Pagal
Mėnuo: rugpjūčio 2018

964(63) Lee Child „Nesidairyk atgal“

964(63) Lee Child „Nesidairyk atgal“

Lee Child „Nesidairyk atgal“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Manęs niekada netraukė Lee Child knygos. Gal todėl, kad mačiau filmą „Vienas šūvis“, kuris buvo kaip ir sužiūrimas, bet ne tiek,  kad užsimanyčiau skaityti knygas. Tačiau vieną kartą slampiojom mieste ir vėl ištiko taip, kad nebuvome pasiėmę skaitinių. Ketvirtame tos dienos knygyne pagaliau radau kažką, kas nesveria tonos ir nekainuoja karvės. Žmonės neskaito, sakote? O matėt kiek knyga kainuoja? Beveik seife laikyti galima.

Taigi, „Nesidairyk atgal“ yra viena iš Džeko Ryčerio serijos knygų, žinoma, kad serijos pas mus leidžiamos padrikai. Ir man patiko. Nors banalu, nors labai nuspėjama. Na įsivaizduokit raktinius žodžius: karo policija, ftb, prekyba iš armijos vogtais ginklais, sufabrikuoti kompromatai. Daugiau lyg ir nereikia pasakoti? Šiaip rašymo stilius smagus, autorius nevengia humoro, linksmų detalių (Džekas Ryčeris įvertinęs, kad vyrai su baltais sportbačiais, nusprendžia, kad jo nespardys).

Man tik nesuvokiama, kaip žmogų, kuris knygoje apibūdinamas, kaip labai didelis, raumeningas, stambus, gali vaidinti Tomas Kruzas, kuris iš tiesų nėra aukštas.

Ir dar herojus man labai primena mano vyrą. Savybėmis, ir savęs vertinimu, ta prasme.

Atradau, kad prieš šimtą metų „Jotema“ buvo išleidusi dar dvi knygas, be tų, kurias dabar turi „Obuolys“, tai net sugrąžino mane į biblioteką. Neradau. Bet radau Tess Gerritsen :).

Pabandžiau pažiūrėti ir to paties pavadinimo filmą. Supratau, kad visiškai nesu filminis/serialinis žmogus. Man žiauriai nuobodu yra sėdėti ir žiūrėti į ekraną. Ir kaip fonas netinka, nes užknisa :). Tad peržiūrėjusi trečdalį, pagalvojau, kad šūdas tas filmas ir išėjau skaityti.

Oficialiai: Buvęs karo policijos majoras policininkas Džekas Ryčeris apkaltinamas žmogžudyste, kuri buvo įvykdyta prieš šešiolika metų. Siekdamas įrodyti savo nekaltumą, jis imasi ieškoti tiesos, o ant kulnų jam lipa buvę kolegos iš karo policijos, FTB ir žmonės, kurių tapatybės Ryčeris nežino… Aiškėja, kad praeityje įvykdytas nusikaltimas slepia didžiulį sąmokslą ir jo gijos nusidriekia iki pačių aukščiausių valdžios postų. 
Ar pavyks buvusiam karo policijos majorui rasti tikruosius nusikaltėlius ir ką netikėto atskleis šešiolikos metų senumo byla?

Žymos sau: KPS: 544 Kn 2018 08 25

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

 

963(62) Clare Mackintosh „Matau tave“

963(62) Clare Mackintosh „Matau tave“

Clare Mackintosh „Matau tave“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: kartais man knygos atrodo blankios, kad jas prisimenu tik todėl, kad susieju su tuo metu patirtais įspūdžiais. Pvz., šią skaičiau Saremos saloje. Labai jaukioje aplinkoje ir mielomis aplinkybėmis. O pradžia, dar namuose, buvo itin nuobodi ir praktiškai privedė prie neskaitadienių, tik nuo pusės įsivažiavau.

Istorija šokinėja tarp kelių veikėjų. Moteris, kuri kiekvieną dieną važinėja metro pamato savo nuotrauką laikraštyje, šalia pažinčių skelbimo. Po kiek laiko suveda galus, kad kitos pažinčių skelbimuose matytos „kolegės“ po truputį žudomos. Kita veikėja – daug vidinių problemų turinti policininkė, nužeminta iš aukštų pareigų. Ji, aišku, vienintelė, kuri taip pat pamato sąsają tarp įvykių ir imasi tyrimo.

Nuobodu pradžioje buvo dėl to, kad abi istorijos linijos buvo tokios be intrigos, kiekviena moteris knisinėjosi savo jausmuose ir šie tikrai ne patys įdomiausia. Na, bet įsibėgėjo veiksmas, pasidarė įdomiau.

Labai pusėtina knyga gerų detektyvų ir trilerių mėgėjams tikrai neįtiks, bet šiaip nieko ir labai blogo. Nors antraštės rėkia priešingai.

Oficialiai: Mes visi įpročių vergai. Kiekvieną dieną rengiesi tą patį paltą, kasryt išeini iš namų tuo pačiu metu. Autobuse arba traukinyje turi mėgstamą vietą, gerai žinai, kuris eskalatorius juda greičiausiai. Visa tai žinai tu, ir visa tai žinau aš. Nusistovėjusi tvarka leidžia tau jaustis saugiai. Nusistovėjusi tvarka ir pražudys tave.

Viskas prasidėjo, kai Zoja Volker atsitiktinai aptinka savo nuotrauką London Gazette skelbimų skiltyje. Nurodytas tik telefono numeris ir interneto svetainės adresas www.suraskvienintele.com. Gal tai nekaltas pokštas? Gal tai tik į ją labai panaši moteris? Kiekvieną dieną tame pačiame laikraštyje vis kita moteris. Tokia pat neryški nuotrauka, telefono numeris ir nuoroda į tinklalapį. Kai Zoja atpažįsta vieną nužudytą merginą, ją ištinka panika – kažkas žaidžia jos gyvenimu, seka kiekvieną žingsnį…

Akys visur. Stebi mane. Seka. Žino kiekvieną mano žingsnį.

Žymos sau: KPS: 400 Ke 2018 08 17

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

 

962(61) Michelle Richmond „Santuokos paktas“

962(61) Michelle Richmond „Santuokos paktas“

Michelle Richmond „Santuokos paktas“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Perskaičiau knygos aprašymą ir susidomėjau. Man patinka tokio tipo psichologinės istorijos, kurios manipuliuojama žmonių jausmais. Kaip ir rašoma anotacijoje, viskas prasideda paprastai. Savo vestuvių proga, jauna pora dovanų gauna santuokos paktą. Dovanotojai paaiškina, kad tai simbolinis įstojimo į tarsi ir klubą dokumentas. Pasirašę santuokos paktą žmonės pasižada jo laikytis, na, o jo turinys ir reikalavimai orientuoti į sėkmingos santuokos išsaugojimą. Na. pvz., kiekvieną mėnesį padovanoti asmenišką dovanėlę, nebūtinai brangią ar porą kartų per metus suplanuoti bendrą kelionę. Skamba smagiai, tad jauna pora pasirašo. Na, o tada jau prasideda skaitytojų smagumai.

Santuokos pakto dalyviai tai tarsi sekta, su savais įstatymais, savomis bausmėmis (sekimo apyrankė ant rankos už nusižengimą „per daug dirbi ir neskiri sutuoktiniui dėmesio) ir net savais kalėjimais. Tai, kas atrodė smagu, pasidaro žiauru. Nežinau ar tikrai santuoką gelbėja nuolatinė baimė, kad kažkas atvažiuos ir sumuš tavo sutuoktinį ar išveš į kalėjimą dykumos viduryje. Tuo labiau, kad visada yra kas piktnaudžiauja savo sau suteikta valdžia :)

Savotiška knyga su keista pabaiga. Aš duodu didžiausia įvertinimą, nes man buvo įdomu, bet ar galėčiau ją rekomenduoti nesu tikra.

Oficialiai: Alisa ir Džeikas yra nuostabi pora. Ji – buvusi žinomos roko grupės vokalistė, dabar karjeros laiptais sparčiai kylanti advokatė. Jis – gydytojas psichoterapeutas, su keliais draugais sėkmingai besiverčiantis konsultavimo praktika. Jųdviejų santuoka kupina meilės ir abipusio pasitikėjimo. Kad bendro gyvenimo pagrindas būtų dar tvirtesnis, vienas Alisos klientas jaunavedžiams pasiūlo prisijungti prie Pakto.
Šios mįslingos organizacijos tikslas atrodo kilnus – išsaugoti laimingą santuoką. Pakto nariai privalo laikytis tam tikrų taisyklių: visada atsiliepti, kai skambina sutuoktinis, kas mėnesį vienam kitą apdovanoti, planuoti bendras keliones… ir niekada niekam neminėti Pakto.Ypatingų vakarėlių, unikalios bendruomenės jausmo ir pažinčių su įtakingais žmonėmis galimybės suvilioja Alisą ir Džeiką, jie tampa Pakto dalimi. Tačiau kai vienas iš jų sulaužo taisykles, paaiškėja, kad šios draugijos nariai ne tik skatinami mylėti, bet ir baudžiami. Paktas padarys viską, kad santuoka tęstųsi amžinai. Net jei dėl to santuokinis gyvenimas taptų didžiausiu košmaru.

Žymos sau: KPS: 448 Ke 2018 08 015

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

 

961(60) B. A. Paris „Palūžusi“

961(60) B. A. Paris „Palūžusi“

B. A. Paris „Palūžusi“

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: pamenu, kuomet perskaičiau „Anapus uždarų durų“, man kažkas komentavo, kad kita autorės knyga dar labiau rauna stogą, nes viskas itin suvelta ir intriguoja. Ir sakyčiau parašyta tikrai įdomiai. Pvz., aš negalėjau vyrui papasakoti, kodėl mane knyga įtraukė, nes du trečdalius pasakojama apie moterį, kuri viską pamiršinėja ir dėl to eina iš proto.

Viskas prasidėjo tuomet, kai ji grįždama namo nesustoja padėti automobilyje sėdinčiai moteriai ir kitą rytą sužino, kad ši nužudyta. Kaltės jausmas išmuša iš gyvenimo, ima trikti atmintis, kad dar labiau gąsdina. Na, nieko keisto pamiršti signalizacijos kodą, bet jau nelabai smagu stovėti prieš mikrobangų krosnelę ar skalbyklę ir nežinoti kaip šią įjungti. Taigi, didelę knygos dalį rašoma apie tą ėjimą iš proto ir per daug intrigos nėra, bet autorė sugebėjo laikyti, įterpti pažadą, kad čia ne viskas taip kaip atrodo, kad čia gal labiau detektyvas, nei šiaip psichologinė istorija.

Ir kaip visada, galima kabinėtis prie motyvų, kurie priveda žmones prie tam tikrų veiksmų, kad ir tos žmogžudystės, bet knyga vistiek gera.

OficialiaiJei negali pasitikėti savimi, kuo tada pasitikėti?
Kesės gyvenimas virsta košmaru po to, kai naktį, vingiuotame kaimo keliuke vidury miškų per liūtį ji pamato sustojusį automobilį ir jame sėdinčią moterį – moterį, kuri buvo nužudyta. Kesė stengiasi išmesti baisų nusikaltimą iš galvos – ką ji būtų galėjusi pakeisti? Jei būtų sustojusi, galėjo ir pati tapti auka.
Nuo tada ji pradėjo nuolat užmiršti smulkmenas: kur paliko automobilį, ar išgėrė vaistus, užmiršo signalizacijos kodą, užmiršo, kam jai reikalingas vežimėlis – vaikų juk neturi.
Vienintelis dalykas, kurio ji negali užmiršti, tai toji moteris, kurią galbūt dar galėjo išgelbėti, ir graužiantis kaltės jausmas. Ir dar tie skambučiai, kai kažkas paskambina, o pakėlus ragelį nekalba… Ir dar jausmas, kad kažkas ją stebi.

Žymos sau: KPS: 472 Ke 2018 08 05

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos