403(76) Carlos Ruiz Zafón "Angelo žaidimas"

Carlos Ruiz Zafón “Angelo žaidimas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Neseniai, maždaug prieš septyniasdešimt knygų, antrą kartą skaičiau “Vėjo šešėlį”. Lengvai pamirštamos detalės ir siužetas, bet visiškai nepamirštama nuotaika ir atmosfera.
Atėjo laikas ir knygų mugėje pirktam “Angelo žaidimui”. Žmonės kalba, nugarėlė prieštarauja, kad šios dvi knygos nesusijusios. Na tik veiksmo vieta ta pati – Barselona ir dar knygų kapinės abiejose. Netiesa. Turi menkutį bendrumą. Tai kai kurie šalutiniai veikėjai (knygų kapinių sargas, knygyno savininkai, jų kolega).
Taigi va. Nuo “Vėjo šešėlio” pradėjau  nes norėjau pasakyti, kad “Angelo žaidimas” toli gražu nėra tokia gera. Čia nėra tiek veiksmo. Čia nėra Tokios intriguojančios istorijos. Čia net nėra tokios meilės. Čia viskas atiduota į mistikos rankas ir palikta savieigai. 10 puslapių įdomus, 5 norisi praversti… Ir taip toliau. Tikra nėra blogai, bet kažkaip tarsi generalinė repeticija, o ne tikrasis spektaklis.
Oficialiai: “Angelo žaidimas“ glaudžiai siejasi su „Vėjo šešėliu“: vėl svaiginanti Barselona, vėl Užmirštų knygų kapinės. Vėl daugybė šio romano gerbėjų, tvirtinančių, kad jis toks pat nuostabus kaip „Vėjo šešėlis“. Vėl paslaptys, mirtis ir meilė. Barselona XX a. pradžioje: jaunas laikraščio reporteris Davidas Martinas gauna savo gyvenimo šansą: jam leidžiama laikraštyje spausdinti savo „Barselonos paslaptis“. Skaitytojai greitai pamėgsta siaubingas ir mįslingas istorijas, tačiau sėkmė turi savo kainą… Greitai Davidas imasi nebe apsakymų, o romano, tačiau gyvenimas skurdžiame pensione ir meilė be atsako jam pakerta sveikatą. Bet vieną dieną jis gauna labai keistą pasiūlymą iš keisto leidėjo; tai viltis išsikapstyti ar sandoris su velniu?
Angelo žaidimas“ – savotiška pasaka, meilės, detektyvo ir siaubo romanų mišinys. Knyga apie meilę, knygas ir jų rašymą. Aistrą istorijoms, virstančioms tikrove. Pasakojama taip gudriai ir su tokiu įkarščiu, kad skaitytojas nebegali atskirti fikcijos nuo realybės, paslaptingos vietos ir metafiziniai įvykiai kelia įtampą tol, kol viskas virsta žūtbūtine kova tarp mirties ir gyvenimo.

Puslapių skaičius: 557
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 05 28

1 Comment

Add yours

+ Leave a Comment