419(92) Dmitry Glukhovsky "Metro 2033"

Dmitry Glukhovsky “Metro 2033”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Subtilus siaubas. Ar toks gali būti? Manau, kad taip. Po atominės katastrofos keli tūkstantėliai išgyvenusių glaudžiasi Maskvos metro, kuri pastatyta, kaip slėptuvė. Prabėgo pora dešimtmečių tokio gyvenimo ir žmogučiams šiek tiek nusibodo vien slapstytis, todėl jie prisigalvojo karų. Taip atsirado ketvirtasis reichas (sorry, nerašysiu iš didžiosios), taip atsirado Raudonoji linija – komunistų stotys. Tokia yra knygos aplinka. O visa kita aplipdyta visokiais mistiniais dalykėliais: tarpstotės, kur  vaidenasi, kur dingsta žmonės, grojantys vamzdžiai, stotys, kuriose nieko nėra, bet visi ką nors pamato… Mutantai lendantys iš paviršiaus, stalkeriai lendantys į paviršių.
Va čia autorius ir padirbėjo su tuo subtiliu siaubu. Nors visokių siaubūnų labai detaliai nepiešė, užtat pasistengė perteikti žmonių nuotaikas, kylančią paniką, palengvėjimą. Man patiko, nors filosofiniai niuansai kartais ir nusibosdavo. Norėčiau paskaityti ir kitą(as) dalį(is). Žaidimas nedomina 🙂
P.S. Mane žavi įgimtas rusų jumoras. Knygoje nėra nei vienos juokingos scenos, bet na prasimuša kai kur. Pvz., pasakoja dėdė, kad jį sušaudyt norėjo, o jis tuo metu galvoja “negerai čia kažkaip gaunasi tas sušaudymas”.
OficialiaiKadaise Maskvos metropolitenas buvo sumanytas kaip gigantiška slėptuvė, galinti išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių. Nesenai Pasaulis buvo atsidūręs ties žlugimo riba, bet tą kartą ją pavyko atitolinti. Kelias, kuriuo žengia žmonija, sukasi kaip spiralė, ir vieną dieną ji vėl atsidurs ant bedugnės krašto. Kai Pasaulis ims griūti, metro taps paskutine žmogaus pastoge, kol galiausiai išnyks amžiams.
Puslapių skaičius: 560
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 07 13
 

2Comments

Add yours

+ Leave a Comment