436(110) Yrsa Sigurðardóttir "Pomirtinės apeigos"

Yrsa Sigurðardóttir “Pomirtinės apeigos”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Man šis detektyvas patiko ramybe. Tai yra tuo, kad čia niekas nebėga, nelekia, jokių įkaitų, pavojų tyrėjams. Daug kur ta įtampa žavi, bet kartais norisi ir tokio gana paprasto detektyvo, kuriame tiesios ieškotojai tiesiog pakalba su visais susijusiais žmonėmis ir tiesa paaiškėja.
Skaitydama stengiausi būtinai perskaityti pavardes ir vietovardžius (kitais kartais juos kažkaip nuskenuoju ir įsimenu/atpažįstu iš bendro vaizdo), bet vistiek negalėčiau nė vieno pakartoti. Įspūdinga ta islandų kalba. Taip pat man labai įdomios pasirodė universiteto teikiamos galimybės. O pagrindinė knygos (ne)intriga yra ta pati kaip ir visada: ar suguls tyrėjai į lovą? Juokauju, bet kartais net nebejuokinga :).
OficialiaiIslandijos sostinėje Reikjavike, prestižiniame universitete, randamas jauno studento Haraldo kūnas. Vaikino akys išluptos, o ant krūtinės išraižyti mistiniai ženklai… Policijai niekaip nepavyksta ištirti nusikaltimo, taigi vaikino šeima pasamdo teisininkę Torą ir buvusį kriminalistą Metjų tiesiai išsiaiškinti. Nuodugnus tyrimas atskleidžia šiurpių vaikino gyvenimo detalių. pasirodo, jis tarsi apsėstas domėjosi magija, okultizmu ir raganų medžiokle. Kuo daugiau šiurpių vaikino pomėgių Tora ir Metjus atskleidžia, tuo studento mirtis atrodo vis paslaptingesnė.
Puslapių skaičius: 328
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 08 06

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Edita

    Jei ne tu, tikrai šios knygos būčiau nepastebėjus. Nepatinka man tokie pavadinimai, atstumia. O čia tikras netektyvas pats tikriausias, kaip kokia Kristi.
    Na sugula jie ir tiek, jokių detalių, jokių aprašymų, šiuolaikinės literatūros kontekste tai net labai originalu:))))

+ Leave a Comment