410(83) Anne Holt „Tai, kas mano“

410(83) Anne Holt „Tai, kas mano“

Anne Holt „Tai, kas mano“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano nuomonė: Kelioninė knyga. Tiek savo formatu, tiek turiniu. Nelabai įtraukianti, todėl nesunku atsitraukti. Nelabai nuobodi, todėl šiek tiek traukia tęsti. Na tokia labai labai per vidurį. Kaip ir visi detektyvai – įdomi. Bet neišbaigta. Kažkodėl labiau traukė šalutinė linija nei pagrindinė.
O pagrindinės atomazga kažkokia labai kvaila. Ko labiausiai man šioje knygoje trūko, tai intrigos. Autorė neslepia žudiko. Taip pat ir nekuria intrigos jo medžioklėje. Daugiau dėmesio skiria motyvams. Bet psichologiniu detektyvu irgi nepavadinsi. Visgi vertinu gerai, nes kelionėje man labai tiko.

OficialiaiOslo gyventojus sukrečia žiauri vaikų grobimo istorija. Devynmetė mergaitė paskalptingai dingsta, grįždama iš mokyklos, nužudyto penkiamečio kūnas grąžinamas tėvams… Lapelis su užrašu „gavai, ko nusipelnęs“ – vienintelis pėdsakas, kurį palieka krupščiai pagrobimus planuojantis nusikaltėlis. 
Didėjanti įtampa ir plintanti baimė, tyrimui vadovaujantį policijos komisarą Ingvarą Stubio verčia ieškoti netradicinių problemos sprendimo būdų. Į pagalbą jis kviečiasi teisininkę ir psichologę Johanę Vik, kuri ne tik sumaniai kuria pagrobėjo psichologinį portretą, bet ir atgaivina su pastaraisiais įvykiais susijusią, prieš keletą dešimtmečių nagrinėtą pagrobimo bylą.

Puslapių skaičius: 422
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 06 24

5 mintys apie “410(83) Anne Holt „Tai, kas mano“

  1. Ir iš tikro kitos dvi lietuviškai išleistos knygos – „Tai, kas niekada neįvyksta“ ir „Prezidentės pasirinkimas“ – yra labiau įtraukiančios. O „Prezidentės pasirinkimas“ dar ir su šiokiais tokiais trilerio elementais :)

  2. Skaitau antrą trilogijos dalį ir jau matosi, kad įdomesnė :)

  3. Realiai čia ne trilogija :) Vik/Stubø serijoje jau penkios knygos. Tik kad mūsų leidėjai dažnai pradeda leisti ką nors ir po to užmiršta, jog leido.

  4. Nepamiršta, tik pamato, kad niekam čia neįdomu :)

  5. Pažiūrėjus, kaip Baltos Lankos leidžia Patricia Cornwell knygas, ir pamiršimo galimybė neatrodo tokia jau neįtikėtina :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.