400(73) Anna Gavalda "Guodėja"

Anna Gavalda “Guodėja”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: A. Gavaldos vardas man asocijuojasi su kažkuo švelniu, kremišku, aišku, prancūzišku. Net ir su Amelija iš Monmartro nors ji čia ne prie ko.  Taip po trijų jos perskaitytų knygų, tarp jų viena buvo labai labai gera. Bet “Guodėja” visai ne tokia. Man ji nepatiko. Ir paaiškinimas labai paprastas – negaliu pakęsti lūzerių paskendusių savipisoje. Atleiskite, jautresnieji! Pagrindinis herojus yra kaip tik toks.
Daug pasiekęs architektas, kuris gyvena su gražuole mylimąją ir jos paaugle dukra. Su mylimąją santykiai kiek atšalę, su podukra tokie ant ribos. Štai tokiame fone jis gauna laišką su keliais žodžiais, kad mirė vaikystės draugo mama.
Na ir prasideda tra lia lia lia lia, tra lia lia lia. Savipisa pagal pilną programą: nusigėrinėjimai, lindimai po mašinomis, blaškymaisi, nesusikalbėjimai, pabėgimai iš konferencijų, bliovimas lėktuve ir dar daug kas. Ir tik dėl to, kad to draugo mama buvo žiauriai faina, ir jis buvo dar žiauriau ją įsimylėjęs. O draugas buvo šiknius nelabai (atseit) tą savo mamą mylėjęs. Ir taip toliau daug kartų visus tuos puslapius.
O patiko Paryžius. Kaip ir visada. Ir fatališkoji Anuk, dėl kurios Šarlis ir seiliojosi visą laiką 🙂
P.S. Tai 400-toji mano perskaityta knyga nuo 2008 11 14. Tam diri dam!
OficialiaiKeturiasdešimt septynerių metų paryžietis architektas Šarlis netikėtai gauną laišką ir sužino, kad mirė viena moteris, kurią pažinojo paauglystėje. „Jis suplėšo laišką ir įmeta virtuvėje į šiukšlių dėžę. Kai nuima pėdą nuo pedalo ir dangtis nukrinta, klakt, jam atrodo, kad uždarė Pandoros skrynią pačiu laiku. Tada prieina prie kriauklės, apsišlaksto veidą ir sudejuoja. Grįžta pas kitus į gyvenimą. Jaučiasi jau geriau. Štai ir viskas.”Tačiau dėl šios mirties, o gal dėl ko kito, staiga viskas ima keistis. Šarlis, praradęs apetitą, ramybę, atsisako savo projektų ir mėgina suprasti, kodėl viskas griūva. Jis ilgai kankinasi, bet galop suvokia, kad kelio į buvusį gyvenimą neliko ir kad viską reikia pradėti iš naujo.
Puslapių skaičius: 560
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 05 21

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Edita

    Mėgstu Gavalda, bet šios net nepavyko baigti. “lūzerių paskendusių savipisoje”:))) – taikliai pastebėta.

+ Leave a Comment