavėti. Moteris, kurios neįmanoma pamiršti. Moteris, kuriai pakluso dangus ir Afrika, o ji pati nepakluso niekam.

Berilė užaugo Kenijoje. Užuot įgijusi būsimai damai tinkamų žinių apie puošnias sukneles ir elgesio visuomenėje subtilybes, ji viską žinojo apie žirgų auginimą ir karių moranų gyvenimą. Tačiau afrikietiška idilė truko neilgai. Sulaukusi vos šešiolikos, Berilė stačia galva įpuolė į santuoką ir tučtuojau suprato, kad tai – tikra katastrofa. Bet graužtis, pasiduoti ir kentėti – ne jai. Iš santuokos griuvėsių ši laisvos dvasios moteris pakyla vedama vienos minties: dabar ji savo likimo šeimininkė. Tik trečiajame dešimtmetyje Nairobio aukštuomenėje tokiai drąsiai ir savarankiškai moteriai surasti savo vietą ne taip jau paprasta. Kol ji sutinka sielos sesę ir likimo draugę – rašytoją Karen Bliksen. Ir šios mylimąjį lakūną ir medžiotoją Denį – netikėtai tapsiantį ne tik Karen, bet ir Berilės didžiąja gyvenimo meile…

Žymos sau: KPS:448 Kb 2017 05 23

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos