263(47) Toni Morrison "Sula"

Toni Morrison “Sula”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Nesu tikra, kad ši knyga mano skonio. Bet už žavingą kalbą duodu du balus. O šiaip tai ne pati įdomiausia istorija apie ne pačius įdomiausius žmones. Bet plukdanti, kiek įtraukianti, mistiškai žavi. Labai gražūs dialogai, neįkyrūs aprašymai, jausenos ir likimai.
Vienu sakiniu: yra juokingų epizodų.
Oficialiai: Pasakojimas ritasi Ohajo slėniais, kuriuos retkarčiais užplūsta  rausvapilviai strazdai; per kalvas, nuo Dugno aukštumų, kur įsikūrusi  juodaodžių gyvenvietė; iki sraunios pilkšvos upės žemumų, kur  pakrančių medžiuose tupintys vaikai šūkčioja praeiviams, moterys skalauja skalbinius; į Medaliono miestelį, kur švenčiama Nacionalinė savižudybės diena… Turtingas ir spalvingas pasakojimas, „toks, kokį baltieji pasakojasi, kai užsidaro malūnas ir jie ima kažin kur ieškoti truputėlio paguodos. Toks, kokį spalvotieji pasakoja apie save, kai nesulaukia lietaus arba kai lyja ištisas savaites ir jie ima kažin kaip ieškoti paguodos.“ Čia susipina juodaodžių Sulos ir Nelės draugystės keliai – nuo jųdviejų pranašiškos vaikystės, ugningos paauglystės, iki išsiskyrimo sodrioje moterystėje ir… išsilaisvinimo. Kaip pasakoja rašytoja, „laisvė atrodė nepaprastai patraukli. Kai kurios iš mūsų suklestėjo, kai kurios mirė. Tačiau visos to paragavo“.
Puslapių skaičius: 152
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 05 13