389(62) Arnaldur Indriðason "Užnuodytas kraujas"

Arnaldur Indriðason “Užnuodytas kraujas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Skandinaviškas detektyvas! Pasitrinu rankutes, nes pastaruoju metu šis žanras man tapo mieliausiu. Knygos nugarėlėje paminėtas ir Larssonas. O kaip gi be jo? Juk būtent jis yra tas, kurio dėka šiomis dienomis yra žinomi tie “skandinaviški trileriai”. Kaip ir Meyer, o ne koks Stokeris gi yra dabartinis vampyrų guru.
Ir žinote ką? Tik ką rašiau apie Mankellio knygas. Įspūdžiai dar labai švieži. “Užnuodytas kraujas” kaip tik tokio pat pobūdžio. Jei jau perskaitėte viską ko prirašė anas autorius – griebkite šią knygą. Čia tyrimui vadovauja pagyvenęs detektyvas, kuris turi sveikatos problemėlių, maitinasi “belekaip” (nieko neprimena?), jis išsiskyręs ir turi problematišką dukrą su katra bando atrasti ryšį (nieko neprimena?), jis vadovaujasi savo nuojautomis, o kolegos skėsčioja rankomis (nieko neprimena?), jis net nenusirengia eidamas miegoti (nieko neprimena?), tyrimo metu visada blogas oras, dažniausiai lyja (nieko neprimena?). Taigi, kad primena seną gerą Valanderį iš Mankellio istorijų. Ir jei pamanėte, kad mano galvoje sukasi mintys apie kopijavimą, tai klystate. Turbūt tie skandinavų policininkai tiesiog panašūs. Nors vienas knygas rašė švedas apie Švediją, o kitą islandas apie Islandiją. Gal jie savo teisėsaugos darbuotojus į tuos pačius mokymus siunčia?
Pati istorija parašyta puikiai. Iš pradžių maniau, kad kiek skystoka čia viskas. Koks tai nužudytas diedas su lapeliu ant krūtinės ir blanki tyrimo pradžia. Bet nė nepajutau kada knyga pakeitė statusą iš “visai nieko” į “skaitysiu kol baigsiu”. Tiesa, ilgai tai netruko, nes detektyvas ir taip jau nestoras, o ir šriftas pradinukiškas. Įsitraukiu rašytoją į “gerųjų autorių” sąrašiuką, nes kaip suprantu yra ir tęsinių prirašyta.
Yra paslapčių, kurių geriau nežinoti. Ypač apie save.
Oficialiai: Iškviestas į „banalios islandiškos žmogžudystės“ vietą – rastas senolis pelenine suknežinta kaukole – detektyvas Erlenduras netrukus įsitikina, Erlenduras netrukus įsitikina, kad viskas yra kur kas painiau nei atrodo. Ir kaltininko nepavyks rasti kaip paprastai – tiesiog paklausinėjus kaimynų. Auka Holbergas prieš daugelį metų išprievartavo moterį, bet nuteistas nebuvo. Moteris susilaukė dukros, kuri mirė vaikystėje nuo reto smegenų auglio. Ekshumacija atskleidžia, kad mergaitė palaidota be smegenų. Aiškindamasis dešimtmečių senumo įvykius Erlenduras atsiduria Genetinių tyrimų centre, kur nuo 1915 m. keliauja kiekvieno islando ligos istorija ir kraujo mėginiai, kur nagrinėjama DNR. Viena mįslė veda į kitą, o rezultatas – meistriškas detektyvas iš Skandinaviško detektyvo elito serijos, tęsiantis puikias Stiego Larssono Mergina su drakono tatuiruote tradicijas.
Puslapių skaičius: 368
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 04 29

3Comments

Add yours
  1. 1
    Ruth

    Jei patiko knyga gali dar pažiūrėti tamsų ir liūdną filmą “Mýrin” sukurtą pagal šią knygą.
    http://www.imdb.com/title/tt0805576/
    Nors šiaip nežinau, kaip galime kalbėti apie skandinavišką romaną, kai jis verstas iš anglų kalbos. Vistiek daug informacijos prarandama verčiant tokį antrinį produktą.

  2. 2
    Salomėja

    Pvz., kokios informacijos? Suprantu, kad vertimas iš vertimo tikrai nėra gerai, daug vietos “nuinterpretuoti”, tačiau iš esmės knygą vistiek rašė skandinavas ir vietoje Reikjaviko nepasidarė Londonas.

  3. 3
    Lina

    Patiko šita knyga nerealiai:) jooo, kol atsirastų vertėjas iš islandų kalbos, šita knyga po šimto metų tik skaitytume. O aš jau laukiu gal dar atsiras jo knygų..

+ Leave a Comment