301(85) Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum II"

Kristina Sabaliauskaitė “Silva Rerum II”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Keistas reikalas tas piaras. Regis jo tikslas yra skatinti žinomumą bei perkamumą, bet mane ir daugelį kitų knygų mylėtojų veikia atvirkščiai. Todėl turbūt nebūčiau skaičiusi Silvos, jei ne atsitiktinė proga tą padaryti nemokamai. O kad jau perskaičiau pirmą dalį, kuri paliko gerą įspūdį, ypač lietuviškame kontekste, tai ėmiausi ir antros. Juolab, kad irgi nepirkau. Nes nemėgstu pirkti knygų, kurių pirmos dalies neturiu, bet jau skaičiau. Ši dalis yra skaitymo, kaip proceso, gurmanams. Siužetas visiškai paprastutis, kad net nebaisu atpasakoti: yra Norvaišienė, kuri ištekėjusi už Norvaišos, bet jo po pirmos nakties nekenčia. O karo metais ištremiama į tolimą ūkelį. Dar yra Norvaišos teta Uršulė, kuri pirmoje knygoje užėmė pagrindinę vietą scenoje, su visais savo prisiminimais. Na ir dar yra žydas gydytojas gydantis Uršulę ir visus kitus. O tada dar yra maras ir karas. Ir Sabaliauskaitės menas. Nes na, vienas sakinys per visą mano skaityklės langą, o to nė nepastebėsi, nes jis toks lengvas lengvas. O maro aprašymų įtaigą palyginčiau su Suskindo “Kvepalų” vaizdais. Bjauru, šiurpu, nepagražinta. Gera, įtikinama, neperdėta. O ko daugiau ir bereikia. Rekomenduoju.
Vienu sakiniu: vien dėl viršelio aš šią knygą norėčiau turėti popierinę.
Oficialiai: Silva rerum II – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka… Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas? 
Puslapių skaičius: 292
E-knyga.
Perskaityta 2011 08 27

+ There are no comments

Add yours