416(89) Jo Nesbø "Raudongurklė"

Jo Nesbø “Raudongurklė”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Kodėl rašau šį blogą? Na, kad ir štai tam, jog galėčiau pasitikrinti ar labai man patiko kita rašytojo knyga. Pamenu, kad patiko, bet ar labai? Taigi, Jo Nesbø yra tas, kurio knygas skaityčiau visas iš eilės. Deja, jų mūsuose išleista tik pora ir tas pačias perskaičiau neteisinga tvarka.
“Raudongurklėje” radau viską, kas man patinka. Inspektorius Hūlė – nerealus. Tiek vidinių problemų, pastoviai geria ir vistiek nesukelia to jausmo “ojisvėlužsiiminėjasavipisomis”, kaip kad pasitaiko kai skaitai apie Valanderį :). Pati istorija yra daugialypė: daug praeities epizodų (karas), daug veikėjų, daug Norvegijos aktualijų (bėdų su skinais ir korumpuotų valdininkų). Žodžiu įdomu, išbaigta, patrauklu.
Na ir žinoma ta pabaiga susukta kaip reikiant. Taip taip, jau perskaičiau tai galiu sakyti, kad pasąmonėje įtariau kas tas žudikas. Bet skaitydama apie tai negalvojau. Nebuvo laiko. Kaip ir Hūlė – mąsčiau, šokinėjau, galvojau ir sekiau siužeto vingius… Visų motyvų taip ir nesupratau iki galo. Norėčiau dar tokių knygų.
Oficialiai: Jo Nesbø – garsus šiuolaikinis jaunosios kartos rašytojas, talentingas detektyvų meistras, labiausiai išgarsėjęs vadinamaisiais Hario Hūlės ciklo romanais. 2005 m. šio ciklo romanas „Raudongurklė“ buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Šis kūrinys, pasak kritikų, meniniu požiūriu – vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę ir išdavystę. Autorius drąsiai atskleidžia tamsiuosius Norvegijos istorijos epizodus ir meistriškai supina juos su šiuolaikine skandalinga detektyvine istorija, į kurią įpainioti ir aukščiausi valdžios pareigūnai.
Puslapių skaičius: 525
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 08