Luis Leante “Myliu tave be galo”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Pradėjau skaityti Hesse “Narcizą ir Auksaburnį”. Stūmiau stūmiau. 30 psl. Galiausiai priėjau seniai jau prieitos išvados, kad ta pripažinta klasika visada yra neįdomi, niekas jos neskaito, o visi svaigsta dėl to, kad mokytoja – dėstytoja – kritikai – išmanuoliai sakė, kad tai yra gerai :). Amen. Mečiau tą reikalą ir ėmiausi meilės. Čia turiu pasakyti, kad tokie pavadinimai atbaido pusę skaitytojų. Na tikrai skaitydama knygą “myliu tave be galo” jaučiuosi, kaip pigų svajonių romaną kramtanti. O atsidūrė ji mano rankose po to kai perskaičiau nugarėlėje, kad autorius jaučiasi Markeso ir Llosos mokiniu bei knyga gavo Alfaguara premiją. Pagalvojau, kad gal gi tai nebus saldus svajonių romanėlis. Nebuvo.
Prasideda knyga tuo, kad moteriškė atsibunda įkalinta kažkur dykumoje, jai įgelia skorpionas ir dar ji bando pabėgti. Lygiagrečiai kitame skyriuje vyriškis sėdi įkalintas ir laukia karo teismo už išdavystę. Šiuos du įviskius skiria apie 30 metų. Ir taip po to skyrius po skyriaus pasakojama apie abu herojus, šokinėjama laiku. Jie kažkada susipažino, išsiskyrė ir nugyveno skirtingus gyvenimus. Marokas, Alžyras, Barselona, sachariečiai, karas, legionieriai, meilė, viltys. Knygą perskaičiau vienu ypu, nedarydama jokios pertraukos.
Oficialiai: Netikėtai radusi seną fotografiją Montsė Kambra ryžtasi palikti gimtąją Barseloną ir leidžiasi į prarastos meilės paieškas – kelionę, vedančią į paslaptingą karščiu alsuojančią Sacharą. Vos palietus Afrikos žemę, tenka susidurti su pavojais, kurie priverčia balansuoti ant išlikimo ribos. Svetima šalis, jos papročiai, įtempta vietos situacija moteriai tampa sunkiu išbandymu. Tačiau aistra gyvenimui ir nepaliaujamas ryžtas išgyventi jai padeda surasti savąjį likimą.
Puslapių skaičius: 278
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2012 03 24
372(45) Luis Leante "Myliu tave be galo"
O Kraus “Meilės istorija” neteko skaityti? Pavadinimas manęs nežavėjo (dėl tos pačios tikėtinos saldžios meilės istorijos), bet turinys patiko – kitoks, nei tikėjausi.
Tiesa, dėl Hesės. Narcizo ir auksaburnio dar skaityti neteko, bet kitos jo knygos mane sužavėjo – tad kaip kam:)
Toji “meilės istorija” manęs nesužavėjo, o štai dėl pavadinimo irgi atstumianti Carl-Johan Vallgren “Nuostabios meilės istorija” pasirodė labai jau niam, į “Kvepalus” panaši.
Hesse esu dar vilką bandžiusi. Irgi gal tik penkis puslapius. To užtenka 🙂
Siūlau dastumt kada nors tą Narcizą. Aš kokius 50 psl skaičiau kelias savaites, o po to greit suėjo. Čia iš tų knygų, kur pradžia blogai parašyta 🙂
Būtų sava, tai gal ir damuščiau kada (kai Dorianą Grėjų bandau įveikti – po puslapį per mėnesį). Bet grąžinsiu į biblioteką.
Ji yra ir ten, kur atsiranda nemokamos el. knygos. Nors bent jau man mest šalin el. knygą dsar lengviau nei popierinę 🙂